Abstract

Straipsnyje kritiškai aptariamas Jeano-Paulo Sartre’o filosofinis Būties ir niekio projektas, ypač jame pateikta filosofinė žmogaus egzistencijos prasmės interpretacija. Teigiama, kad būties prasmės problema Sartre’o mintyje yra tiesiogiai susijusi su jo metafizinio pagrindo neigimu. Tam, kad būtų paaiškinta ši Sartre’o neigimo filosofinė koncepcija, siekiama aptarti jo būties ir regimybės dualizmo atmetimą. Prancūzų filosofo regimybės, niekio ir kito sąmonės neigimo ontologinė artikuliacija turi būti suprantama socialiniame politiniame pokario Europos kultūriniame kontekste. Straipsnyje trumpai aptariama ir Sartre’o skirtis tarp autentiškos ir neautentiškos egzistencijos. Išvadose teigiama, kad Sartre’o akcentuojamos nežinojimo ir radikalaus pasirinkimo sampratos nėra nei filosofiškai, nei egzistenciškai įtekančios.