Straipsnyje tyrinėjamas santykis tarp šiuolaikinio aristotelizmo žmogiškojo klestėjimo sampratos ir dviejų kritinių perspektyvų apie darbą. Prasmingo darbo perspektyva klausia, koks darbas būtų prasmingas, teigdama, kad toks darbas yra būtinas žmonių gerovei. Postdarbo perspektyva teigia, kad geras gyvenimas slypi už darbo ribų ir kad turime siekti darbą ne reformuoti, bet kiek įmanoma labiau išnaikinti. Straipsnyje teigiama, kad šiuolaikinė aristoteliška praktikų ir gero gyvenimo samprata leidžia atsižvelgti į abiejų perspektyvų įžvalgas. Praktikų samprata inkorporuoja prasmingo darbo sampratą, tačiau apima ir įvairias nedarbines veiklas, (...) o, konceptualizuojant gerą gyvenimą kaip praktikų gyvenimą, atsižvelgiama į postdarbo perspektyvos iššūkį konceptualizuoti žmogiškąjį klestėjimą neteikiant prioriteto darbui. Taip šiuolaikinio aristotelizmo gero gyvenimo samprata leidžia reikalauti ir geresnio darbo, ir mažesnio darbo kiekio. (shrink)

Building on the philosophical literature on the importance of workplace democracy, the article proposes a tripartite framework to conceptualise an ethically desirable course of automation. Three groups of argument are invoked: arguments from autonomy, interpersonal recognition, and meaningful work. These three groups of arguments are applied to analyse automation: whether automation extends or limits workers’ autonomy, interpersonal recognition, and meaningfulness of work. The last section of the article illustrates the tripartite framework with contemporary literature on automation and technological change.

This paper explores recent developments in the virtue ethics approach to human flourishing in technological societies. I discuss the merits of virtue ethics in a broader context of various philosophies of technology. I propose that a distinction can be made between two broad approaches to the question of the good life and technology: the production approach that focuses on the roles technologies could and do play in production for the elimination of various forms of labour and the consumption approach that (...) focuses on the role of technology in everyday social settings and interactions outside the workplace. Finding that the virtue ethics approach currently remains almost exclusively focused on consumption, I conclude the article with a suggestion for how virtue theory can be advanced beyond consumption using the resources of the same virtue ethics tradition. (shrink)

Šiame straipsnyje analizuojama Alasdairo MacIntyre’o modernybės kritika keliant neo­aristotelišką gyvenimo prasmės klausimą. Aptariama modernybės moralinė ideologija, pristatoma emotyvizmo doktrina ir jos socialinis įsikūnijimas įvairiose modernybės institucijose ir praktikose. Straipsnyje atskleidžiama, kaip šios praktikos ir institucijos kliudo kelti klausimą apie gerą ir prasmingą žmogaus gyvenimą, taip pat siekiama pateikti progresyvų A. MacIntyre’o darbų supratimą pasipriešinant Lietuvoje dažnai konservatyviai autoriaus interpretacijai.