Abstract

Straipsnyje analizuojamos dvi skirtingos tikrovës sampratos, atsispindinèios I. Kanto ir J. L. Borgesopoþiûryje á E. Swedenborgo „anapusinæ“ patirtá. Vos tik pasirodþius E. Swedenborgo anapusybiø apra-ðymams, jo mistinë patirtis tapo kvestionuojama. Vienas pirmøjø á ðios patirties abejotinumà atkreipëdëmesá Kantas, uþëmæs radikaliai kritinæ pozicijà ðvedø mistiko atþvilgiu. Pagrindiniu tikroviðkumokriterijumi Kantas laiko juslinæ patirtá. Straipsnyje mëginama parodyti, kad tikrovës samprata, aptinkama tokiuose Kanto traktatuose kaip „Visatos teorija, remiantis Newtono principais“ bei „Fizinë geografija“ , ðio kriterijaus netenkina ir kad Kantas èia remiasi greièiau „sveiku protu“,kuris gali bûti laikomas pamatiniu modernaus màstymo principu. Postmoderniam poþiûriui á Swedenborgà atstovauja argentinieèiø raðytojas J. L. Borgesas, kuris, remdamasis G. Berkeley filosofija, neribotai iðpleèia tiek patirties, tiek tikrovës sàvokas.Pagrindiniai þodþiai: tikrovë, patirtis, percepcija, modernus, postmodernus