Abstract

Straipsnyje analizuojama Gilles’io Deleuze’o ir Felixo Guattari kuriama mikropolitikos samprata, kuri priešpriešinama makropolitikai, veikiančiai pripažintų politinių teorijų ir apibrėžtų tapatybių lygmenyje. Mikropolitikos projektas siejamas su tapsmo mažuma, mažosios literatūros, mažosios politikos sampratomis, kurios nukreiptos ne į tapatybės kūrimą, bet į tapsmo procesą, inovaciją, eksperimentą. Deleuze’as ir Guattari teigia, jog tapsmas mažuma yra universalus procesas, kurio tikslas – kiekvieno individo autonomija. Deleuze‘o ir Guattari universalaus tapsmo koncepcija priešpriešinama Alaino Badiou kuriamai karingojo universalizmo sampratai. Badiou postuluojamas universalizmas iš pirmo žvilgsnio yra pana-šus į Deleuze’o ir Guattari siūlomos tapsmo teorijos universalumą, tačiau abiejų teorijų turinys radikaliai skiriasi. Deleuze’ui ir Guattari pats tapsmas mažuma yra universalus procesas; Badiou, priešingai, ma-žumas ir skirtumus pasitelkia tam, kad juos redukuotų į lygybę ir vienodumą. Badiou siekia panaikinti skirtumus dėl universalizmo, kuris pasiekiamas per tiesos įvykį, bendrą visiems ir kiekvienam. Pagrindiniai žodžiai: mikropolitika, mažoji literatūra, tapsmas mažuma, paskirybė, universalizmas.