Abstract

Straipsnyje nagrinëjama filosofijos legitimavimo problema. Ið pradþiø aptariamos istorinës problemossusiklostymo prielaidos. Parodoma, kad minëtà problemà aktualizuoja Sokrato polemika su sofistais.Jos metu Sokratui etiðkai specifikuojant filosofavimà, o dël specifikavimo bûdo suprieðinant já sukasdieniu màstymu ir gyvenimu, filosofavimas ima atrodyti ne tik kaip svetima, bet ir prieðiðka poliuiveikla. Problemos apogëjus – Sokrato teismas ir jo tragiðka baigtis, kuri yra áspëjimas filosofams apiejø veiklos neteisëtumà ir ið to kylanèius pavojus. Pirmasis filosofijos legitimavimo problemà ásisàmoninaPlatonas ir jau mëgina jà spræsti Sokrato apologijoje. Èia apraðomas teismo procesas gali bûtitraktuojamas kaip virtualaus aukojimo procedûra, kuria siekiama dialogo skaitytojà egzistenciðkaiinicijuoti filosofavimui. Faidone aptarus filosofavimo vertybiná aspektà, filosofijos legitimavimoproblema jau ásisàmoninama kaip filosofijos vertybinës konstitucijos nustatymo ir iðsiaiðkinto filosofijosvertybinio profilio suderinimo su kosmo vertybine struktûra uþdaviniai. Su ðiais abiem uþdaviniaisPlatonas galynëjasi Puotoje. Filosofavimas èia mëginamas áteisinti, susiejant já su meilës groþiui siekáákûnijanèia dievybe Erotu. Puotoje apraðomas susirinkimas interpretuojamas kaip neformalilegitimavimo procedûra. Jos metu poliui atstovaujantys dalyviai sako Erotà liaupsinanèias kalbas,kurios straipsnyje interpretuojamos kaip filosofavimà áteisinanèios kalbos. Straipsnyje analizuojamospuotos dalyviø ikisokratinës kalbos, kuriose Platonas savitai nuþymi istoriografinius, ontologinius,aksiologinius, sociologinius, politologinius, fenomenologinius bei psichologinius filosofavimo aspektus.Pagrindiniai þodþiai: sofistai, Sokratas, Erotas, groþis, dorybë, filosofavimas, aksiologija,legitimavimas