Abstract

Lietuvos profesinės sąjungos pasižymi menku mokslinio pažinimo lygiu: trūksta duomenų apie sąjungų narystę, veiklą, sektoriaus sandarą ir esmines problemas. Apibūdinant įvairių šalių sąjungas, dažnai analizuojami sektoriaus sandaros aspektai, atspindintys sąjungų pasiskirstymą, organizavimą. Sandara tyrinėjama įvertinant santykinius dydžius, skaičiuojant centralizacijos ir koncentracijos, fragmentacijos indeksus. Apskaičiuoti indeksai rodo gana ryškią Lietuvos profesinių sąjungų sektoriaus decentralizaciją, aukštą koncentraciją tarp nacionalinių centrų, todėl konkurencija nėra didelė. Tačiau įvertinus apytikslę nepriklausomų sąjungų santykinę dalį, koncentracijos indeksas rodo išaugusią konkurenciją. Absoliučia vidine konkurencija pasižymi daugiau nei du trečdalius profesinių sąjungų nacionalinių centrų narių vienijanti Lietuvos sąjunga. Tokia situacija, tikėtina, nėra palanki sąjungos, kaip centralizuotos jėgos, įvaizdžiui derybose su kitais industrinių santykių (IS) dalyviais.