Information technologies that could be potentially used for the development of register system are currently highly advanced, but their practical adaptation in terms of register management is limited due to the void in the legal regulation. Therefore this article particularly focuses on analysis of legal regulation applied for the register system, by highlighting gaps, limitations in the legal acts regulating this area and offering resolutions of the problems. Author of the article reveals content of the category “system” and provides various (...) definitions for the term “system”. This article also includes various classification criteria for registers and revealing limitations of register classification. In addition underlining register system elements as well as general features of all the registers. The article lists register system as a complex, open, managable and purposeful system. Author concludes by stressing the importance of the register system interoperability and emphasizing that without it registers would be a “collection” of registers rather than a system. (shrink)

Straipsnyje analizuojami Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos bendruomenės etninis ir religinis identitetai, šių identitetų pobūdį ir sąveiką lemiantys istoriniai veiksniai, šiuolaikiniai demografiniai, socialiniai ir geopolitiniai aspektai. Analizei pasitelkti 2019–2021 m. atlikti kokybiniai interviu su įvairaus amžiaus ortodoksų tikėjimą išpažįstančiais rusais arba mišrios tapatybės rusakalbiais bei ortodoksų bažnyčios atstovais (dvasininkais, religinių organizacijų atstovais, kt.) ir oficialaus arkivyskupijos žurnalo „Vestnik“ (2012–2022 m.) tekstai. Atskleista, kad tyrimo laikotarpiu šiai ortodoksų bendruomenei Lietuvoje buvo svarbūs istoriškai susiklostę glaudūs ryšiai su Rusija, rusų etninis identitetas (...) ir Rusijos ortodoksų tradicija, bet nemaža dalis šios bendruomenės tapatinosi su visuotine (Bizantijos) ir (ar) vietine (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) ortodoksų tradicijomis, taip pat susidūrė su iššūkiu prisitaikyti prie dabartinėje Lietuvos visuomenėje vykstančių socialinių demografinių ir politinių procesų (asimiliacija, mišrios šeimos, lietuvių kalbos vartojimas, geopolitiniai pokyčiai). (shrink)

Straipsnyje aptariamos skirtingoms etninėms grupėms (lietuvių, lenkų, rusų) ir skirtingoms socialinėms pozicijoms (tėvai, mokytojai, mokyklos administracijos nariai) atstovaujančių informantų kokybinių interviu metu įvardytos mokyklos valstybine ar mažumos mokomąja kalba pasirinkimo priežastys. Analizuojama, kaip individualiu lygmeniu yra konceptualizuojama etniškumo, švietimo sektoriaus pasirinkimo ir lygių galimybių Lietuvos visuomenėje sąveika bei kokios pasitelkiamos individualios ilgalaikės ugdymo / švietimo strategijos siekiant sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos visuomenėje. Empiriniai duomenys buvo surinkti kokybinio tyrimo 2013–2014 m. Pietryčių Lietuvoje metu. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VAT-50/2012).

Straipsnyje, remiantis antropologine literatūra, nagrinėjami etninio ir nacionalinio identiteto konstravimo ypatumai specifinėse, ribinių zonų (paribio), situacijose. Parodoma, kad ribinėse zonose gyvenantys žmonės neretai etniškai identifikuojasi su kaimyninėmis valstybėmis, yra veikiami jų politikos. Pastarosios daro įtaką žmonių supratimui apie priklausymą / nepriklausymą valstybei(-ėms), kuris remiasi tiek etniniais, tiek pilietybės (nacionalinio identiteto sritis) kriterijais. Tokio pobūdžio problemas nagrinėja politinė antropologija, kurios vienas iš tikslų yra atskleisti kasdienes žmonių ir valstybės(-ių) sąveikas. Ši politinės antropologijos sritis neretai įvardijama kaip ribų (angl. border) antropologija. Straipsnis (...) parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE)“. Sutarties Nr. VAT-41/2012. (shrink)

Žymus Lietuvos sociologas Vytautas Kavolis visą akademinę karjerą plačiai tyrinėjo laisvės klausimą, nors ir nenaudojo „laisvės sociologijos“ pavadinimo. Jo daugiamatė analizė apėmė politines institucijas, kultūros normas, istorinę evoliuciją ir globalias perspektyvas, atskleisdama sudėtingą visuomenės struktūrų ir asmens laisvių sąveiką. Šiame straipsnyje politinės sociologijos požiūriu, išskaidant laisvės ir jos apraiškų įvairiuose visuomenės kontekstuose supratimą, bandoma kristalizuoti V. Kavolio sociologinius rėmus. V. Kavolio tarpdisciplininis požiūris, metodologinis originalumas ir reflektyvi analizė prisidėjo prie gilaus visuomenės laisvėjimo dinamikos ir galios santykių tyrinėjimo, metė iššūkį nusistovėjusioms (...) paradigmoms ir pasisakė už įtraukesnę ir teisingesnę visuomenę. Jo įžvalgos tebėra aktualios šiandienei Lietuvai, išgyvenančiai postsovietinį virsmą ir susiduriančiai su globaliais iššūkiais. (shrink)

„Ši dovana ištobulinama pratybomis, ir tapytojas įvaldo savo regėjimą ne per kelis mėnesius ir ne būdamas vienas. Svarbu ne tai, ankstyvas ar vėlyvas, spontaniškas ar muziejuje susiformavęs yra tapytojo regėjimas, kiekvienu atveju jo regėjimas mokosi tik žiūrėdamas.“Straipsnyje analizuojama kūrybos psichologijos ir fenomenologijos samprata Vosyliaus Sezemano estetikoje. Tyrimas atskleidžia, kaip estetikos bendrųjų problemų svarstymas yra susijęs su kūrybos ir kultūros filosofija. Estetika turi analizuoti ne tik estetinio objekto suvokimo aktus, bet ir tai, kaip estetinis objektas yra kuriamas. Straipsnyje aptariama: kaip Sezemano (...) estetikoje suprantami trys pagrindiniai kūrybos momentai; kokia yra vaizduotės, suvokimo ir atminties sąveika Sezemano estetikoje; kaip kūnas ir vaizduotė dalyvauja žaidime; koks yra asociacijų ir abstrakcijų vaidmuo kūrybinėje veikloje. Sezemano estetikoje išplėtota kūrybinės dinamikos samprata yra artima fenomenologinei kultūros filosofijai. Sezemanas, kaip ir kiti fenomenologinės estetikos atstovai, akcentuoja meno kūrinio, kaip pasaulio patyrimo, sampratą. Meno kūrinys yra kuriamas kaip tokia institucija, kuri yra nukreipta tiek į pasaulio patirtį, tiek į galimybę šią patirtį atverti kitam subjektui. (shrink)

This paper tries to extricate philosophical education from the restrictions of social and school systems and to commend some independent and subversive views. This is to be accomplished through a conceptual dissection of the term?education?. On the one hand, there is education seen as transmitter of the tradition, where to be educated is seen as being able to fit into an established community. There is also another education to which the authority of tradition is a permanent target of resistance, always (...) trying to undermine any educational uniformity. This second history of education, genuinely philosophical, is radically opposed to the history of institutionalized mass-education. However, intention of this paper is not to proclaim this as an "alternative" model, or to build it up as a new mythology. On the contrary, it is being written as a history of continuous subversion. Viewed from this vantage point, autonomous philosophical education is not a subsystem of a social system. This education has itself as a measurement, and always resists the wider community that has accidentally befallen it. Its honor is exactly in this attitude of resistance, in being watchful against any conscription and integration. Understood in this manner, philosophical education is not a useful "implemented" function of society, but is rather its dysfunction. Rad nastoji da izdvoji filozofsko obrazovanje iz ogranicenja drustvenog i skolskog sistema i da sugerise mogucnost njegovog nezavisnog i "subverzivnog" sagledavanja. Potonje se postize pojmovnim razlaganjem termina "obrazovanje". S jedne strane, postoji obrazovanje kao transmisija tradicije, u kom slucaju se obrazovanost vidi kao sposobnost da se uklopi u ustanovljenu zajednicu. Postoji, medjutim, takodje i jedno drugacije obrazovanje, u cijem registru je autoritet tradicije permanentna tacka otpora. Ono istrajno pokusava da potkopa svaku obrazovnu jednoobraznost. Ova druga istorija obrazovanja, radikalno je suprotstavljena istoriji institucionalizovanog masovnog obrazovanja. Namera ovog rada nije, medjutim, da nju proglasi "alternativnim" modelom ili da je uspostavi kao novu mitologiju. Naprotiv, ona je pisana kao istorija neprestanih diverzija. Sa ovog stanovista sagledana, autonomna filozofska obrazovanost nije podsistem drustvenog sistema. Ovo obrazovanje ima svoju meru u samom sebi i uvek se odupire zajednici koja ga okruzuje i koja ga slucajem dopada. Njegova cast je upravo u ovom stavu otpora, u budnosti prema svakom podvodjenju i integraciji. Na ovaj nacin shvaceno, filozofsko obrazovanje nije tek na jedan odredjeni nacin "implementirana" funkcija drustva, vec pre njegova disfunkcija. (shrink)

Lietuva išsiskiria vienais aukščiausių ištuokų rodiklių ES, kurie su nedideliais svyravimais iš esmės nekinta jau daugiau nei tris dešimtmečius. Nors skyrybos gana dažnos, beveik nėra tyrimų, nagrinėjančių ištuokų socialinį mechanizmą. Šio straipsnio tikslas – remiantis tiksliausia populiacijos lygmens, o ne atrankinių tyrimų informacija, atskleisti individo socialinių ekonominių išteklių įtaką ištuokos rizikai Lietuvoje. Pristatomas tyrimas* yra išskirtinis dėl savo empirinio šaltinio – 2001 m. gyventojų surašymo ir pirmųjų santuokų ir ištuokų registrų duomenų jungtinės bazės, kuri teikia informaciją apie visus susituokusius (...) Lietuvos gyventojus. Nagrinėjama, kaip išsilavinimas ir užimtumo statusas modeliuoja skyrybų riziką vyrų ir moterų subpopuliacijose, kontroliuoja daugelį socialinių demografinių individualių ir partnerystės veiksnių. Tyrimas atskleidė, jog menki socialiniai ekonominiai ištekliai vyrams yra susiję su didesne skyrybų rizika, moterims žemas išsilavinimas mažina santuokos stabilumą, o užimtumo statusas neturi vienareikšmiško poveikio. (shrink)

The right to ‘domestic remedies’, which ideally connects ‘subsidiarity’ and ‘embeddedness’ of the ECHR in the legal systems of member States, is deemed to play a crucial role for the Strasbourg machinery survival as well as for an effective protection of human rights, especially in the field of the ‘reasonable-time’ requirement. In this respect the Italian case seems an excellent test. Once a compensatory remedy was introduced in the Italian legal system by Law No. 80 of 2001 (the ‘Pinto Act’), (...) it soon appeared that such a remedy could be considered ‘effective’ in so far as it was implemented in accordance with the ECtHR’s jurisprudence. Therefore a legal tool for the interaction between ECtHR and Italian courts had to be found. Nevertheless, the results of this interaction might suggest that the domestic remedy has neither increased the protection of the reasonable-time requirement in Italy nor is it the final solution to the ECtHR’s overload. (shrink)