Abstract

Žiniasklaida yra viena svarbiausių informacijos šaltinių apie valdžios institucijų darbą bei jo vertinimą ir kartu viena pagrindinių demokratinės visuomenės veikėjų, formuojančių ir palaikančių viešąjį diskursą. Normatyviniu požiūriu žiniasklaida laikoma demokratijos garantu, užtikrinančiu visuomenės informavimą apie jai svarbius politinius, socialinius, ekonominius įvykius, atstovaujančiu piliečių interesams ir formuojančiuvisuomenės nuomonę bei kontroliuojančiu valdžios institucijų veiksmus. Korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas bei kitos problemos, nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas, itin dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje. Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomisir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija. Šiame straipsnyje aptariamas žiniasklaidos vaidmuo formuojant visuomenės nuomonę apie politikos problemas vietos ir šalies mastu, remiantis kiekybinio ir kokybinio tyrimo duomenimis, analizuojamas visuomenės žinojimas ir jo įtaka piliečių politiniam dalyvavimui.