Straipsnyje analizuojama, kaip teorinėje plotmėje kito „subkultūros“ samprata nuo neformalias jaunimo subkultūras akademiniame tyrimų lauke įteisinusios Birmingemo mokyklos laikų (8-ojo dešimt. vidurio) iki šių dienų postmodernistinių teorinių implikacijų. Tekste pristatomi didžiausią įtaką subkultūrų tyrimams padarę antropologų, etnologų ir sociologų darbai, aptariamos pagrindinės autorių idėjos. Empirinėje straipsnio dalyje susitelkiama į „subkultūros“ ir „subkultūros nario“ sampratų vartoseną ir joms teikiamas reikšmes Lietuvos pankų subkultūroje.

Šio straipsnio tikslas – aptarti geriausios santvarkos problemą Aristotelio politinėje teorijoje, atsižvelgiant į Nikomacho etikoje pateiktą žmogiško klestėjimo sampratą. Joje Aristotelis teigia, kad monarchija yra geriausia santvarka (1160a35–36). Šis teiginys pakartojamas ir Politikoje (1288a15–18). Straipsnyje aiškinama, kodėl šie Aristotelio teiginiai prieštarauja Politikoje aptartoms teleologinėms polio, piliečio ir gero piliečio vs. gero žmogaus dorybių sampratoms. Atsižvelgiant į Aristotelio filosofinį valstybės apibrėžimą, jog ji yra „lygių asmenų susivienijimas dėl geriausio įmanomo gyvenimo“, ir teiginį, kad „geriausia yra laimė, o tai susideda iš tobulumo, (...) tobulo jos aktualizavimo ir panaudojimo“, be to, jo argumentus apie gero žmogaus ir gero piliečio santykį, straipsnyje teigiama, kad geriausia politinė santvarka yra politėja, o ne monarchija. Tačiau tokios interpretacijos nepakanka, jei norime išgelbėti Aristotelį nuo jo nenuoseklumo ir filosofiškai abejotinų teiginių apie „prigimtinę nelygybę“. Siūloma radikalesnė Aristotelio interpretacija, atmetanti šio filosofo ontologinę skirtį tarp oikos ir polio. Teigiama, kad Aristotelio socialinių santykių šeimoje-ūkyje (oikos) vertikalumas yra filosofiškai nepagrįstas ir prieštarauja revoliuciniams šio filosofo normatyvinės teleologijos aspektams ir jos radikalioms implikacijoms. (shrink)

Hannah Arendt plačiai žinoma kaip filosofė, kuri mėgino reabilituoti senovės graikų politikos sampratą. Remiantis Žmogaus būklės skaitymu, Arendt paprastai laikoma „graikofile“, jai prikišama „Atėnų nostalgija“. Sunku paneigti Arendt simpatijas graikams – ji iš tiesų atsigręžė į atėniečių politikos supratimą, bandydama jame iškristalizuoti kertinius autentiškos politikos elementus. Vis dėlto ši interpretacija yra pernelyg vienpusiška. Didžiausius nuopelnus politikos suvokimo srityje Arendt priskiria ne graikams, o romėnams. Pastarieji žymiai geriau sprendė politikos stabilumo, tęstinumo ir tvarumo problemą. Visą dėmesį sutelkiant į veiksmą, spontaniškumą ir (...) nepaprastus žygdarbius, kyla grėsmė destabilizuoti ir „išcentruoti“ politinės bend­rijos gyvenimą. Romėnai, įvesdami tokias sąvokas kaip tradicija, autoritetas, steigties (įkūrimo) šventumas, teisė (lex), taip pat pabrėždami politinę atleidimo ir pažado reikšmę, atveria graikams svetimą politinės sedimentacijos plotmę. Ši plotmė suteikia būtinus saugiklius, be kurių tvari politinė egzistencija yra neįmanoma. (shrink)

Straipsnyje aptariami pagrindinių fizinio ugdymo koncepcijų filosofiniai aspektai pabrėžiant filosofijos kaip temiškai neredukuoto mokslo tarpdalykinę reikšmę. Fizinio ugdymo tikslų ir metodų konceptualizavimas neišvengiamai suponuoja vienokią ar kitokią kūno sampratą. Straipsnio autoriai remiasi principine nuostata, kad filosofinei refleksijai sportas ir fizinis aktyvumas atsiskleidžia kaip tam tikros žmogaus saviaktualizacijos formos. Straipsnyje atskleidžiama fizinio ugdymo koncepcijų kaitos sąsaja su filosofinio požiūrio į kūną pokyčiais, išryškinami holistinio požiūrio į individą ir jo ugdymą formavimosi esminiai etapai.

Straipsnyje analizuojama visuomenės nuomonė kaip institucija, jos tyrimo ypatumai dabartiniu laikotarpiu. Pateikiama visuomenės nuomonės tyrimų Lietuvoje per dvidešimt metų periodizacija – pagal visuomenės nuomonės reikšmę, tyrimų tematiką iš viso išskiriami septyni periodai. Ši subjektyvi klasifikacija yra paremta straipsnio autoriaus praktine patirtimi visuomenės nuomonės tyrimų srityje. Aptariamos visuomenės nuomonės tyrimų funkcijos, pagrindiniai šių tyrimų kritikos tipai. Trumpai apžvelgiama apklausų rezultatų publikavimo laisvė pasaulyje, visuomenės nuomonės tyrimų globalizacija. Analizuojami per dvidešimt metų įvykę tyrimų metodikos pasikeitimai.

Tekste nagrinėjama vėlyvojo Schellingo Berlyno paskaitose formuluojama patyrimo samprata ir jos reikšmė svarstant mąstymo ir tikrovės santykį. Keliamas klausimas, kokiu mastu jo siūloma moderniosios patyrimo sampratos transformacija gali būti reikšminga užklausiant nūdienos filosofinio diskurso ateities perspektyvą Benjamino ir Agambeno įvardyto „patirties neprieinamumo“ kontekste. Mėginama parodyti, jog, užuot ieškojus patyrimo galimybės pagrindo imanentinėse ar transcendentalinėse subjekto apibrėžtyse, šelingiškoji alternatyva leidžia permąstyti patyrimą iš radikalios ateities perspektyvos. Atskleidžiant ontologinį patyrimo matmenį, jo sąsajas su laisvės klausimu ir paties mąstymo faktiškumo problema, atsiveria galimybė (...) ieškoti patyrimo vietos anapus subjekto–objekto perskyros, anapus betarpiškumo ar juslinio ir objektiško pažinimo. Tai leidžia persvarstyti patyrimo reikšmę metafizikai tiek pokantinės, tiek postidealistinės savimonės perspektyvoje. (shrink)

Tekste nagrinėjama gamtos ir mąstymo santykio problema Hegelio Filosofinių mokslų enciklopedijoje (1830). Svarstant gamtinio gyvenimo dialektiškumą ir individo mirties reikšmę dvasios pasirodymui gamtoje, siekiama parodyti, jog dvasia hėgeliškoje spekuliatyvaus mąstymo perspektyvoje iškyla ne tiek peržengdama gamtą kaip savo kitabūtį ir tapdama „gražesne gamta“, įveikusia mirtį. Dvasia veikiau pasirodo kaip negatyvumas ir negalia pačioje gamtoje, kaip begalinė pastarosios mutabilumo potencija. Taip išryškinamas ambivalentiškas gamtos ir mąstymo vienovės pobūdis bei pastarosios natūralizacijos grėsmė.

The article aims at exposition, commenting and interpreting Frege’s theory of meaning, based on the requirement to distinguish, in the meaning of a sign, the level of sense (Sinn) and the correlative level of reference (Bedeutung). The author directs attention to some logico-linguistic reasons which seem to have urged Frege to advocate the differential conception of meaning. In accordance with Frege’s decision to use the theoretical notions of sense and reference, the relevant semantic features of a proper name as well (...) as of a declarative sentence are explored. Since only something which constitutes what someone who understands the word or expression implicitly grasps can be counted as a possible ingredient in meaning, the claim is made that entities on the level of reference (objects, truth-values) are not undeniable ingredients of meaning. Sense therefore is left in the role of a genuine semantic concept. Keywords: Frege, language, meaning, sense, reference. (shrink)

"Monografijoje tarpdalykiškai nagrinėjama Lietuvos filosofijos istoriografijos (1960–2004 m.) struktūra, raida ir metodai. Analizuojamas šios disciplinos tekstų srautas ir dinamika, parodoma jos probleminė struktūra. Identifikuojami mokytojo ir mokinio santykiai, apžvelgiamas mokslininkų grupių klostymasis ir jų struktūra, filosofijos istorikų konceptualių konfliktų specifika ir reikšmė disciplinos raidai. Parodomas Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinio reflektyvumo lygis, tyrimo metodų deklaracijos. Remiantis H. White’o aiškinimo strategijų teorija filosofijos istorijos tyrimai skirstomi į kontekstualistinius, mechanicistinius, organicistinius ir formistinius. Nustatomi konkretūs realiai taikomi tyrimų metodai, jie palyginami su esamomis metodologijomis. (...) Eksplikuojamos filosofijos istoriografijoje vyraujančios filosofijos raidos, filosofijos pažintinio ar ontologinio statuso ir kitos sampratos, lemiančios filosofinio istorinio aiškinimo pobūdį." - Doc. dr. Naglis Kardelis. (shrink)

Straipsnyje pateikiama transnacionalinės socialinės erdvės koncepcijų apžvalga ir socialinio mobilumo analizė transnacionalizmo kontekste gydytojų profesijos atveju. Kadangi ilgainiui teritorinį mobilumą keičia socialinis mobilumas, svarbu įvertinti migracijos kaip socialinio mobilumo kanalo reikšmę strategiškai svarbiai gydytojo profesijai. Taikant grafinę empirinių duomenų analizę buvo nustatyti reikšmingi šalių skirtumai gydytojų išsilavinimo, įgyto kitoje valstybėje, ar užsienio kilmės gydytojų atžvilgiu, todėl nepakanka kalbėti apie socialinį mobilumą vienos valstybės ribose. Transnacionalinės socialinės erdvės reikšmė auga dėl įvairių veiksnių: greičio įveikiant geografinius atstumus pokyčių, politinių sprendimų, ryškėjančių ekonominių (...) skirtumų tarp valstybių, socialinių tinklų plėtros ir kt. (shrink)

Straipsnyje siekiama iškelti kai kuriuos teorinius ir metodologinius socialinės struktūros tyrimo klausimus, atsakymai į kuriuos, mano nuomone, padėtų adekvačiau nagrinėti šiuolaikinės visuomenės sandarą, išryškinti socialinių procesų bei reiškinių raidos tendencijas. Manau, taikomasis socialinės struktūros tyrimo aspektas šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač svarbus, kad išryškintomis tendencijomis galima būtų efektyviau remtis formuojant socialinę politiką, mažinti socialinę atskirtį. Pirmiausiai pateikiu socialinės struktūros sampratos variantą. Toliau akcentuoju socialinio laiko ir aplinkos (vietos) reikšmę, kaip esmines bet kokio socialinio tyrimo apibrėžties dedamąsias. Po to išskiriu pagrindinius veiksnius, (...) lemiančius dabarties visuomenių socialinės struktūros raidą. Visų pirma tai revoliuciniai proveržiai mokslo ir technikos srityje, kurie, kaip bebūtų paradoksalu, didina socialinę atskirtį pasaulyje. Galiausiai apibūdinu pagrindines socialinės struktūros tyrimo kryptis, išskirdamas socialinį institucinį, socialinį demografinį, teritorinį, užimtumo ir socialinį klasinį lygmenis. (shrink)

Lietuva intensyviai patiria postsocialistines transformacijas, kurios reiškiasi performuojant miesto teritorinę, taip pat socioekonominę ar demografinę struktūrą. Vienas iš sąlyginai naujų šios transformacijos fenomenų – uždarų gyvenviečių plitimas miestuose bei jų regionuose. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį teritorinei segregacijai turi uždarų gyvenviečių plitimas. Pirmiausia straipsnyje skaitytojai supažindinami su uždaromis gyvenvietėmis Lietuvoje: atsiradimo priežastimis, gyvenviečių tipais, pirmuoju Lietuvoje įkurtu uždaru Bendorėlių kvartalu. Toliau pristatoma išsami užsienio autorių darbuose nurodytų galimų poveikių tiek uždarų kvartalų gyventojams, tiek „visuomenei už tvoros“ analizė. Nustatyti galimi poveikio (...) variantai nurodomi pačių straipsnio autorių sudarytoje matricoje ir aptariami šio poveikio įtakos teritorinei segregacijai ypatumai Lietuvos kontekste. (shrink)

Straipsnyje analizuojamos mokslinės struktūrinio funkcionalizmo, kapitalo, socialinio konflikto, tinklaveikos, modernizmo teorijos. Šių teorijų prieiga leidžia interpretuoti švietimo institutą, jo reikšmę visuomenei ir individui, švietimo instituto funkcijų kaitą, ugdymo dalyvių lygiavertiškumą bei švietimo prieinamumą visų socialinių grupių atstovams.

The paper deals with the paradox that rationality demands rational substantiation which can’t be given in principle. Thus it is argued that only intuition can prevail against skepticism and subjectivism. But intuition is "transcendent" to rationality and therefore its acceptance as the substantiation of rationality implies existence of transcendental reality. In itself it has infinite regress qua infinite reiteration of reality levels without any qualitative ontological alteration, therefore only infinite transcendence is able to ground a finite immanence.