Teoriniame straipsnyje analizuojama socialinių judėjimų sampratos kaita ir problematika. Mokslinėje literatūroje nėra vieningo socialinių judėjimų apibrėžimo. Socialinio judėjimo traktavimas priklauso nuo taikomų socialinių judėjimų teorijų bei nuo politinių ir socialinių aplinkybių. Straipsnyje siekiama identifikuoti pagrindines socialinių judėjimų sampratas ir jas tarpusavyje palyginti. Analizuojamos keturios pagrindinės socialinių judėjimų teorijos ir pateikiamos jų socialinių judėjimų sampratos – kolektyvinio elgesio, resursų mobilizacijos, politikos proceso ir naujųjų socialinių judėjimų teorijos.

This paper discusses the results of the international applied research project ‘UniDiversity – Universities Towards Diversity’ that examined what discriminatory attitudes, beliefs and behaviours based on sexual orientation, gender identity and sex characteristics (SOGISC) exist in the Lithuanian, Greek and Italian academic environment. Specifically, this paper analyses how LGBTI+ individuals conceive of different forms of discrimination in the Lithuanian academic environment. The paper fills the knowledge gap in terms of intolerance and discrimination against LGBTI+ individuals at Lithuanian higher education institutions (...) and provides its theoretical explanation. By focusing on the empirical data collected from survey and focus group interviews, the paper interprets them within the framework of both the sociopolitical context and theoretical debates about heteronormative attitudes. The paper argues that there exists a gap between the declarative openness to LGBTI+ people within Lithuanian universities and persisting stereotypes and discriminatory attitudes towards them. (shrink)

Lietuva intensyviai patiria postsocialistines transformacijas, kurios reiškiasi performuojant miesto teritorinę, taip pat socioekonominę ar demografinę struktūrą. Vienas iš sąlyginai naujų šios transformacijos fenomenų – uždarų gyvenviečių plitimas miestuose bei jų regionuose. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį teritorinei segregacijai turi uždarų gyvenviečių plitimas. Pirmiausia straipsnyje skaitytojai supažindinami su uždaromis gyvenvietėmis Lietuvoje: atsiradimo priežastimis, gyvenviečių tipais, pirmuoju Lietuvoje įkurtu uždaru Bendorėlių kvartalu. Toliau pristatoma išsami užsienio autorių darbuose nurodytų galimų poveikių tiek uždarų kvartalų gyventojams, tiek „visuomenei už tvoros“ analizė. Nustatyti galimi poveikio (...) variantai nurodomi pačių straipsnio autorių sudarytoje matricoje ir aptariami šio poveikio įtakos teritorinei segregacijai ypatumai Lietuvos kontekste. (shrink)

Relevance of the research. It is suggested here that social networks are the most important tools for the image creation the context of organizational and personal image management, which presents the problem of research. The purpose of the research is to present a brief overview of theories pertaining organizational image and its main features; to provide a more detailed analysis of social networks and it is leveraging for creation and management of professional athlete image. The object of research is the (...) mass media outlets and social networks. Analysis of recent researches and publications, which initiated the solution of this problem: use of articles by authorsCornelissen, Mamedaityte, Druteikiene, Virvilaite, Dilys, Scott, Dulworth, Goffman, Arai et al., Neves et al., etc. The methodology of the research. In order to fulfill these objectives, an academic literature analysis, and theoretical modeling and interpretation methods were applied. Conclusions. Organizational image refers to identity, vision and basic operational aspects of organization. It is one of the most important phenomena of organization management, as positive image enables organization to achieve competitive advantage and strengthen connection with target groups. Professional athletes contribute to the creation of sport organization image. At the same time, professional athletes create their own image and brand. Using their athletic achievements, celebrity lifestyle and personal facade, professional athletes utilize social networks in order to create and enhance personal image. Organizational image refers to identity, vision and basic operational aspects of organization. It is one of the most important phenomena of organization management, as positive image enables organization to achieve competitive advantage and strengthen connection with target groups. Professional athletes contribute to the creation of sport organization image. At the same time, professional athletes create their own image and brand. Using their athletic achievements, celebrity lifestyle and personal facade, professional athletes utilize social networks in order to create and enhance personal image. (shrink)

Graikiškas tekstas parengtas pagal: Pindar, Vol. 1: Olympian Odes, Pythian Odes (Loeb Classical Library 56); Vol. 2: Nemean Odes, Isthmian Odes, Fragments (Loeb Classical Library 485), edited and translated by William H. Race, Cambridge, MA, London: Harvard University Press, 1997. -/- Iš sen. graikų kalbos vertė filosofinio teksto vertimo seminaro dalyviai: Vytautas Ališauskas, Viktoras Bachmetjevas, Paulius Garbačiauskas, Elzė Sigutė Mikalonytė, Jonas Skarulskis, Julita Slipkauskaitė, Gendvilė Svirskaitė ir Gintarė Vaičiulytė Mokslinis redaktorius Paulius Garbačiauskas.