Abstract

Verslas įpareigoja jo dalyvius laikytis nustatytų taisyklių ir kartu būti pasirengus konkurencijos sąlygomis laiku priimti nestandartinius sprendimus, t. y. rizikuoti ir improvizuoti. Būtent šie momentai ir skatina pažvelgti į verslą kaip veiklos būdą, pasižymintį ne tik kompetentingumu, bet ir kūrybiškumu bei žaidybiškumu, o į verslininkus kaip į savotiškus žaidėjus rinkos aikštelėje, siekiant nustatyti to žaidimo, kurį jie žaidžia, ypatumus. Straipsnyje nagrinėjamas verslo kaip žmogiškosios veiklos būdo ryšys su žaidimu. Remiantis žaidimo teorijas puoselėjančių kultūros filosofų G. H. Gadamerio, J. Huizinga’os ir E. Finko darbais, atskleidžiamas žaidimo fenomenas. Parodomos verslo kaip veiklos būdo sąsajos su žaidimu, ryškinami kūrybiškumo ir gebėjimų versle aspektai. Svarstoma, kaip verslas yra suderinamas su žaidimo prigimtimi ir kokiu mastu ši veikla nėra žaidybinė