The author of the article describes globalization processes as inevitable historic and objective phenomena, the driving force of society’s development and progress. It is emphasized that these processes result in harmful effects of global character on the environment and society. In the opinion of the author, one of the most important negative effects of globalization is the increase in environmental pollution which in turn results in the change of climate, extreme ecological situations, and threats to the natural environment and human (...) health. The author argues that one of the main legal instruments for limiting and neutralizing the harmful effect of pollution on the environment and society is the integrated system of environmental legal regulation. The author considers the safeguarding of the environmental objects and resources (climate atmosphere, soil and subsoil, water, air, biologic diversity, etc.) as the object of the legal regulation of the integrated environmental protection. What is more, the author of the article analyzes certain problematic aspects related to climate change and integrated prevention and control of climate pollution which are regulated under the new integrated institute of environmental protection under the environmental protection law. The author compares the provisions of international agreements, the European Union and Lithuanian legislation regarding these relations and concludes that Lithuania has not fully met its international obligations in this field. (shrink)

Socialinė politika vaidina svarbų vaidmenį formuojant žmonių gyvenimus. Siekiame išsiaiškinti, kaip posovietinė pertvarka socialinės politikos srityje keičia šiuolaikinėje Lietuvoje gyvenančių žmonių gyvenimo eigą. Siekiant šio tikslo, straipsnyje naudojama L. Leiseringo ir R. Walkerio (1998) pasiūlyta „gyvenimo eigos politikos“ analizės schema. Analizė rodo, kad Lietuva iš savo autoritarinės praeities paveldėjo stiprius gyvenimo eigos struktūravimo, integracijos ir normų formavimo mechanizmus. Vis dėlto šie mechanizmai silpsta arba yra adaptuojami prie šiuolaikinio socialinio, ekonominio ir politinio konteksto. Dėl to šiuolaikinę Lietuvą galima priskirti pofordistiniam gyvenimo (...) eigos režimui, kuris pasižymi gyvenimo eigos destandartizacija, depolitizacija ir didesniu socialinės politikos institucijų lankstumu. Perėjimas prie šio gyvenimo eigos režimo mūsų šalyje įvyko vėliau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Dabartinį gyvenimo eigos politikos režimą Lietuvoje taip pat galima apibūdinti kaip silpnai integruotą „segmentuoto saugumo“ modelį, kuriam būdingas atotrūkis tarp tų, kurie dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, ir tų, kurie yra už jos ribų. (shrink)