Abstract

Nagrinėjama socialinio negalios modelio pavadinimą įgijusi negalios studijų suformuota teorinė prieiga, kuri vadovaujasi principine nuostata, jog negalia yra socialiai sukonstruotas reiškinys. Taip pat pristatomos šios sampratos atsiradimo sociologiniame diskurse ištakos bei analizuojama jos oponuojanti laikysena biomedicininio modelio atžvilgiu. Socialinis modelis buvo sukurtas siekiant paneigti biomedicininio modelio įtvirtintą priežastinį kūno sutrikimo ir negalios ryšį, o pastarąją iškelti kaip socialinės priespaudos formą, kurią neįgalieji patiria dėl visuomenėje egzistuojančių socialinių, simbolinių bei struktūrinių barjerų, trukdančių jiems lygiomis galimybėmis dalyvauti socialiniame gyvenime. Tačiau šis modelis kritikuojamas už tai, jog perdėm akcentuoja socialiai sukonstruotos negalios prigimtį, atmesdamas kone svarbiausią – kūniškąją dimensiją – sutrikimą, be kurio neįmanoma adekvačiai atspindėti negalios reiškinio tikrovės