Abstract

Žodžių dūryba, kaip ir derivacija, yra vienas svarbiausių žodžių darybos būdų visose pasaulio kalbose. Germanų kalbose dūryba yra produktyviausias žodžių darybos būdas. Skirtingai nuo kitų senovės germanų kalbų, senovės frizų kalbos dūriniai nėra mokslininkų išsamiai tiriami. Šiuo metu tėra vienas mokslinis šaltinis, kuriame pateikiama išsamesnė informacija apie senosios frizų kalbos daiktavardinius dūrinius. Giminystę išreiškiančių sąvokų semantinis laukas apima pagrindines kalboje atspindimas sąvokas. Pastebėtina, kad giminystę reiškiančių daiktavardžių grupę frizų kalboje daugiausia sudaro dūriniai. Tad šiame straipsnyje keliamas pagrindinis klausimas – kokie dūrybos modeliai taikomi giminystę reiškiančių sąvokų darybos procese. Tyrimas atliekamas atsižvelgiant į sanskrito klasifikaciją; kalbos dalis, sudarančias giminystę reiškiančias sąvokas, ir sudurtinio žodžio elementų semantinius ryšius. Tyrimo tikslas – remiantis giminystę reiškiančiomis sąvokomis apibūdinti pagrindinius senosios frizų kalbos dūrybos modelius. Tyrimo imtį sudarė 75 senosios frizų kalbos lemos, priklausančios semantiniam giminystės laukui. Šios lemos buvo suskirstytos į grupes pagal dūrinį sudarančių komponentų kalbos dalis. Atlikus tyrimą.