Abstract

Straipsnyje nagrinëjama komunikacijos teorijos ir komunikacijos filosofijos demarkacijos problema,iðkylanti komunikacijos teoretikams siekiant maþinti partikuliarumà ir sukurti universalesnæ komunikacijos teorijà. Tvirtinama, jog komunikacijos teorija ir komunikacijos filosofija turi bûti apibrëþiamos remiantis skirtingais jø tikslais. Komunikacijos teorija siekia struktûruoti ir kaupti turimas þiniasapie komunikacijà, jomis remiantis aiðkinti ir numatyti konkreèius komunikacijos atvejus. Savo ruoþ-tu komunikacijos filosofija domisi komunikacijos vieta socialiniame þmogaus gyvenime bei bendrosiomis komunikacijos teorijø ir empiriniø tyrimø prielaidomis. Tvirtinama, jog komunikacijos teorijair komunikacijos filosofija yra skirtingø abstrakcijos lygmenø teorijos, todël negali bûti laikomoslygiavertëmis.Pagrindiniai þodþiai: komunikacijos teorija, komunikacijos filosofija, komunikacijos mokslo metodologija