The Article analyses how one of the basic consumer rights – the right to information – is regulated in the European Commission Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on consumer rights (hereinafter referred to as the Proposal): the article analyses trends of regulation of the consumers’ right to receive information; problems related to the scope of provided information and the issue of consumer standard that should be used in evaluating the sufficiency of provided information (...) and transparency of contract terms. Furthermore, additional possibilities to improve the consumer right to receive information at the national level are shortly discussed. The regulation of the consumer right to receive information established in the Proposal may imply a new era in the regulation of the B2C relations, where the aim to ensure high common level of consumer protection is opposed against the aim to ensure the balance of interests of consumers and business. Such „slight“ conversion of the aims may impact the application of legal norms regulating consumer right to information and the scope of the disclosure obligation of the business, while reducing the level of the consumer protection. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjami kūrybinio miesto samprata, mitai ir utopijos. Teigiama, kad miestas yra neerdvus ir netalpus jo gyventojams, ypač kūrybininkams. Tarp menininko ir miesto egzistuoja traukos ir atostūmio santykiai: tiek iškilus menininkas šliejasi prie miesto ir bėga nuo jo, tiek atitinkamai ir miestas. Menininką ir traukia kūrybininkų bei menų santalka mieste, ir atstumia savo šurmuliu, trukdančiu kurti ir primetančiu kūrybos schemas. Panašiai miestą ir traukia iškilus menininkas, su kuriuo jis sieja savo tapatumą, ir atstumia menininko chaotiškas gyvenimo būdas bei nuolatinės pretenzijos. (...) Plėtojama M. McLuhano mintis, kad medijos padarė didmiestį dideliu kaimu. Viena, dėl medijų atstumai tarp skirtingų didmiesčio galų tampa nykstamai maži, todėl didmiestis susitraukia iki kaimo. Kita, perduodama žinia savo turiniu didmiestyje atitinka kaimo gandą. Miesto aplinkoje iškyla sektina naujybė, kuri tiražuojama praranda individualumą ir skirtingumą. Globalus didmiestis tvarus vien būdamas kaimu: atskirus individus mieste tesieja potraukis gandams. Teigiama, kad miesto pakantumas yra jo anonimiškumo kita pusė: juo didesnė miesto erdvė, tuo ji labiau sudalyta į privačias erdves, paslėptas nuo svetimų akių. Vieša medijų erdvė kaip jokia kita kupina pavojų: užtikrindama didesnę kūrybinių idėjų apyvartą drauge ji niveliuoja jas, primesdama apyvartumo standartą. (shrink)

Superior responsibility has been a widely recognised form of responsibility for omission in both treaty and customary international law. Superiors are held responsible for the acts of their subordinates when they fail in fulfilling their duties to prevent or punish crimes of subordinates. Duties to prevent and punish arise only after the superior knows about the subordinate’s crimes or has a reason to know about it. ‘Has a reason to know’ is a form of constructive knowledge and could be defined (...) as absence of actual knowledge about subordinates’ crimes where that knowledge should exist because of information available to the superior from the content of which it could be easily concluded that there is a possibility that subordinates intend to commit, are committing or have already committed crimes and the lack of that knowledge is a cause of willful disregard of his duties or at least disregard based on gross negligence. (shrink)