Abstract
Straipsnyje nagrinėjami Ričardo Gavelio tekstai, kuriuose veikia Balio Sruogos transfigūracijos: lig šiol netyrinėta archyvinė medžiaga – scenarijai „Metai pajūrio kurorte“, „Dievų miškas“, ir romanas Vilniaus pokeris. Tyrimu koncentruojamasi į sovietmečiu buvusius aktualius Sruogos biografijos ir kūrybos aspektus, siekiama įžvelgti kultūrinės atminties dėsnius. Laikomasi nuostatos, kad Sruoga buvo ir tebėra moralinis autoritetas, kurio recepcija leidžia užčiuopti kolektyvinio mentaliteto pokyčius.