Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įstojus į Europos Sąjungą suaktyvėjo Lietuvos gyventojų judumas, kuris sudarė prielaidas naujoms veikloms, karjeros galimybėms ir šeiminio gyvenimo formoms. 1980–2000 m. gimusiųjų asmeninio gyvenimo planavimas vyko aplinkoje, kuri labai skyrėsi nuo jų tėvų asmeninį gyvenimą formavusios sovietmečio aplinkos. Dalyvavimas migraciniuose procesuose per tėvų, artimųjų arba asmenines patirtis formavo asmeninio gyvenimo lūkesčius ir elgseną, keliančius visuomenės nerimą dėl jaunų žmonių išvykimo iš Lietuvos ir šeiminių ryšių transformacijos mobilumo sąlygomis. Pasitelkiant Carol Smart (2007) asmeninio gyvenimo koncepcijoje pasiūlytas teorines (...) idėjas apie socialinės aplinkos, kasdienių praktikų ir asmeninių projektų sąryšį, straipsnyje analizuojama, kaip globali migracija formuoja 1980–2000 m. gimusių ir nepriklausomoje Lietuvoje augusių asmenų migracinius ketinimus, susisaistymo su Lietuva ir šeiminio gyvenimo vaizdinius. Remiantis dviejų Lietuvos gyventojų reprezentatyvių apklausų bei migracinės patirties turinčių asmenų kvotinės apklausos duomenimis, surinktais įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotus mokslininkų grupių projektus, statistinės analizės rezultatais, autorės nagrinėja, kaip jaunimas kuria ateities planus, kokia dalis jų svarsto išvykti iš šalies, kaip migracinės praktikos koreguoja šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą. Straipsnyje atskleidžiama, kaip nepriklausomybės laikotarpiu susiformavusi atvira visuomenė ir mobili socialinė aplinka sukūrė prielaidas lanksčiam susisaistymui su savo kilmės šalimi ir savitam jaunų žmonių supratimui apie šeiminį gyvenimą. (shrink)

Straipsnyje keliamas klausimas, ar globalios migracijos sąlygotus procesus Lietuvoje tikslinga nagrinėti naujo socialinio reiškinio, apibrėžiamo kaip prekariatas, aspektu? Remiantis ankstesnėmis publikacijomis ir reprezentatyviu Lietuvos gyventojų tyrimu parodoma, jog migraciją patiriantys asmenys yra socialinė grupė, turinti šiam reiškiniui būdingų bruožų. Jo esminė charakteristika – nesaugumas – laikomas pagrindine empirinių duomenų organizavimo kategorija. Nesaugumą siūloma analizuoti skiriant tris raiškos lygmenis – nesaugumą „stūmos“ priežasčių, socialinių reikšmių kilmės šalyje ir problemų, kylančių migracijos tikslo šalyje, požiūriais. Vadovaujantis migracijos pokyčių tyrimams pritaikytu R. Hillo modeliu (...) ir integruojant A. H. Richmondo, J. Trosto, R. S. Parrenas, V. L. Bengtsono, R. Milardo ir B. Wellmano teorines koncepcijas atlikta migraciją patiriančių žmonių nesaugumo įveikos resursų ir repertuarų sociologinė analizė. (shrink)