Results for 'gerovė'

21 found
Order:
  1. Subjektyviosios gerovės sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose rezultatų nuoseklumas.Artūras Gataūlinas - 2013 - Filosofija. Sociologija 23 (4).
    Straipsnyje pateikiama subjektyviosios gerovės (SG) sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose rezultatų nuoseklumo analizė Europos vertybių tyrimo ir Europos socialinių tyrimų atvejais. Kadangi SG tyrimai yra nauja socialinių tyrimų kryptis, palyginti su objektyviąja gerove, akcentuojančia pajamas ir turtą, todėl svarbu įvertinti SG duomenų nuoseklumą įvairių empirinių SG tyrimų kontekste. Taikant grafinę SGempirinių duomenų analizę buvo nustatyti buvusios komandinės ekonomikos regiono, Pietų Europos regiono ir tradicinių rinkos ekonomikos šalių regiono bendri savitumai SG lygių atžvilgiu. Žemesnė nei ES vidurkis vidutinė SG yra būdinga (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  2.  1
    Žmogaus gerovės kūrimas transformuotoje visuomenėje: švietimo prieinamumo principas.Kęstutis Trakšelys - 2015 - Filosofija. Sociologija 26 (2).
    Straipsnyje nagrinėjamas švietimo prieinamumas kaip vienas iš svarbiausių žmogaus gerovės kūrimo transformuotoje visuomenėje principų. Švietimo prieinamumas transformuotoje visuomenėje laiduoja asmens socialinį mobilumą, karjerą, pajamas, o tai pagrindiniai rodikliai, turintys įtakos valstybės gerovės indeksui. Taip pat pateikiamas atliktas empirinis tyrimas, kuriame atsispindi švietimo prieinamumo galimybės įvairių socialinių grupių atstovams.
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  3.  4
    Gerovės valstybės modeliai šiuolaikinėje kultūrinėje tradicijoje.Albinas Plėšnys - 2014 - Filosofija. Sociologija 25 (3).
    Visuomeniniame gyvenime „gerovės valstybės“ sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Dėl to kyla įvairiausių konceptualių painiavų. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos įtakingiausios gerovės valstybės sampratos tikintis, kad tai padės pasiekti skirtingas politines pažiūras ar nuostatas ginančių tyrėjų tarpusavio supratimą. Tomis įtakingiausiomis gerovės valstybės vizijomis laikoma klasikinio liberalizmo ar libertarizmo siūloma procedūrinio gerovės modelio teorija, pagal kurią laisvė, laisvosios verslininkystės sistema ir privati nuosavybės teisė laikoma pagrindinėmis priemonėmis gerovei pasiekti. Antrasis gerovės valstybės modelis yra tas, su kuriuo dažniausiai tapatinama gerovės valstybė. Tai paternalistinis paskirstomosios gerovės (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  4.  1
    Kai kurie socialiniai-politiniai gerovės valstybių kūrimo Europoje ir Lietuvoje aspektai.Arvydas Guogis - 2014 - Filosofija. Sociologija 25 (2).
    Straipsnyje analizuojamos Europos ir Lietuvos socialinės-politinės sąlygos kuriant gerovės valstybes. Teigiama, kad socialine-politine prasme pastebimi akivaizdūs poslinkiai iš „pasyvių“, tik į socialines išmokas orientuotų gerovės valstybių į įgalinančias, „aktyvią“ socialinę politiką propaguojančias gerovės valstybes. Tačiau neoliberalizmo puolimas, kuris tęsiasi jau kelis dešimtmečius tiek Vakaruose, tiek Rytų Europoje bei Lietuvoje, dažnai suponuoja tik gynybines pozicijas aktyvios socialinės politikos formavimo ir vykdymo atžvilgiu. Tokią nepalankią socialiniams procesams situaciją į palankesnę potencialiai galėtų pakeisti labiau tradicinės „kairiosios“ politikos vykdymas, tačiau tam nei Vakarų Europos, (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  5.  1
    Visuomenės subjektyviosios gerovės ir pajamų sąveikos empirinė analizė (Europos Sąjungos šalių atvejo analizė).Artūras Gataūlinas - 2014 - Filosofija. Sociologija 25 (2).
    Straipsnyje nagrinėjama subjektyviosios gerovės priklausomybė nuo pajamų lygio analizuojant ES šalių atvejį. Ši priklausomybė yra nagrinėjama tiek mikrolygmeniu, apimant atskirų gyventojų ir gyventojų grupių pagal pajamų decilius lygį, tiek ir makrolygmeniu, akcentuojant vidutinę visuomenės subjektyviąją gerovę, vidutines pajamas bei pajamų pasiskirstymo netolygumą. Straipsnyje aptariama subjektyviosios gerovės priklausomybės nuo pajamų problema ir pateikiama šios priklausomybės empirinė analizė bei jos rezultatų interpretavimas. Nustatyta, kad pajamos daro teigiamą poveikį gyventojų subjektyviajai gerovei tiek mikro-, tiek ir makrolygiu. Mikrolygmeniu pastebėtas reikšmingas asmenybės bruožų poveikis individo (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  6.  7
    Asmeninė ir socialinė subjektyvi gerovė Lietuvoje.Audronė Telešienė - 2016 - Filosofija. Sociologija 26 (4).
    Straipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų subjektyviai suvokiama asmeninė ir socialinė gerovė. Remiamasi Europos socialinio tyrimo duomenimis. Vertinant asmeninę gerovę, remiantis hedonine prieiga, straipsnyje analizuojami kognityvinės ir afekto dedamųjų kintamieji. Vertinant socialinę gerovę analizuojamas subjektyvus socioeko­nominės pozicijos suvokimas, socialinis optimizmas, socialiniai ryšiai bei aktyvaus įsitraukimo lygis. Apibendrinus tyrimo rezultatus teigiama, jog Lietuvos gyventojams būdinga tik vidutiniška tiek asmeninė, tiek socialinė subjektyvi gerovė. Pabrėžtina, jog iš visų analizuotų gerovės komponentų palankiausiai vertintina asmeninės gerovės afekto dedamoji bei Lietuvos gyventojų turimas susiejantis socialinis (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  7.  14
    Architektūros dėmuo gerovės studijose.Almantas Samalavičius - 2020 - Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies and Art 102.
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark   1 citation  
  8. Įgalinančių socialinių paslaugų modelis socialinės gerovės politikos kontekste.Džiugas Dvarionas, Roberta Motiečienė, Jonas Ruškus, Natalija Mažeikienė & Rasa Naujanienė - 2014 - Filosofija. Sociologija 25 (2).
    Šio straipsnio tikslas – pateikti ir aptarti LMT paremto projekto (MIP-021/2011) metu sukurtą ir empiriniais tyrimo duomenimis pagrįstą koncepcinį įgalinančių socialinių paslaugų modelį Lietuvoje išryškinant ir palyginant įvairias socialinės politikos bei valstybės gerovės ideologijų sąsajas, taip pat atskleidžiant ir apibendrinant atlikto empirinio tyrimo duomenimis grįstus socialinių paslaugų teikėjų ir gavėjų vertinimus.
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  9.  6
    Modernios socialinės raidos samprata socialinės gerovės kontekste.Simonas Šabanovas & Boguslavas Gruževskis - 2016 - Filosofija. Sociologija 26 (4).
    Socialinę raidą, socialinę kaitą ir dinamiką įvairūs autoriai interpretuoja skirtingai, bet dažniausiai vartoja šią kategoriją kaip sinonimus. Galima teigti, kad šiuolaikiniame pasaulyje išryškėja takoskyra tarp modernaus ir klasikinio požiūrio, bet riba tarp postmodernumo ir modernumo išlieka iki galo neapibrėžta. Moderni socialinė raida – tai skirtingose kultūrose (ne vien vakarietiškoje kultūroje) egzistuojančių elgesio tradicijų transformavimas, keitimas ar laikysena jų atžvilgiu, kuri labiau grindžiama racionaliais veiksmais. Modernumas – sąvoka, parodanti socialinės raidos rezultato naujumą, kuris charakterizuojamas tam tikrų rodiklių visuma. Tad modernioje visuomenėje (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  10.  22
    Moderniosios jaunimo politikos strategijos: nuo Gosta‘os Espingo-Anderseno gerovės valstybės teorijos prie įgalinimo praktikos.Leta Dromantienė - 2023 - Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies and Art 115.
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  11.  2
    Asmeninės socialinės paslaugos išorinių grėsmių kontekste: socialinės sistemos atsparumo analizės rėmai.Laimutė Žalimienė, Eugenijus Dunajevas, Violeta Gevorgianienė, Eglė Šumskienė & Rasa Genienė - 2024 - Filosofija. Sociologija 35 (4).
    Egzistencinės grėsmės, tokios kaip pandemija, karas, neteisėta migracija, priskirtinos didelio poveikio grėsmėms, nes destabilizuoja gerovės sistemas, kelia pavojų valstybės saugumui ir visuomenės sanglaudai. Grėsmių poveikį pirmieji pajunta socialiai pažeidžiami žmonės, todėl socialinės pagalbos sistemos turi transformuotis, kad atlieptų naujai atsiradusių pažeidžiamų grupių poreikius. Straipsnyje, remiantis literatūros analize, gilinamasi į sistemos atsparumo sampratą žvelgiant per asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos ypatumus. Pasitelkiant J. S. Colemano įžvalgas apie socialines sistemas, bendrą atsparumo koncepciją, kildinamą iš ekologinių sistemų teorijos, bei socialinės sistemos mikro-, mezo- (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  12.  2
    Kultūriniai žemėlapiai: filosofinės ir sociologinės perspektyvos.Edvardas Rimkus - 2015 - Filosofija. Sociologija 26 (1).
    Straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Kultūriniai žemėlapiai: filosofinės ir sociologinės perspektyvos“. Straipsnis atspindi konferencijos eigą, jame aptariamos pagrindinės pranešėjų idėjos ir kai kurios diskusijose išsakytos mintys. Tarp gausybės konferencijoje nagrinėtų temų humanitarinių ir socialinių mokslų teoriniai aspektai persipynė su taikomaisiais. Konferencijoje nagrinėtos fundamentalios „kultūros“ ir „natūros“ sąvokos, lietuviškoji ir europietiškoji tapatybė, juodojo metalo muzikos subkultūra, svarstyta apie gerovės valstybės modelius, mokslinių disciplinų kartografavimą, baroko ir postmodernizmo sąsajas, šiuolaikinę medijuotą kultūrą, kūrybines industrijas ir kt. Konferencijoje taip pat buvo nagrinėjami religiniai, politiniai, ekonominiai, (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  13. Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos linkmės iš filosofinio rekonstrukcionizmo idėjų percepcijos pozicijų.Vilija Targamadzė - 2013 - Filosofija. Sociologija 24 (3).
    Straipsnyje pateikiami mokyklos vaidmens sampratos kaitos orientyrai remiantis filosofinio rekonstrukcionizmo percepcija, brėžiamos ugdymo linkmės ir slinktys rodant mokyklos orientavimąsi į avangardinį visuomenės pertvarką inicijuojantį irįgyvendinantį vaidmenį. Mokyklos vaidmuo ugdyme projektuojamas įvertinant dvi filosofinio rekonstrukcionizmo prielaidas: 1) visuomenę nuolatos reikia pertvarkyti, 2) socialinės permainos sietinos tiek su ugdymo pertvarka, tiek su jo pritaikymu pertvarkant visuomenę. Išryškinamas ugdymo siekinys rekonstrukcionizmo metodologinėje prieigoje – mokinio ugdymas ir saviugda tampant sociumo pertvarkos iniciatoriumi, siekiant žmonių gerovės, tobulinant visuomenę. Tam tikslui pateikiamos ugdymo tikslų, turinio, metodų (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  14.  23
    Laisvi ir laimingi? Laimės dinamika Lietuvoje kartų kaitos perspektyvoje.Rūta Žiliukaitė - 2023 - Filosofija. Sociologija 34 (S4).
    Pastaruoju metu pasaulyje vis labiau populiarėja laimės kaip atskiros socialinių tyrimų srities studijos, nes vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybės aspektams. Mokslininkai sprendžia klausimus: kas lemia, kad žmonės jaučiasi laimingi; ar esame laimingi vienodai; ką tai atskleidžia apie mus kaip visuomenę; ar skirtingų kartų žmonėms laimė reiškia tuos pačius dalykus; ar laisvoje aukštesnio gerbūvio visuomenėje formuojasi laimingesnių žmonių karta.Šiame straipsnyje, pasitelkiant 1990, 1999, 2008 ir 2017 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, analizuojama laimės lygio dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip skirtingi sociodemografiniai (...)
    No categories
    Direct download (3 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  15. Kultūros samprata ir inkultūrizacijos procesas tarpkultūrinės komunikacijos kontekste.Valdas Pruskus - 2013 - Filosofija. Sociologija 24 (3).
    Visuotinė globalizacija paspartino darbo ir kapitalo mainus, suteikė tautoms socialinės pažangos ir ekonominės gerovės viltį. Ji paskatino ir spartesnius kultūrinius mainus, o kartu ir efektyvios tarpkultūrinės komunikacijos poreikį. Jei ekonominiai mainai, perdavimas ir įsisavinimas įgūdžių, kompetencijų, nauja ekonominė mąstysena bei praktika didesnių sunkumų nesukėlė, tai kultūros pagrindų perdavimas ir įsisavinimas (inkultūrizacija), užtikrinantis visavertį bendravimą ir bendradarbiavimą, vyksta kur kas sunkiau. Aiškėja, kad ne visos vertybės gali būti adekvačiai perduotos ir ne visos lengvai priimtos. Kita vertus, pati kultūra yra tarpdalykinio tyrimo (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  16.  3
    Individo laikysenos valstybės puoselėjamų vertybių ir tikslų atžvilgiu etiniai aspektai.Valdas Pruskus - 2015 - Filosofija. Sociologija 26 (1).
    Straipsnyje parodoma, kad valstybės puoselėjamos vertybės (gėris, gerovė) – nėra mūsų, kaip individų, „vidinės vertybės“. Mūsų požiūris į tai, kas yra gerovė, nulemtas vidinės patirties, idealų ir prioritetų. Todėl tas valstybės siūlomas vertybes (gerovės supratimą) mes visada turime „pamatuoti“ pagal savąsias nuostatas, savo vertybių masteliu. Kadangi valstybės siūlomos vertybės yra „išorinės“ individo atžvilgiu, tai privalu jas ne tik aiškiai įvardyti, bet ir kritiškai įvertinti, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu jos eina su prievarta (koks jų „prievartos koeficientas“) ir kokiu mastu (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  17. The Impact of the Principle of Subsidiarity on the Implementation of Socio-Economic Human Rights in Lithuania: Theoretical Approach.Jolanta Bieliauskaitė - 2012 - Jurisprudencija: Mokslo darbu žurnalas 19 (1):231-248.
    Globalisation, repeated economic (financial) crisis and other contemporary social processes are changing the capability of the state to provide individual social security and guarantee human rights. There is therefore a need to review social policy guidelines and their implementation measures. The problem is how to develop the social security system of state, so that human rights are not violated. For the reformation of the social security system to be consistent, it is also necessary to determine the principles on which the (...)
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  18. Visuomenės ir valstybės valdymo modelio paieškos XX a. pradžios lietuvių katalikų intelektualų darbuose.Valdas Pruskus - 2014 - Filosofija. Sociologija 25 (1).
    Straipsnyje aptariamos visuomenės ir valstybės modelių paieškos XX a. pradžios katalikų intelektualų darbuose. Teigiama, kad lietuvių katalikų intelektualai (A. Kaupas, S. Šultė, A. Civinskas, K. Šaulys, J. Staugaitis ir kt.) savivaldą laikė efektyviausia visuomenės narių valdymo forma. Atskleisdami krikščioniškai suprantamos demokratinės savivaldos teigiamybes ir keliamus reikalavimus individui, katalikai rodė priešingumą bolševikų propaguojamai vienintelei „teisingai visuomenės valdymo formai“ – proletariato diktatūrai, uzurpuojančiai individo teises klasės naudai, ugdė demokratijos ir atitinkamo valstybės sutvarkymo bei valdymo poreikį. Aukščiausias teisines galias galinti turėti tik visa (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  19.  1
    Sociopsichologinė mokinių adaptacija integruoto ugdymo aplinkoje.Laimutė Samsonienė & Greta Gasiūnaitė - 2016 - Filosofija. Sociologija 27 (4).
    Straipsnyje atskleidžiamos mokinių sociopsichologinės adaptacijos problemos, kylančios integruoto ugdymo aplinkoje siekiant sėkmingos inkliuzinio ugdymo perspektyvos. Mokslinio tyrimo prielaidos rėmėsi asmens apsisprendimo teorijos nuostata, kad išsikeltų gyvenimo tikslų įgyvendinimas ir psichologinė gerovė priklauso nuo asmens savikontrolės. Lietuvoje neįgaliųjų integracijos procesas prasidėjo 1993 m., išleidus Švietimo ir mokslo ministerijai pirmąją instrukciją dėl integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose. Šiuo metu, vadovaujantis teisiniais dokumentais, skirtais neįgaliesiems suteikti galimybę gauti vienodas sąlygas gyventi pilnavertišką ir orų gyvenimą, turime pažymėti, kad Lietuvoje dar nėra sukurto neįgaliųjų (...)
    No categories
    Direct download (2 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  20.  32
    The Roots of French Welfare State.Fabien Bottini - 2013 - Jurisprudencija: Mokslo darbu žurnalas 20 (2):643-662.
    In this article the author tries to answer the difficult question of the roots of the welfare state. The study of the French example shows that if some roots are ideological, at the same time they are sociological, too. In the article the main streams of ideological roots are described and conclusion is drawn that nowadays sociological issues are very important. The popularity of the welfare state shows that dismantlement is impossible in the democratic States. Yet, its crisis due to (...)
    Direct download (5 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark  
  21.  44
    Human Rights Today.Jaunius Gumbis, Vytaute Bacianskaite & Jurgita Randakeviciute - 2010 - Jurisprudencija: Mokslo darbu žurnalas 119 (1):125-145.
    In the twenty-first century, human rights play a very important role in modern society. The Universal Declaration of Human Rights, released on 10 December 1948th was thought to become an everlasting source of fundamental human rights and freedoms. The Declaration corresponds to the situation that global community was facing 60 years ago. Today it is a collection of articles that is the cornerstone of the whole system of human rights protection. However, gross human rights atrocities, the dynamic process of legislation, (...)
    Direct download (3 more)  
     
    Export citation  
     
    Bookmark