Egzistencinės grėsmės, tokios kaip pandemija, karas, neteisėta migracija, priskirtinos didelio poveikio grėsmėms, nes destabilizuoja gerovės sistemas, kelia pavojų valstybės saugumui ir visuomenės sanglaudai. Grėsmių poveikį pirmieji pajunta socialiai pažeidžiami žmonės, todėl socialinės pagalbos sistemos turi transformuotis, kad atlieptų naujai atsiradusių pažeidžiamų grupių poreikius. Straipsnyje, remiantis literatūros analize, gilinamasi į sistemos atsparumo sampratą žvelgiant per asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos ypatumus. Pasitelkiant J. S. Colemano įžvalgas apie socialines sistemas, bendrą atsparumo koncepciją, kildinamą iš ekologinių sistemų teorijos, bei socialinės sistemos mikro-, (...) mezo- ir makrolygmenų tarpusavio sąveikos sampratą, konstruojama asmeninių socialinių paslaugų sistemos atsparumo išorinėms grėsmėms vertinimo koncepcija. Ja remiantis straipsnyje išplėtoti analizės rėmai leidžia identifikuoti skirtingas ASP sistemos gebėjimo keistis konfigūracijas bei jas lemiančius veiksnius. ASP atsparumo koncepcijos pagrindu buvo parengtas ir šiuo metu vykdomas empirinis tyrimas. (shrink)

Ðio straipsnio pavadinime uþkoduota ir tyrimo problema. Èia bus svarstomas filosofijos ir literatûrossuartëjimo prieigø dekonstrukcinis tyrimas Jacques Derrida postfilosofijoje. Kantas simbolizuoja klasikinæ filosofo, Kafka – literato laikysenà. Taèiau tai tik straipsnio autorës iðmonë. Bus atsispirta nuo to,kaip Derrida perskaito Kafkos parabolæ Prieð ástatymà romane Procesas. Autorë pripaþins, kad ið tiesøsodieèio kaip kantininko ir durininko kaip paties Derrida suprieðinimas leidþia geriau suvokti Derridaiðrastos sàvokos différance konotacijas. Kita vertus, taip suprasta skirtis iðveda á singuliarumo, paraðo,paslapties sàvokø judëjimà Derrida tekstuose. Taèiau lieka neaiðku, (...) ar ið tiesø Derrida neprieðtaraujasavo teiginiui, kad raðymas vyksta anapus filosofijos ir literatûros, kai prieina prie iðvados, kad sodietis--kantininkas negalëjo suprasti jam skirto áëjimo singuliarumo, nes turëjo problemø su literatûra. Ar taireiðkia, kad literatûra, skirtingai nei filosofija, lieka atvira paslapèiai ir neþinojimui? O filosofija tampasusijusi su þinojimu ir paslapties áminimu? Autorës nuomone, paties Derrida hermeneutikos dekonstrukcija knygoje Pentinai: Nietzsche’s stiliai tokiai iðvadai prieðtarautø.Pagrindiniai þodþiai: differénce, Derrida, Kafka, sodietis-kantininkas, filosofija ir literatûra. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus asmenų diskriminacijos raiška Lietuvos darbo rinkoje. Aptariami diskriminacijos dėl amžiaus teoriniai aspektai, vyresnio amžiaus asmenų užimtumas kaip socialinės politikos problema ir pristatomi 2014 m. Lietuvoje atlikto diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje sociologinio tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analizės pagrindu galime teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jų amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kt. darbe susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacijos apraiškomis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad diskriminacija darbinėje aplinkoje išauga su respondentų amžiumi, t. y. vyresnėse (...) grupėse diskriminacijos raiška intensyviausia. 40–50 m. amžiaus grupėje patiriama diskriminacija darbe yra žemesnė nei imties vidurkis. Su amžiumi susijusi diskriminacija išryškėja 56–60 m. amžiaus grupėje, o labiausiai reiškiasi tarp vyresnių nei 60 metų asmenų. (shrink)

Diskurso analitinis požiūris propagandos tyrime gali padėti ne tik ištirti propagandos turinį, žodyną, bet ir jo kūrimo kontekstą, kurio analizė tampa vis svarbesnė, plėtojantis sunkiau atpažįstamoms propagandos formoms. Šiame straipsnyje, taikant pusiau sisteminę literatūros apžvalgą ir dedukcinę teminę analizę, nagrinėjama, kaip jungiant propagandos ir diskurso terminus suvokiama propaganda bei kokiose tyrimų tematikose, interpretaciniuose kontekstuose ir kokius metodus pasitelkiant naudojama tokia jungtis. Į apžvalgą įtraukti anglų kalba 2012–2021 m. publikuoti mokslo darbai, kurių pavadinimuose minimi propagandos, diskurso ar propagandinio diskurso terminai. (...) Tyrimo rezultatai rodo, kad propagandos analizei pasitelkdami diskurso analitinį požiūrį, tyrėjai propagandą daugeliu atveju suvokia kaip neigiamą reiškinį, todėl jos analizei dažniausiai pasitelkia kritinę diskurso analizę. Propagandos ir diskurso terminų jungtis moksliniuose tyrimuose naudojama vis dažniau ir yra ypač būdinga visuomenę poliarizuojančių propagandinių pranešimų analizei. Tačiau moksliniuose darbuose propagandos ir diskurso terminų jungtis ne visada išplėtojama tinkamai. (shrink)

Globalizacijos procesų sparta, europinė integracija, ekonomikos internacionalizacija, teritorinis mobilumas, migracija ir dažnėjantis bendravimas tarp skirtingų kultūrų sudaro prielaidas diskutuoti apie tautinio tapatumo svarbos mažėjimą, nykimą ar fragmentaciją. Šioje mokslinės literatūros ir tyrimų analizėje pristatomi skirtingo pobūdžio tyrimai, atlikti Lietuvoje ir užsienyje. Apžvelgiant itin skirtingus forma, bet turinčius temos bendrumų duomenis, siekta pabrėžti, kad tiek teoriniai, tiek metodologiniai, tiek praktiniai įvairių krypčių mokslininkų debatai apie tautinio tapatumo problematiką nėra pasibaigę. Straipsnyje pateikta mokslinių straipsnių, studijų ir tyrimų analizė bei teorinis ir (...) metodologinis globalizacijos procesų daromo poveikio tautinio tapatumo transformacijoms pagrindimas, kuris remiasi tiek sociologinių tyrimų analize, tiek ir tarpdisciplininiais tyrimais grįstų darbų palyginamąja analize. (shrink)

1. [without special title] -- 2. Socialinė filosofija -- 3. Trilogija "Cor inquietum" -- 4. Teologinės-filosofinės studijos -- 5. Religija dabarties pasaulyje -- 6. Bendrieji filosofijos klausimai -- 7. Religijos filosofija -- 8. Pedagogikos filosofija -- 9. Filosofija ir kultūra ; Kalbos filosofija ; Literatūrinės interpretacijos -- 10. Religijos filosofija -- 11. Moterystės filosofija -- 12. Socialinė ir politinė filosofija --13. Religinė ir politinė publicistika : papildymai.

Neretai vyresnio amžiaus žmones lyginame su jaunesniais, kalbame apie kartų atotrūkį, netgi konfliktą. Amžiaus skirtybės konstruojamos remiantis tiek besiskiriančia elgsena, tiek vertybinėmis nuostatomis. Straipsnyje mitybos įpročiai (nuostatos ir praktikos) nagrinėjami kaip viena galimų vyresniosios kartos socialinio kategorizavimo priemonių. Straipsnio tikslas dvejopas: 1) nustatyti, kaip skiriasi vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonių mitybos nuostatos ir praktikos ir kas labiau (jeigu) skiria jaunesniąją ir vyresniąją kartas – mitybos nuostatos ar praktikos; 2) atskleisti, ar vyresnių ir jaunesnių žmonių mitybos nuostatų ir praktikų skirtumai sudaro (...) prielaidas jų stratifikacijai pagal amžių? Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir empirinių duomenų (reprezentatyvaus kiekybinio tyrimo) analizė. (shrink)

Šiame straipsnyje siekiama ištirti Hegelio hipnozės, kurią jis laiko patologine būsena, suvokimą. Didžioji dalis literatūros, tyrinėjusios Hegelio požiūrį į hipnozę, teigia, kad jo suvokimą paveikė Markizas de Puységuras, hipnozės reiškinio atradėjas. Tačiau šiame straipsnyje tyrinėjama galimybė, kad Hegelio hipnozės suvokimas kyla iš mesmeristo Klugės darbų. Siekdami tai atskleisti, ištirsime Hegelio hipnozės kritiką, kuri daug tiksliau derinasi su Klugės teiginiais apie hipnozę nei su Markizo de Puységuro hipnozės interpretacija.

Visą pasaulį apimančios globalizacijos procesų pasekmės paskatino daugelį pasaulio šalių susirūpinti tautinio tapatumo išsaugojimu ir tautinės savimonės ugdymu. Įvairių šalių mokslinėje literatūroje galima aptikti vis daugiau publikacijų tautinio tapatumo, tautiškumo, jo išsaugojimo ir tautinės savimonės ugdymo tematika. Vienas iš šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdą ir normas formuojančių veiksnių – reklama. Straipsnyje teoriniu lygmeniu nagrinėjamas klausimas – kaip ugdyti tautinę savimonę pasitelkiant reklamas? Atlikus mokslinės literatūros analizę ir sintezę nustatyti tautinio tapatumo komponentai ir struktūriniai ryšiai tarp jų, taip pat atskleistas galimas (...) nustatytų elementų pritaikymas prekių ženklų reklamose ugdant tautinę savimonę. (shrink)

Plėtojant sociologijos istorijos tyrimus Lietuvoje aktualu įtraukti ir lyties aspektą. XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos naratyvuose vyrauja vyriškos pavardės, tačiau, nusakius istorinį kontekstą ir apibrėžus kriterijus, galima suformuoti pirmosios moters sociologės Lietuvoje paieškos metodą. Po 2004 m. Michaelio Burawoy įkvėptų viešosios sociologijos diskusijų atsirado galimybė praplėsti sociologijos mokslo sampratą. Kritiškai išanalizavus turimus duomenis apie Lietuvos feministinio judėjimo pradžią, literatūrines rašytojų biografijas ir kūrinių analizes, XIX a. – XX a. Lietuvos istorijos tyrimus, biografinius mokslinius straipsnius, buvo atrinktos ir pasiūlytos penkios (...) asmenybės – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), Julija Beneševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė (1845–1921), Stefanija Paliulytė-Ladigienė (1901–1967), Cezaria Baudouin de Courtenay (1885–1967) ir Ieva Simonaitytė (1897–1978), kurių veiklą galima sieti su sociologijos sritimi ir jas galima būtų priskirti prie Lietuvos sociologijos pradininkių. (shrink)