Modalizmas, arba filosofinė teorija, teigianti, kad modalinės sąvokos, tokios kaip galima ir būtina, yra neredukuojamos ir neanalizuojamos, reikšmingai skiriasi nuo galimų pasaulių semantikos, kur modalinės sąvokos interpretuojamos kaip galimų pasaulių kvantifikavimas. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai modalizmo principai, remiantis šią teoriją plėtojusių Arthuro Prioro, Kito Fine’o ir Graeme’o Forbeso darbais. Tuomet aptariama tokių mąstytojų kaip Davidas Lewisas, kuris teigia, kad antireduktyvizmas modalumų atžvilgiu apskritai nelaikytinas teorine prieiga, bei Josephas Melia, kuris tvirtina, jog modalizmas implicitiškai mėgdžioja galimų pasaulių semantiką, kritika. Straipsnyje įrodinėjama, kad (...) formali modalizmo kalba grindžiama ne kuo kitu, kaip natūralia kalba, ir kad modalizmas nesiremia galimų pasaulių semantika. Be to, pabrėžiama, kad modalizmas siūlo intuityvesnį modalinių sąvokų supratimą, lyginant su galimų pasaulių semantika. (shrink)

Straipsnyje analizuojamas kultūrinis vartojimas ir jo ypatumai skirtinguose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose. Laikant kultūrinį vartojimą socialinių skirtumų ir socioerdvinių pasidalijimų žymeniu, mėginama išsiaiškinti santykį tarp kultūrinio vartojimo ir jį lemiančių veiksnių. Straipsnyje remiamasi Pierre’o Bourdieu kultūrinio kapitalo sąvoka (1984) ir paskutiniuoju dešimtmečiu plačiai vykstančia teorine diskusija apie homologija, individualizacija ir visaėdiškumu / vienaėdiškumu grįstą kultūrinį vartojimą. Aptarta kultūrinio vartojimo dinamika liudija, kad lyties, išsilavinimo, šeiminės padėties ir etninės kilmės kintamieji stipriai veikia kultūrinį vartojimą. Tačiau kartu vis daugiau (...) vartotojų šiuo metu tampa kultūriniais visaėdžiais (angl. cultural omnivores), kurie plačiai naudojasi tiek aukštosios, tiek populiariosios kultūros gaminiais. Kita vertus, Lietuvos kultūrinio vartojimo žemėlapis Lietuvos miestuose gana diferencijuotas: mažiausiai tiek elitinės, tiek populiariosios kultūros yra linkę vartoti Lietuvos miestų darbininkų klasės gyvenamieji rajonai, tarpinę poziciją užima miestų centrų ir daugiabučių mikrorajonų gyventojai, o didžiausi kultūriniai visaėdžiai yra priemiesčių gyventojai. (shrink)

Straipsnyje analizuojami Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos bendruomenės etninis ir religinis identitetai, šių identitetų pobūdį ir sąveiką lemiantys istoriniai veiksniai, šiuolaikiniai demografiniai, socialiniai ir geopolitiniai aspektai. Analizei pasitelkti 2019–2021 m. atlikti kokybiniai interviu su įvairaus amžiaus ortodoksų tikėjimą išpažįstančiais rusais arba mišrios tapatybės rusakalbiais bei ortodoksų bažnyčios atstovais (dvasininkais, religinių organizacijų atstovais, kt.) ir oficialaus arkivyskupijos žurnalo „Vestnik“ (2012–2022 m.) tekstai. Atskleista, kad tyrimo laikotarpiu šiai ortodoksų bendruomenei Lietuvoje buvo svarbūs istoriškai susiklostę glaudūs ryšiai su Rusija, rusų etninis identitetas (...) ir Rusijos ortodoksų tradicija, bet nemaža dalis šios bendruomenės tapatinosi su visuotine (Bizantijos) ir (ar) vietine (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) ortodoksų tradicijomis, taip pat susidūrė su iššūkiu prisitaikyti prie dabartinėje Lietuvos visuomenėje vykstančių socialinių demografinių ir politinių procesų (asimiliacija, mišrios šeimos, lietuvių kalbos vartojimas, geopolitiniai pokyčiai). (shrink)

Straipsnyje plėtojama ir grindžiama hipotezė, kad medžioklė baroko kultūroje, viena vertus, ima siaurėti iki didikų pramogos, kita vertus, medžioklės poetika išsiplečia iki egzistencinio lygmens ir ja nusakoma žmogaus būtis. Taigi medžioklės diskursas skyla į daugelį skirtingų išraiškų, nebetenka įprastinių, tradicinių etinių bei ekologinių principų. Tyrime pasitelkiami trys konkretūs baroko menininkų kūriniai, kurie interpretuojami remiantis fenomenologinės medžioklės percepcija, kurią išplėtojo ispanų filosofas J. Ortega y Gasse­tas (José Ortega y Gasset), kartu pabrėžiant, kad fenomenologinės apibrėžtys baroko medžioklės neišsemia, reikalingas postmodernus dekonstrukcinis (...) žvilgsnis. (shrink)