Abstract

Straipsnyje „Voivodinos rusinų kalba ХVІІІ a. pabaigos ir ХХ a. ukrainiečių literatūrinės kalbos variantų raidos kontekste“ aptariami Voivodinos rusinų kalbos atsiradimo ir vartosenos klausimai, susiję su ХVІІІ a. pabaigos ir ХХ a. laikotarpio ukrainiečių literatūrinės kalbos variantų raida. Atliktas tyrimas parodė, kad rusinai aptariamuoju laikotarpiu dar neturėjo sąlygų, būtinų bendram literatūrinės kalbos superteritoriniam standartui sukurti. Pagrindinės priežastys – objektyvūs, su kalba nesusiję politiniai ir geografiniai faktoriai. Šiuo istoriniu laikotarpiu ukrainiečių kalba turėjo kelis vartojamus literatūrinės kalbos variantus. ХVІІІ a. viduryje Voivodinos rusinai iš istorinės tėvynės atsinešė ukrainietiškąjį bažnytinės slavų kalbos variantą, tačiau jau XX a. pradžioje pradėjo vartoti literatūrinės kalbos variantą, kurio pagrindą sudarė rusinų ukrainiečių liaudies šnekamoji kalba, kuria buvo kalbama Voivodinos kaimuose. Tokiu būdu, būdami atskirti nuo pagrindinio ukrainiečių kalbos arealo, Voivodinos rusinai sugebėjo išsaugoti savo kultūrinį ir kalbinį identitetą.