Abstract

Straipsnyje analizuojami pagrindiniai XX amþiaus pirmos pusës protestantiðkos filosofinës teologijosmodeliai, neatsiejami nuo Heideggerio Dasein hermeneutikos projekto, kurio ontologinës implikacijos sudarë prielaidas naujo tipo filosofinei teologijai susiformuoti. Pateikiamos pagrindiniø protestantø teologø idëjos, iðsamiai ir atsargiai nagrinëjamos Heideggerio „teologizavimo“ galimybës, atsiþvelgiant á didþiulæ ðio màstytojo átakà teologiniam diskursui. „Protestantiðko principo“ atsiejimas nuoistoriniø protestantizmo aplinkybiø leidþia kalbëti apie tokiø dekonstruotojø kaip Nietzsche ir Heideggeris filosofijà protestantø dokumentuojamu laikotarpiu. Paties Heideggerio átraukimas á teologiná diskursà duoda prieðtaringø rezultatø: perëmus „bûties kalbà“ teologija natûraliai prisiðlieja priehermeneutinës filosofijos, kita vertus, postmoderniø teologø nusigræþimas nuo Heideggerio ontologijos pagrindþiamas tuo, kad Dasein hermeneutikos atidengti sàlygotumai determinuoja paèià tikëjimo þinià. Neiðvengiamai iðkyla filosofijos savivokos, teologijos kaip kritinës disciplinos galimybës klausimai.Pagrindiniai þodþiai: filosofinë teologija, protestantizmas, Heideggeris, Bûtis, Dasein