Abstract

Pagrindinis straipsnio tikslas – apibūdinti sekuliarizacijos proceso raišką instituciniu lygmeniu Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama Katalikų bažnyčios dalyvavimo Lietuvos viešajame visuomenės gyvenime formos bei jų kaita. Pasiremdamos spaudos tekstų analizės duomenimis autorės teigia, kad nors ir egzistuoja ribos, modernizacijos procesų nubrėžtos tarp religijos ir sekuliarių Lietuvos visuomenės sferų, tačiau kartkartėmisjos yra peržengiamos, perbraižomos, o galia perskirstoma. Straipsnyje daroma išvada, jog Katalikų bažnyčios aktyvus dalyvavimas viešajame Lietuvos gyvenime patvirtina religijos deprivatizacijos reiškinį ir implikuoja kritišką sekuliarizacijos teorijos, priskiriančios religijai privačios institucijos vaidmenį, permąstymą bei vertinimą.