In the opening of the article, the author briefly assesses the existing legal regulations of criminal procedure in the Czech Republic adopted as far back as in 1961. He points out to specific imperfections, which justify the need for their recodification. The mainstay of the article is devoted to the very pre-trial proceedings, i.e. checking and investigation. The existing legal regulations are analysed, and selected application problems are mentioned in relation to the recodification under preparation.

Straipsnyje pristatomi pastarąjį dešimtmetį įvykę stereotipinių vaizdinių apie įvairių tautų (lietuvių, vokiečių, rusų ir kt.) charakterio bruožus poslinkiai. Lietuvos studijuojančio jaunimo sąmonėje susiformavę apibendrinti lietuvių ir kitataučių stereotipai buvo tirti 2003, 2008 ir 2015 metais. Šiuo laikotarpiu pastebimai kito politinė situacija, tarptautiniai santykiai, todėl buvo galima tikėtis ir tautinės stereotipizacijos kaitos. Gauti tyrimo rezultatai tai patvirtino: neigiamas rusų tautos stereotipiškumo rodiklis pastebimai pakilo, o teigiamas krito; žydų tautos stereotipas, sprendžiant pagal teigiamo ir neigiamo stereotipiškumo vidurkių poslinkius, pastarąjį dešimtmetį nuolat gerėjo; (...) ir kt. Tyrimai atskleidė ir studijuojančio Lietuvos jaunimo autostereotipo kaitą: tautinis autoportretas netapo labiau pozityvus; jame išryškėjo kritusį socialinį aktyvumą nusakantys bruožai. (shrink)

Kokie veiksmai yra kognityviškai raiškiausi, labiausiai prototipiški moralės transgresijų pavyzdžiai? Deja, šiuo metu yra labai nedaug tyrimų, siekiančių sistemiškai nagrinėti šį klausimą. Šiuo straipsniu siekiame prisidėti prie šio klausimo sprendimo pristatydami preliminarius tyrimo duomenis apie tai, kurie veiksmai tyrimo dalyviams lietuviams buvo raiškiausi. Pirmajame tyrime pritaikius kognityvinės antropologijos metodus buvo nustatyti tyrimo dalyviams iš Lietuvos raiškiausi moralinių transgresijų atvejai. Antrajame tyrime dalyvių buvo prašoma šiuos veiksmus suskirstyti į kategorijas, paimtas iš Haidto moralės pagrindų teorijos. Paėmus kartu, šie tyrimai suteikia preliminarių (...) duomenų, paremiančių idėją, kad labiausiai kognityviškai raiškioms moralės transgresijoms būdinga tai, kad jos susijusios su žala ir šiek tiek mažiau – su neteisingumu. Rezultatai aptariami skirtingų moralės sritį aprašančių teorijų kontekste. (shrink)

Straipsnyje, remiantis tarptautinio jaunimo delinkvencijos ir viktimizacijos kiekybinio tyrimo ISRD, kuris Lietuvoje atliktas 2006 m., 2013 m. ir 2022 m., duomenimis, nagrinėjamas jaunuolių, gimusių po 1990-ųjų metų Lietuvoje, turtinio ir smurtinio pobūdžio delinkventinis elgesys. Keliant klausimą, kaip keitėsi šio pobūdžio delinkventinio elgesio dinamika, kiek ji atliepė registruotų nepilnamečių nusikalstamų veikų tendencijas bei kiek lytis išliko kaip delinkventinį elgesį diferencijuojantis veiksnys, straipsnyje lyginamos trijų amžiaus kohortų, jaunuolių, gimusių 1991–1993 m., 1998–2000 m. ir 2007–2009 m., apklausų duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė delinkventinio elgesio (...) tarp kohortų skirtumus, o naujausio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 2007–2009 m. gimusiųjų amžiaus kohortoje delinkventinis elgesys būdingas tiek vaikinams, tiek merginoms, ir šie jaunuoliai labiau pasižymi turtinio, o ne smurtinio pobūdžio delinkventiniu elgesiu. (shrink)

Sociologinis tyrimas atliktas reabilitacinėje ir gydymo įstaigose, kur gydomi įvairias negalias, tarp jų ir judėjimo, turintys paaugliai. Tyrimas tranguliacinio pobūdžio. Jam atlikti buvo naudojami keli tyrimo metodai: pusiau struktūruoti interviu, stebėjimas dalyvaujant. Remtasi P. Bourdieu kapitalo teorija, lauko ir habitus sampratomis. Šis kokybinis tyrimas – tai judėjimo negalią turinčių paauglių, socializacijos patirčių gydymo ir reabilitacinėse įstaigose, socialinio vaizdinio atspindys.

Straipsnyje aprašomas tyrimas, kuris atskleidžia, kaip biomedicinos mokslų krypties studijų programų studentai vertina savo asmenines studijas aukštojoje neuniversitetinėje mokykloje. Vertinant būsimųjų specialistų profesinį tapatumą analizuojami tokie tyrimo objektui priklausomi kintamieji – studijų pasirinkimo motyvai, studijų programų reikalavimai, savijauta, studijų vietų tinkamumas. Apibendrinus tyrimo rezultatus teigiama, kad biomedicinos mokslų krypties studijų programų studentams būdingas aktyviai kuriamas profesinis tapatumas arba laikinai atidėto profesinio tapatumo būsena. Pabrėžtina, jog analizuotų profesinio tapatumo komponentų vertinimas rodo, kad studijuodami tyrimo dalyviai ieško naujų alternatyvų, bando rinktis (...) ką nors naujo, o ne pasitenkinti esama padėtimi, stokoja specifinių įsipareigojimų. (shrink)

In this article the influence of scientific attitudes of Prof. Mykolas Romeris upon modern administrative justice of Lithuania is investigated by historic and comparative aspects. In the first part of article the Professor’s ideas, stated in the fundamental monograph “Administrative Court”, published in Kaunas, in 1928, about the foundation of the Administrative court are reviewed. Here are also pointed out Prof. M. Romeris’ principal,alternative and critical notes concerning the draft of the Law of Administrative Court, made by the Seimas (Parliament) (...) Committee on April 1940. As due to historical circumstances of that time the Law was not passed, in the second part of this article the author proposes the analysis of which ideas of Prof. M. Romeris and to what ambit they were reflected in the Republic of Lithuania Law on the Proceedings of Administrative Cases enacted in 1999, and improved in 2000. The conclusion is made that in this case almost all principle attitudes of Prof. M. Romeris on the organizing the Administrative court and its competence were realized in this Law. It is also stated that the Law mentioned also embedded some other norms, e.g. the possibility to settle a dispute in a pretrial way in Administrative Disputes Commissions. (shrink)

The word ‘situation’ is met quite often not only in everyday life but also in legal literature. It describes the interrelations among the society, officials, public administration entities, institutions, states, etc. Frequently it is a characterization of certain controversial phenomena. In criminal justice, however, this word carries a special practical and applied meaning and requires constant in-depth analysis not only of the etymology of ‘a situation’ but also of its legal theoretic meaning, purpose, function and practical application. In the present (...) article, the authors examine the criminalistics situation—one of the most significant categories of the theory of criminalistics and crime investigation techniques. The article explores a number of concepts such as ‘a criminal situation’, ‘a criminalistics situation’, ‘a crime situation’ and ‘a crime investigation situation’ as well as their content, classification and interrelations. The investigation of criminal acts encounters criminal law, criminological and criminalistics situations. Yet, all of them are linked by the fact that they represent particular situations which can conditionally be called ‘criminal situations’. After a proper analysis and classification of the situations of criminal acts, it is possible to determine the strategic and tactical characteristics of their investigation situations, forecast their course and a likely outcome. (shrink)

Šiame straipsnyje aptariamas laiko (kāla) suvokimas brahmaniškose, budistų ir džainų mokyklose remiantis pirminiais sanskrito šaltiniais ir kritinėmis studijomis. Tyrimui pasitelkiama kompleksinė – tekstologinė semantinė, hermeneutinė ir lyginamoji – metodologija. Daromos išvados, jog filosofinių mokyklų požiūriai išsiskiria labiausiai šiais klausimais: ar įmanomas dabarties suvokimas? Ar jutiminė dabartis yra momentinė, ar ji turi trukmę? Ar laikas yra objektyvus ir realus, ar tik subjektyvi konstrukcija? Atskleidžiama, jog indų filosofiniuose požiūriuose nėra vienos vyraujančios perspektyvos, principinė polemika vyko tarp budistinės nyāyos bei vaiśeṣikos mokyklų. (...) class='Hi'>Tyrimas grindžia išvadą, kad indų filosofijoje laikas suprantamas ne psichologiškai, o epistemologiškai, siejant su patikimo pažinimo ir žinių pagrįstumo klausimais. (shrink)

Šiame straipsnyje pirmosios pokomunistinės kartos (gim. 1991–2000) vertybių analizei 24-iose pokomunistinėse šalyse pasitelkiama Ronaldo Ingleharto materialistinių-postmaterialistinių vertybių kaitos teorija. 1990–1993 m., 1999–2004 m., 2008– 2014 m. ir 2017–2022 m. bangų Pasaulio ir Europos vertybių tyrimų duomenų analizė leidžia daryti išvadas, kad daugumoje pokomunistinių šalių postmaterialistinės vertybės pirmojoje pokomunistinėje kartoje, palyginti su vyresnėmis kartomis, sustiprėjo. Tokia tendencija ypač ryški ekonomiškai stipriose pokomunistinėse šalyse, tačiau matoma ir ekonomiškai nepasiturinčiose. Tik šešiose šalyse fiksuotas statistiškai reikšmingas ryšys tarp religijos svarbos žmogaus gyvenime ir materialistinių-postmaterialistinių (...) vertybių pirmojoje pokomunistinėje kartoje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šalyse, kuriose dominuoja Romos katalikų tikėjimas, postmaterialistinės vertybės yra labiau paplitusios nei stačiatikių ortodoksų ir islamo dominuojamose šalyse pirmojoje pokomunistinėje kartoje. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus asmenų diskriminacijos raiška Lietuvos darbo rinkoje. Aptariami diskriminacijos dėl amžiaus teoriniai aspektai, vyresnio amžiaus asmenų užimtumas kaip socialinės politikos problema ir pristatomi 2014 m. Lietuvoje atlikto diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje sociologinio tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analizės pagrindu galime teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jų amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kt. darbe susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacijos apraiškomis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad diskriminacija darbinėje aplinkoje išauga su respondentų amžiumi, t. y. vyresnėse (...) grupėse diskriminacijos raiška intensyviausia. 40–50 m. amžiaus grupėje patiriama diskriminacija darbe yra žemesnė nei imties vidurkis. Su amžiumi susijusi diskriminacija išryškėja 56–60 m. amžiaus grupėje, o labiausiai reiškiasi tarp vyresnių nei 60 metų asmenų. (shrink)

Lietuva išsiskiria vienais aukščiausių ištuokų rodiklių ES, kurie su nedideliais svyravimais iš esmės nekinta jau daugiau nei tris dešimtmečius. Nors skyrybos gana dažnos, beveik nėra tyrimų, nagrinėjančių ištuokų socialinį mechanizmą. Šio straipsnio tikslas – remiantis tiksliausia populiacijos lygmens, o ne atrankinių tyrimų informacija, atskleisti individo socialinių ekonominių išteklių įtaką ištuokos rizikai Lietuvoje. Pristatomas tyrimas* yra išskirtinis dėl savo empirinio šaltinio – 2001 m. gyventojų surašymo ir pirmųjų santuokų ir ištuokų registrų duomenų jungtinės bazės, kuri teikia informaciją apie visus susituokusius (...) Lietuvos gyventojus. Nagrinėjama, kaip išsilavinimas ir užimtumo statusas modeliuoja skyrybų riziką vyrų ir moterų subpopuliacijose, kontroliuoja daugelį socialinių demografinių individualių ir partnerystės veiksnių. Tyrimas atskleidė, jog menki socialiniai ekonominiai ištekliai vyrams yra susiję su didesne skyrybų rizika, moterims žemas išsilavinimas mažina santuokos stabilumą, o užimtumo statusas neturi vienareikšmiško poveikio. (shrink)

Tradiciškai inteligibilumas siejamas su racionalumu. Jis taip pat siejamas su prasme bei veikėjo veiksmų suvokimu, kuomet veikėjas sąveikauja konkrečiame kontekste. Šiame straipsnyje analizuojama, kas vyksta tais veikėjo sąveikavimo atvejais, kai inteligibilumas ir prasmė yra atsiejami vienas nuo kito. Dėl šio atsiejimo kiti asmenys klaidingai supranta ar klaidingai interpretuoja asmens veiksmus. Netgi įmanoma, kad ir pats asmuo vėliau nesuvoks, kodėl jis veikė būtent tokiu būdu. Siūlomas paaiškinimas, kad šis ryšys nutraukiamas, kuomet veiksmo procesas, sudarytas iš trijų veiksmo etapų, nėra taisyklingai plėtojamas. (...) Tada kyla nesusipratimų, kurie, būdami tiesiogiai susiję su veiksmu, straipsnyje įvardijami agentiškumo nesusipratimais. Šios rūšies nesusipratimų tyrimas gali būti gyvybiškai svarbus, siekiant suprasti konfliktus, kylančius komunikacijos veiksme bei ieškant abipusio supratimo. (shrink)

Straipsnyje, panaudojus skirtingus duomenų šaltinius, analizuojamas skurdo ir skurdo kultūros fenomenas bei siekiama įvertinti skurdo kultūros apraiškas tarp socialinės paramos gavėjų Lietuvoje. Aptariama skurdo samprata ir jos koncepcijos bei skurdo atsiradimo priežastis aiškinančios teorijos. Ypatingas dėmesys skiriamas skurdo kultūros nuostatoms nagrinėti bei mokslinių tyrimų, atliktų šioje srityje, apžvalgai. Atliekama makro- ir mikrolygmens skurdo situacijos Lietuvoje analizė – analizuojami skurdo ir socialinės atskirties rodikliai ES šalių narių kontekste bei socialinės paramos gavėjų apklausos, atliktos 2014 m. Lietuvoje, duomenys.Apklausa parodė, kad tarp socialinės (...) paramos gavėjų pastebimos gana ryškios skurdo kultūros apraiškos, kurios daugiausia pasireiškia išorinės aplinkos kaltinimu dėl esamos situacijos ir nusivylimu valdžia bei darbdaviais.Straipsnis parengtas remiantis Nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Caritas“ užsakymu – 2014 m. autorių atlikto tyrimo „Sisteminis skurdo problemos tyrimas Lietuvoje“ duomenimis. (shrink)

Šiame straipsnyje tiriami subtilūs Hobbes’o ir Kanto požiūrių į retoriką ir materializmą skirtumai, žvelgiant į juos platesniame politinės filosofijos kontekste. Nors abu šie filosofai buvo retorikos kritikai, tarp jų požiūrių išryškėja esminių skirtumų. Hobbes’as, būdamas monarchijos šalininkas, paveiktas Lukrecijaus, kritikavo retoriką iš materialistinės, antropologijos perspektyvos. Paradoksalu, tačiau jis pasitelkė retorines strategijas savo naujajame scientia civilis. Kantas, nors ir kritikuodamas tiek Lukrecijaus materializmą, tiek ir retoriką, į savo filosofijos perspektyvą integravo kai kuriuos suderinamus retorinius elementus, visų pirma susijusius su epikūrizmo tradicija. (...) Šiame straipsnyje tiriama, kaip du aptariamieji filosofai traktuoja paradiastole ir kokias pasekmes jų interpretacija turi jų politinei minčiai. Iškeliamas argumentas, kad abu mąstytojai, ieškodami racionalaus pamato politinei tvarkai, savąjį racionalumo sąvokos interpretavimą įtvirtina epikūrietiškame materializme, perkonfigūruodami retorinius elementus taip, kaip būtų patogu jų filosofijai. Straipsnyje išsiaiškinama, kad Kantas yra linkęs į respublikoniškas politines pažiūras; jis siekia kuo labiau padidinti piliečių autonomiją. Tai kategoriškai skiriasi nuo Hobbes’o orientacijos į monarchinę valdymo struktūrą. Šis tyrimas prisideda prie labiau niuansuoto suvokimo apie ankstyvąją Naujųjų laikų politinę mintį bei jos aktualumą šiuolaikinei respublikoniškai bei demokratinei teorijai. (shrink)

Šis straipsnis pateikia rezultatus šaltinių tyrimo, atlikto nagrinėjant vokiečių filosofo bei švietėjo Johanno Heinricho Abichto (1762–1816) mokslinę bei dėstymo veiklą. 1804 m. Abichtas buvo priimtas dirbti Vilniaus universitete. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvų tyrimas atskleidė nemažai Abichto akademinės bei dėstymo veiklos Vilniuje faktų, dauguma kurių yra iš laikotarpio, kuomet Jonas Sniadeckis (1756–1830) buvo Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi. Šiame straipsnyje teigiama, kad būtent Abichtas bei jo mokslinė ir dėstymo veikla Vilniuje buvo tiesioginė priežastis Sniadeckiui 1814 m. publikuoti esė „Apie (...) metafiziką“, taip pat paskatinti visų vėlesniųjų Sniadeckio filosofinių raštų atsiradimą. (shrink)

Straipsnyje pateikiama subjektyviosios gerovės (SG) sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose rezultatų nuoseklumo analizė Europos vertybių tyrimo ir Europos socialinių tyrimų atvejais. Kadangi SG tyrimai yra nauja socialinių tyrimų kryptis, palyginti su objektyviąja gerove, akcentuojančia pajamas ir turtą, todėl svarbu įvertinti SG duomenų nuoseklumą įvairių empirinių SG tyrimų kontekste. Taikant grafinę SGempirinių duomenų analizę buvo nustatyti buvusios komandinės ekonomikos regiono, Pietų Europos regiono ir tradicinių rinkos ekonomikos šalių regiono bendri savitumai SG lygių atžvilgiu. Žemesnė nei ES vidurkis vidutinė SG yra būdinga (...) buvusios komandinės ekonomikos šalių regionui ir kai kurioms Pietų Europos regiono šalims. Aukštesnė nei ES vidurkis vidutinė SG yra būdinga tradicinių rinkos ekonomikos šaliųregionui. EVT (Europos vertybių tyrimas) ir EST (Europos socialinis tyrimas) duomenų bazių SG rodiklių reikšmių koreliacinė analizė patvirtina SG sąvokos struktūros taikymo empiriniuose tyrimuose nuoseklumą. (shrink)

„Ši dovana ištobulinama pratybomis, ir tapytojas įvaldo savo regėjimą ne per kelis mėnesius ir ne būdamas vienas. Svarbu ne tai, ankstyvas ar vėlyvas, spontaniškas ar muziejuje susiformavęs yra tapytojo regėjimas, kiekvienu atveju jo regėjimas mokosi tik žiūrėdamas.“Straipsnyje analizuojama kūrybos psichologijos ir fenomenologijos samprata Vosyliaus Sezemano estetikoje. Tyrimas atskleidžia, kaip estetikos bendrųjų problemų svarstymas yra susijęs su kūrybos ir kultūros filosofija. Estetika turi analizuoti ne tik estetinio objekto suvokimo aktus, bet ir tai, kaip estetinis objektas yra kuriamas. Straipsnyje aptariama: kaip (...) Sezemano estetikoje suprantami trys pagrindiniai kūrybos momentai; kokia yra vaizduotės, suvokimo ir atminties sąveika Sezemano estetikoje; kaip kūnas ir vaizduotė dalyvauja žaidime; koks yra asociacijų ir abstrakcijų vaidmuo kūrybinėje veikloje. Sezemano estetikoje išplėtota kūrybinės dinamikos samprata yra artima fenomenologinei kultūros filosofijai. Sezemanas, kaip ir kiti fenomenologinės estetikos atstovai, akcentuoja meno kūrinio, kaip pasaulio patyrimo, sampratą. Meno kūrinys yra kuriamas kaip tokia institucija, kuri yra nukreipta tiek į pasaulio patirtį, tiek į galimybę šią patirtį atverti kitam subjektui. (shrink)

Socialinio darbo teoretikai sutinka, kad Pierre’o Bourdieu sociologijos įtaka sociali­ niam darbui plečiasi ir gilėja. Kita vertus, kai kalbama apie socialinio darbo profesiją, tie patys teoretikai ignoruoja P. Bourdieu nuostatą nuo profesijos tyrimų pereiti prie profesinio lauko analizės. P. Bourdieu profesijos fenomeną laikė biurokratinės pri­ gimties konceptualizacija, kuri įtvirtina mokslinio mąstymo logikai prieštaraujančias heteronomijos apraiškas. Straipsnyje siekiama įgyvendinti P. Bourdieu reikalavimą ir, pritaikius jį socialiniam darbui, nuo socialinio darbo profesijos analizės pereiti prie socialinio darbo profesinio lauko tyrimų. Straipsnyje ieškome atsakymo (...) į klausimą, kaip keičiasi su socialiniu darbu siejamų veiklos formų arba praktikų traktavimas, kai socialinio darbo profesijos analizę keičia socialinio darbo lauko tyrimas. Palyginę trijų skirtingų šalių – JAV, Japonijos ir Lietuvos – socialinio darbo profesinės veiklos lau­ kus, priėjome prie išvados, kad profesinio lauko, kitaip nei profesijos, požiūris sudaro prielaidas įtraukti į socialinio darbo lauką tas socialinio įgalinimo praktikas, kurios, socialinio darbo profesijos požiūriu, lieka anapus biurokratinio socialinio darbo reg­ lamento. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamas švietimo prieinamumas kaip vienas iš svarbiausių žmogaus gerovės kūrimo transformuotoje visuomenėje principų. Švietimo prieinamumas transformuotoje visuomenėje laiduoja asmens socialinį mobilumą, karjerą, pajamas, o tai pagrindiniai rodikliai, turintys įtakos valstybės gerovės indeksui. Taip pat pateikiamas atliktas empirinis tyrimas, kuriame atsispindi švietimo prieinamumo galimybės įvairių socialinių grupių atstovams.

Šio straipsnio tikslas – identifikuoti stigmos apraiškas asmeniniu, struktūriniu ir visuomeniniu lygmeniu, jos poveikį Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemai, sutrikusios psichikos asmenims ir šioje srityje priimamiems politiniams sprendimams. Pristatomi 2015–2016 m. tyrimų duomenys: žiniasklaidos diskurso analizė, psichikos sveikatos centrų pacientų subjektyvaus požiūrio į gautą gydymą tyrimas ir ekspertų nuomonės apie Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos padėtį tyrimas.Rezultatai parodė, kad paslaugų vartotojus su stigma sieja išmoktas bejėgiškumas, taikstymasis su mažesnėmis galimybėmis, stigmos suvokimas skatina atsitraukti nuo aplinkinių, neįvardyti ligos. Žiniasklaidos (...) analizė taip pat išryškino šios asmenų grupės sumenkinimo tendencijas, ribotas jų galimybes dalyvauti formuojant diskursą. Ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė stigmos poveikį psichikos sveikatos sistemai – dominuojantys diskursai padeda palaikyti stigmos poveikį instituciniu lygmeniu. Atskirus stigmos lygmenis sieja nekonstruktyvios įveikos schemos, grindžiamos psichiatrų mėginimais išlaikyti turimą galią, sutrikusios psichikos asmenų pastangos išsaugoti privatumą, žiniasklaidos reakcija į kritiką argumentuojant visuomenės teise žinoti.Asmeninės, visuomeninės ir struktūrinės stigmos analizė leidžia suvokti stigmos reiškinio daugiasluoksniškumą, identifikuoti paraleles tarp individualių patirčių ir pesimizmu bei stereotipais persmelkto požiūrio į visą psichikos sveikatos priežiūros sistemą. (shrink)

The article explores theoretical and practical aspects of evidence collection, examination and assessment in cases of administrative offences, which have been little analyzed as yet. In the article, evidence collection refers to the search for evidence, its discovery and consolidation in a material object. Evidence examination is defined as the establishment of actual data on the circumstances relevant to the case, which are recorded in the evidence, and an additional examination of certain circumstances. Evidence assessment means thinking activities to analyze (...) evidence collected and examined in the case and to establish the truth in the case, according to appropriate criteria. Referring to the opinions of various scientists and the case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania, the article reveals elements of evidence in cases of administrative offences, thoroughly explores each stage of the averment process and provides practical examples and makes suggestions for solving problems. The article substantiates a conclusion that early examination and assessment of evidence should also be carried out during the process of drawing up a record of administrative offence. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama klimato kaitos suvokimo problematika. Remiantis „Šešių Amerikų“ (angl. Six Americas) tyrimo metodologija analizuojami 2022 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. Gauti rezultatai leidžia identifikuoti šalies gyventojų auditorijų segmentus bei jų požiūrių į klimato kaitą skirtumus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje egzistuoja visų tipų auditorijos, tarp kurių dominuoja „susirūpinusiųjų“ ir „atsargiųjų“ segmentai, o šių segmentų turimos nuostatos klimato kaitos atžvilgiu reikšmingai skiriasi.

Straipsnyje aptariamos skirtingoms etninėms grupėms (lietuvių, lenkų, rusų) ir skirtingoms socialinėms pozicijoms (tėvai, mokytojai, mokyklos administracijos nariai) atstovaujančių informantų kokybinių interviu metu įvardytos mokyklos valstybine ar mažumos mokomąja kalba pasirinkimo priežastys. Analizuojama, kaip individualiu lygmeniu yra konceptualizuojama etniškumo, švietimo sektoriaus pasirinkimo ir lygių galimybių Lietuvos visuomenėje sąveika bei kokios pasitelkiamos individualios ilgalaikės ugdymo / švietimo strategijos siekiant sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos visuomenėje. Empiriniai duomenys buvo surinkti kokybinio tyrimo 2013–2014 m. Pietryčių Lietuvoje metu. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VAT-50/2012).

Egzistencinės grėsmės, tokios kaip pandemija, karas, neteisėta migracija, priskirtinos didelio poveikio grėsmėms, nes destabilizuoja gerovės sistemas, kelia pavojų valstybės saugumui ir visuomenės sanglaudai. Grėsmių poveikį pirmieji pajunta socialiai pažeidžiami žmonės, todėl socialinės pagalbos sistemos turi transformuotis, kad atlieptų naujai atsiradusių pažeidžiamų grupių poreikius. Straipsnyje, remiantis literatūros analize, gilinamasi į sistemos atsparumo sampratą žvelgiant per asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos ypatumus. Pasitelkiant J. S. Colemano įžvalgas apie socialines sistemas, bendrą atsparumo koncepciją, kildinamą iš ekologinių sistemų teorijos, bei socialinės sistemos mikro-, mezo- (...) ir makrolygmenų tarpusavio sąveikos sampratą, konstruojama asmeninių socialinių paslaugų sistemos atsparumo išorinėms grėsmėms vertinimo koncepcija. Ja remiantis straipsnyje išplėtoti analizės rėmai leidžia identifikuoti skirtingas ASP sistemos gebėjimo keistis konfigūracijas bei jas lemiančius veiksnius. ASP atsparumo koncepcijos pagrindu buvo parengtas ir šiuo metu vykdomas empirinis tyrimas. (shrink)

Ðio straipsnio pavadinime uþkoduota ir tyrimo problema. Èia bus svarstomas filosofijos ir literatûrossuartëjimo prieigø dekonstrukcinis tyrimas Jacques Derrida postfilosofijoje. Kantas simbolizuoja klasikinæ filosofo, Kafka – literato laikysenà. Taèiau tai tik straipsnio autorës iðmonë. Bus atsispirta nuo to,kaip Derrida perskaito Kafkos parabolæ Prieð ástatymà romane Procesas. Autorë pripaþins, kad ið tiesøsodieèio kaip kantininko ir durininko kaip paties Derrida suprieðinimas leidþia geriau suvokti Derridaiðrastos sàvokos différance konotacijas. Kita vertus, taip suprasta skirtis iðveda á singuliarumo, paraðo,paslapties sàvokø judëjimà Derrida tekstuose. Taèiau lieka (...) neaiðku, ar ið tiesø Derrida neprieðtaraujasavo teiginiui, kad raðymas vyksta anapus filosofijos ir literatûros, kai prieina prie iðvados, kad sodietis--kantininkas negalëjo suprasti jam skirto áëjimo singuliarumo, nes turëjo problemø su literatûra. Ar taireiðkia, kad literatûra, skirtingai nei filosofija, lieka atvira paslapèiai ir neþinojimui? O filosofija tampasusijusi su þinojimu ir paslapties áminimu? Autorës nuomone, paties Derrida hermeneutikos dekonstrukcija knygoje Pentinai: Nietzsche’s stiliai tokiai iðvadai prieðtarautø.Pagrindiniai þodþiai: differénce, Derrida, Kafka, sodietis-kantininkas, filosofija ir literatûra. (shrink)

Viešosios politikos formuotojai pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria esminiams skirtumams, išryškėjusiems ekonominei sistemai perėjus į poindustrinį etapą. Su didžiausiais iššūkiais susiduria kaimo politikos programų rengėjai, nes situacija kaimiškuose regionuose keičiasi ypač sparčiai. Straipsnyje pristatomas tyrimas, patvirtinantis jaunų išsilavinusių Lietuvos žmonių, ketinančių įsikurti nuolatiniam gyvenimui kaimo tipo gyvenvietėje ar vienkiemyje, orientaciją į poindustrinę ekonominę ir socialinę visuomenės struktūrą. Kriterijų, lemiančių apsisprendimą įsikurti gyventi kaime, išsiaiškinimas leidžia pateikti rekomendacijas kaimo politikos kūrėjams, siekiantiems pritraukti į kaimiškus regionus tiek gyventojų, kad žmogiškųjų (...) išteklių kiekis ir kokybė sudarytų kritinę masę, reikalingą tolesnei šių regionų ekonominei ir socialinei raidai. (shrink)

Drug phenomenon is relatively new in our country; it became relevant only in the ninth decade of the last century. A new phenomenon or a process is usually dynamic in the initial stages and only later does it acquire features of stability and the main trends that have become prominent several years ago remain unchanged. The author shows the data of drugs crime and other indicators and the aspects of their perspectives. In the article, a question about drug crimes in (...) Lithuania is considered in all aspects. The author maintains that the rapid emergence of many new non‑controlled psychoactive substances represents an increasing challenge for current models of drug control. (shrink)

The process of territorial planning is complicated, because there are different and even opposite interest of persons related with particular territory. Administrative legal regulation of territorial planning in Lithuania underlies emergence of a legal conflict, namely the administrative litigation. Investigation of the administrative dispute applying the pre-litigation procedure allows the parties thereof to save both money and time. This article presents the problematic aspects of the pre-trial investigation of the administrative disputes arising in the area of territorial planning. The article (...) is composed of an introduction, three parts and conclusions. In the first part the characteristics of the disputes arising in the area of territorial planning, the preconditions of origin, and the demand for the pre-trial investigation thereof are analyzed. Legal regulation of pre-trial investigation out-of-court of the disputes arising in the area of territorial planning is revealed in the second part. In the third part key provisions of the reform of the pre-trial investigation out-of-court of the disputes arising in the area of territorial planning are discussed. (shrink)

Research carried out in Lithuania shows that the system of expert bodies has already prepared for change. Such opinion is supported by the Lithuanian Government working group meeting concerning the improvement of experts’ performance. In our opinion, Lithuania should ensure strategic, integrated multi-level forensic analysis, rational and potential use of material by not only dealing with a variety of forensic issues, but also by the interpretation of criminal investigation and prevention on scientific, methodological, didactic and organisational levels. The article presents (...) the concept of research that is accomplishing in scientific project ‘Special scientific knowledge of the investigation of crime: the concept and its realisation mechanism” and first intermediary results of the research. The purpose of the project is to formulate the scientific concept and realisation of special knowledge in the investigation of crimes and administrative offences in the direction of legal system reform. (shrink)

The paper discusses the problems in the detection of security information in legal and other administrative data. The authors analyse the prospects of the use of datamining in the solution of two key problems: abundance and indirectness of these data. Security research uses two kinds of data. The first one is scientific data, designed and gathered specially for the verification of certain security theories. They are the data of criminological, sociological, psychological surveys, experimental data, etc. The second kind is data (...) that are not designed for security research. Most of the data are the by-products of the national legal system, especially its criminal justice, of national and local institutions responsible for the maintenance of public order, and of other public agencies. All the data provide huge amounts of information destined to control and direct the activities of these institutions. There are two kinds of problems in the use of this information in security study. First, this information has to be ‘decoded’ from data describing the activities of related institutions. Second, data on security are lost in huge amounts of other public data. Thus, they have to be ‘mined’. The paper discusses the prospects of the modern information proceeding method—data-mining in the solution of both problems. A new concept of data mining as a meta-procedure is proposed. The object of this meta-procedure is supposed to be the integration of multiple current theories (for example, criminal security) and related statistical procedures. A general algorithm of such data-mining is proposed. (shrink)

With reference to the Dutch model, which has been adopted by the Lithuanian Civil Code, the possibility to renounce Investigation Proceedings in the Articles of Incorporation or shareholder agreements is analysed in this article. The mandatory nature of the Investigation Proceedings is derived from the provisions of the Code, mainly: from an active role of the court, typical to the cases with the element of public interest, from specific rules for protecting the public interest in the course of the Investigation (...) Proceedings, also taking into account statutory duties of managers, the scope of which may not be narrowed by SHA, and the fact, that the Investigation Proceedings is generally designated to be an instrument to safeguard the interests of minority shareholders against the abuse of their rights by the company, and, finally, acknowledging the extraordinary nature of remedies available in the Investigation Proceedings. (shrink)