Abstract

Straipsnyje analizuojamas konstituencijos sąvokos statusas sintaksės eksplikacijoje. Aptariama frazių gramatikai būdinga pozicija, pagal kurią konstituencija laikytina autonomišku sintaksės aspektu, ir priklausomybių gramatikai būdinga pozicija, pagal kurią konstituencijos sąvoka gali būti visiškai redukuota į gramatinių funkcijų aspektą. Abi šios pozicijos įvertintos kaip neadekvačios. Argumentuojama už tai, kad konstituencijos sąvoka yra priklausoma nuo gramatinių funkcijų aspekto, bet negali būti visiškai redukuota ir eliminuota. Šiuolaikinėje teorinėje lingvistikoje naudojamos sintaksės diagramos remiasi su pastarosiomis pozicijomis nesuderinamomis prielaidomis, todėl laikytinos netinkamais sintaksės vaizdavimo būdais; su pastarosiomis pozicijomis suderinamos Reedo-Kelloggo diagramų prielaidos.