Abstract

Straipsnyje aptariami filosofiniai, istoriniai ir socialiniai korupcijos aspektai. Autoriai tiria, kaip korupciją suvokia skirtingos baudžiamojo teisingumo paradigmos – klasikinė, pozityvistinė ir konstrukcionistinė, kuriose korupcija atitinkamai interpretuojama kaip yda ir nuodėmė, blogas elgesys arba konfliktas tarp viešojo ir privataus intereso. Straipsnyje pateikiama analizė leidžia formuluoti išvadą, kad korupcijos kriminalizacija turi savo teisinę logiką ir yra priklausoma nuo konkretaus socialinio bei kultūrinio konteksto, todėl negali būti laikoma universaliu viešųjų ir privačių interesų konfliktų sprendimo įrankiu.