Abstract

Straipsnyje rašoma, kad nuolatinis profesinis mokytojų tobulinimas yra tiek pačių mokytojų, tiek visos mokymo sistemos prioritetinis dalykas. Mokytojai, kaip ir kitų dalykų specialistai, turi nuolatos tobulinti savo žinias, gebėjimus, įgūdžius, pedagoginį meistriškumą ir erudiciją. Norint atskleisti galimus nuolatinio mokytojų profesinio tobulinimo būdus, vartojamos trys metaforos: kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir profesijos tinkamumo svarstymas. Be jų, dar minimas ketvirtasis terminas – naujas profesijos suvokimas. Juo remiamasi, norint parodyti, kaip patiems mokytojas svarbu gauti būtiną palaikymą, renkantis prioritetus ir suvokiant nuolatinio profesinio tobulinimo reikalingumą.