Abstract

Petras Būtėnas – profesorių lituanistų Jono Jablonskio, Kazimiero Būgos ir Juozo Balčikonio studentas Lietuvos universitete 1922–1924 m. laikotarpiu ir vėlesnis jų darbų tęsėjas bei populiarintojas. Išskirtinio dėmesio verti iki šiolei plačiau lingvistinėje literatūroje neaptarti P. Būtėno darbai lietuvių dialektologijos srityje. Jis buvo pirmasis mokslininkas, gerai mokėjęs gimtąją šiaurės aukštaičių panevėžiškių Dovydų kaimo patarmę. Todėl ją ištyrė ir moksliškai aprašė vadovaudamasis iš prof. K. Būgos perimtais ir paties patobulintais pirminių šaltinių studijų, tarmių lyginimo, lauko tyrimo ir anketavimo metodais. Ir šio darbo rezultatas ženklus – buvo ne tik aprašytos specifinės minėtosios patarmės ypatybės, bet ir konkrečiai nustatytos jos paplitimo ribos. Kartu pastebėtina, jog P. Būtėnas, dalydamasis praktine pedagogine ir moksline patirtimi, norėjo paskatinti, kad aktyviau rinkti tautosaką ir užrašinėti tarminius kalbos faktus pradėtų ir kiti inteligentai. Aptariamu XX a. 3–4 dešimtmečių laikotarpiu savo darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Tad šiandien žinoma per 10 lietuvių dialektologijai vertingų straipsnių, kurių dauguma čia aptariami ir įvertinami. Beje, dalis darbų, kuriuose vienu ar kitu aspektu tirta jo gimtoji tarmė, iki šiolei tėra rankraščiuose. Taip pat P. Būtėnas buvo žinomas ir kitų šalių mokslininkams. Pavyzdžiui, jis įvairiais kalbiniais, tarp jų ir gimtosios tarmės, klausimais 1928 m. konsultavo suomių prof. Viljo JohannesMansikką, o po metų – ir Leipcigo universiteto baltistą prof. Jurgį Gerulį.