Abstract

Kalbos reiškimosi formos – rašytinė ir sakytinė – skiriasi daugeliu lingvistinių dalykų. Skiriasi ir jų fiksavimo bei analizavimo galimybės ir priemonės. Ryškiausias skirtumas – intonacija, kuri apima daug reiškinių: kalbėjimo segmentavimą į prasminius-intonacinius vienetus, svarbesnių žodžių išryškinimą, kalbėjimo tempo kaitą, emocijų raišką. Intonacija prasčiausiai atspindima įprasta rašyba, nelengva ją ir mokslininkams tirti. Viena iš svarbiausių sėkmingo tyrimo prielaidų – tinkamas specializuoto garsyno parengimas. Garsyno kūrimas skirstomas į kelis etapus: a) kuo įvairesnių sakytinės kalbos pavyzdžių įrašymas, b) įrašų ir jų anotacijų pritaikymas kalbos analizės programoms, c) įrašų ir anotacijų susiejimas. Kiekvienam iš šių etapų keliami tam tikri reikalavimai. Pasaulio kalbininkai intonacijai skiria nemažai dėmesio, parengtas ne vienas garsynas, naudojamasi bendromis metodikomis. Straipsnyje aprašoma intonuoto lietuvių kalbos garsyno kūrimo metodika: garsą atitinkančių tekstinių anotacijų rengimo principai, lingvistinių ir nelingvistinių elementų žymos, aptariamos žodžių akcentinio šlijimo, frazių ir sintagmų ribų nustatymo, loginį kirtį turinčio žodžio, pagrindinio tono kaitos fiksavimo principai.