Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos lietuvių tautinės tapatybės problemos, siekiama atsakyti į klausimus: Ką šiandien reiškia būti lietuviu? Kokius bruožus, kriterijus naudojame konstruodami savo tautinę tapatybę? Kokiais bruožais yra apibūdinamas žmogus, praradęs lietuviškumą? Kokiam tautos tipui turėtume save priskirti? Ar apskritai turėtume mąstyti apie savo tautiškumo tipą ir kokia tokio mąstymo teorinė ir praktinė reikšmė? Atsakymai į šiuos klausimus grindžiami apklausos, atliktos 2006 m., duomenimis bei dekonstruktyvistiniu požiūriu, kuris, pirma, siekia atsisakyti pilietinės ir etninės tapatybės ir tautos kategorijų dichotominės skirties; antra, siūlo išskaidyti šias kategorijas į jų sudėtines dalis ir taikyti jas atskirai analizuojant tautas ar tapatybes; trečia, tautinės tapatybės specifiškumą siūlo apibrėžti priklausomai nuo realaus tautos atvirumo / uždarumo, o ne nuo įvardijamų tautinės tapatybės bruožų rinkinio