Today’s Lithuania is the historical-legal result of many processes, including the creation of the country in the thirteen century, ongoing life during five hundred years, two annexations resulting in the disappearance from the political map and two rebirths. The tradition of statehood and extended experience has greatly contributed to its survival and its ability to regain statehood in the light of the changed political, economic and social circumstances. Upon the climax of the First World War, the reinstatement of the statehood (...) of Lithuania has been influenced by favourable international situation, the popularity of the principle of nation’s free choice, and the decisive actions by the Lithuanian politicians. The relationship of the modern Lithuanian statehood with the historical state of Lithuania meant the continuity of this statehood, even though it was a multinational country. Without any other prospects upon the fall of other European empires, it has been replaced by the statehood based on national ethnicity. Together with the determination to manage the reinstated country of Lithuania according to the democratic principles, this was the main difference from the historical Lithuania. The state of Lithuania has managed to keep its own legal formal framework even though it has lost sovereignty upon annexation by the Soviet Union. The statehood has been reinstated once favourable circumstances came into place within the Union. The High Council of Lithuania has transformed from being a marionette structure forced upon by alien country into an instrument of parliamentary struggle for independence that has represented the second rebirth of the statehood of Lithuania. The formation of own law in both cases occurred by temporarily using current alien legislation that was not in conflict with the newly adopted constitutional legislation. The former has been gradually replaced by own legislation. (shrink)

This article reveals the implications that made the Lithuanian Council to step aside allowing the Temporary Government to continue the further process of restitution of Lithuania, immediately after becoming the central constitutional state institution. Prior to that, Lithuanian (State) Council had managed to declare the independence of Lithuania on the 16th of February 1918 under extremely difficult political circumstances and established the statehood on the 2nd of November of the same year. Under the will of the Vilnius conference of Lithuania (...) that took place in autumn of 1917, all Lithuanian political streams of these days have been represented in the Lithuanian Council. However, the Council itself has not managed to save the representative ability by agreeing with the resignation of its left element and by continuing the expansion and distance from the community of Lithuania. The Council has become an institution representing the right wing of the Lithuanian community which could not ensure any greater support. (shrink)

XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje pradėjo formuotis laimės ekonomikos ir jos principus realizuojančios felicitarinės (felicitas – lot. laimė) politikos kryptis, kuri kartais įvardijama kaip „laimės revoliucija“. Kadangi „revoliucijos“ nevyksta be savo šalininkų, aktualus klausimas: „Ar Lietuvos visuomenė susipažinusi su šiomis idėjomis ir kokiu mastu jas palaiko?“ Ieškant atsakymo į šį klausimą, 2016 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Iš viso apklausta 1 001 suaugęs žmogus (18 metų ir vyresni).Apklausa parodė, kad apie laimės ekonomiką yra girdėję (...) / skaitę 11,0 % respondentų. Šiai „žinančiųjų“ grupei dažniau priklausė jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, gaunantys didesnes pajamas žmonės. Nepaisant sąlyginai žemo laimės ekonomikos žinomumo, esminiam jos teiginiui – svarbiausiu Lietuvos valstybės tikslu turi tapti Lietuvos gyventojų laimė – pritarė absoliuti dauguma respondentų (81,1 %). Analogiški rezultatai gauti atliekant kokybinius laimės ekonomikos nuostatų tyrimus ir žvalgybines apklausas Lietuvoje bei Latvijoje. (shrink)

Remiantis kiekybinės apklausos, atliktos vykdant projektą „Socialinė atskirtis Lietuvos didmiesčiuose: erdvinės segregacijos ir poliarizacijos formos“, kurį vykdė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centras, o finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių projektų programą (reg. Nr. MIP-11306), rezultatais, straipsnyje analizuojami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų skirtingo tipo mikrorajonų respondentųviktimizacijos rodikliai, jų sąsajos su rizikos kaimynyste bei jai įtakos turinčiais veiksniais. Rajonų atrankos metodu buvo apklausta 1 890 respondentų iš centro, senojo darbininkiško, sovietinių daugiabučių ir priemiesčio tipo mikrorajonų.Skirtingo tipo (...) mikrorajonų viktimologinei ir rizikos kaimynystės veiksnių analizei buvo panaudoti erdvinio (teritorinio) skerspjūvio bei gynybinių / negynybinių erdvių modeliai. Rizikos kaimynystė analizuota pagal socialinės betvarkės teorinį modelį, apimantį nusikalstamumo, triukšmo, prievartos kaimynystėje, šiukšlinimo, viešo ir privataus turto gadinimo veiksnius. Atlikta kiekybinė duomenų analizė leidžia teigti, kad,priešingai nei priemiesčio mikrorajonas, sovietinių daugiabučių ir senasis darbininkiškas mikrorajonai pasižymi didele viktimizacijos patirtimi, nesaugia kaimynyste bei didesnės rizikos kaimynystę lemiančiais veiksniais. (shrink)

Straipsnyje aptariamos skirtingoms etninėms grupėms (lietuvių, lenkų, rusų) ir skirtingoms socialinėms pozicijoms (tėvai, mokytojai, mokyklos administracijos nariai) atstovaujančių informantų kokybinių interviu metu įvardytos mokyklos valstybine ar mažumos mokomąja kalba pasirinkimo priežastys. Analizuojama, kaip individualiu lygmeniu yra konceptualizuojama etniškumo, švietimo sektoriaus pasirinkimo ir lygių galimybių Lietuvos visuomenėje sąveika bei kokios pasitelkiamos individualios ilgalaikės ugdymo / švietimo strategijos siekiant sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos visuomenėje. Empiriniai duomenys buvo surinkti kokybinio tyrimo 2013–2014 m. Pietryčių Lietuvoje metu. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (...) (sutarties Nr. VAT-50/2012). (shrink)

The article describes the main publications of emigrant press during the period of 1945-1990. These publications reflect a significant contribution to the academic research of the constitutional development problematics of an independent Republic of Lithuania in 1918-1940, made by the emigrants who escaped Soviet aggression by going to the West. Among emigrants these topics were mostly analysed and described at the time when any possibilities of objective academic research in Lithuania were widely limited by Soviet ideology and politics. Exceptional attention (...) of emigrant authors was attracted by the democratic constitutional structure of Lithuania, established by the Constituent Assembly. The article describes the academic research made by emigrants on the main constitutional acts established by the Constituent Assembly, such as the resolution of the 15th of May, 1920, ascertaining the fact of reconstructing the independence of the state of Lithuania, as well as the Constitution of Lithuania of August the 1st, 1922. (shrink)

Straipsnyje analizuojamos Europos ir Lietuvos socialinės-politinės sąlygos kuriant gerovės valstybes. Teigiama, kad socialine-politine prasme pastebimi akivaizdūs poslinkiai iš „pasyvių“, tik į socialines išmokas orientuotų gerovės valstybių į įgalinančias, „aktyvią“ socialinę politiką propaguojančias gerovės valstybes. Tačiau neoliberalizmo puolimas, kuris tęsiasi jau kelis dešimtmečius tiek Vakaruose, tiek Rytų Europoje bei Lietuvoje, dažnai suponuoja tik gynybines pozicijas aktyvios socialinės politikos formavimo ir vykdymo atžvilgiu. Tokią nepalankią socialiniams procesams situaciją į palankesnę potencialiai galėtų pakeisti labiau tradicinės „kairiosios“ politikos vykdymas, tačiau tam nei Vakarų (...) Europos, nei tuo labiau Lietuvos socialdemokratinės jėgos nėra pasiruošusios ir nusiteikusios. Susidaro paradoksali situacija, kai neatidėliotiniems socialiniams uždaviniams spręsti nėra tinkamų politinių jėgų, o į tarptautinių socialinę apsaugą reglamentuojančių institucijų rekomendacijas neatsižvelgiama arba atsižvelgiama tik iš dalies. (shrink)

The object of this research is the law created and enforced by different selfgoverning institutions such as the Church, the town, province and village communities in Lithuania in the Middle Ages. The author examines what was the contribution of this law to the realization of the law-governed state model in the Grand Duchy of Lithuania. The author believes that this problem can be viewed through the prism of the competition of these communities and their law with the aristocratic Lithuanian state (...) and the law created and ruled by noblemen. This aspect is not considered in the known scientific studies. Pluralism of law is highly preferable as an idea and in practice in law-governed states, because some regress of this conception in one community can be compensated by a progress in any other community. The author thus aimed to advance the hypothesis that favourable conditions for the law-governed state conception in Lithuania in the Middle Ages potentially existed. (shrink)

Lietuvos profesinės sąjungos pasižymi menku mokslinio pažinimo lygiu: trūksta duomenų apie sąjungų narystę, veiklą, sektoriaus sandarą ir esmines problemas. Apibūdinant įvairių šalių sąjungas, dažnai analizuojami sektoriaus sandaros aspektai, atspindintys sąjungų pasiskirstymą, organizavimą. Sandara tyrinėjama įvertinant santykinius dydžius, skaičiuojant centralizacijos ir koncentracijos, fragmentacijos indeksus. Apskaičiuoti indeksai rodo gana ryškią Lietuvos profesinių sąjungų sektoriaus decentralizaciją, aukštą koncentraciją tarp nacionalinių centrų, todėl konkurencija nėra didelė. Tačiau įvertinus apytikslę nepriklausomų sąjungų santykinę dalį, koncentracijos indeksas rodo išaugusią konkurenciją. Absoliučia vidine konkurencija pasižymi daugiau (...) nei du trečdalius profesinių sąjungų nacionalinių centrų narių vienijanti Lietuvos sąjunga. Tokia situacija, tikėtina, nėra palanki sąjungos, kaip centralizuotos jėgos, įvaizdžiui derybose su kitais industrinių santykių (IS) dalyviais. (shrink)

Straipsnio tikslas – empiriškai ištirti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai. Straipsnis paremtas J. Jenson (1998) ir P. Bernardo (1999) atliktais tyrimais bei pasiūlytomis analitinėmis kategorijomis. Konceptuali schema identifikuoja konkrečias – ekonominę, politinę ir sociokultūrinę – aktyvumo sritis, kurios analizuojamos tikrinant dichotomijas tarp visuomenės požiūrio bei visuomenės elgsenos. Šios dichotomijos leidžia išskirti empirines analizės dimensijas, kurių kiekybinės išraiškos leidžia aprašyti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai.

1. t. Viduramžiai, Renesansas, Naujieji amžiai.

Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Straipsnio tikslas – pateikti jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką teorines prielaidas ir aptarti pagrindinius empirinius radinius. Teorinį tyrimo modelį sudaro daugelio mikro- (individualios charakteristikos) ir makrolygmens (struktūriniai, ekonominiai pokyčiai ir kt.) sociologinių, edukologinių, vadybinių ir ekonominių požiūrių sintezė bei nacionalinis jaunimo švietimo ir darbo rinkos politikos kontekstas. Straipsnyje pristatomi reprezentatyvios jaunimo (16–29 metų amžiaus) apklausos raštu duomenys Lietuvoje. Duomenų analizei buvo taikyti faktorinės, klasterinės analizės (...) metodai, T testas ir kt. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sėkmingam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką yra labai svarbi praktika (profesinės veiklos) studijų metu bei adaptacija pirmajame darbe. (shrink)

"Monografijoje tarpdalykiškai nagrinėjama Lietuvos filosofijos istoriografijos (1960–2004 m.) struktūra, raida ir metodai. Analizuojamas šios disciplinos tekstų srautas ir dinamika, parodoma jos probleminė struktūra. Identifikuojami mokytojo ir mokinio santykiai, apžvelgiamas mokslininkų grupių klostymasis ir jų struktūra, filosofijos istorikų konceptualių konfliktų specifika ir reikšmė disciplinos raidai. Parodomas Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinio reflektyvumo lygis, tyrimo metodų deklaracijos. Remiantis H. White’o aiškinimo strategijų teorija filosofijos istorijos tyrimai skirstomi į kontekstualistinius, mechanicistinius, organicistinius ir formistinius. Nustatomi konkretūs realiai taikomi tyrimų metodai, jie palyginami su (...) esamomis metodologijomis. Eksplikuojamos filosofijos istoriografijoje vyraujančios filosofijos raidos, filosofijos pažintinio ar ontologinio statuso ir kitos sampratos, lemiančios filosofinio istorinio aiškinimo pobūdį." - Doc. dr. Naglis Kardelis. (shrink)

Visuomeniniame gyvenime „gerovės valstybės“ sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Dėl to kyla įvairiausių konceptualių painiavų. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos įtakingiausios gerovės valstybės sampratos tikintis, kad tai padės pasiekti skirtingas politines pažiūras ar nuostatas ginančių tyrėjų tarpusavio supratimą. Tomis įtakingiausiomis gerovės valstybės vizijomis laikoma klasikinio liberalizmo ar libertarizmo siūloma procedūrinio gerovės modelio teorija, pagal kurią laisvė, laisvosios verslininkystės sistema ir privati nuosavybės teisė laikoma pagrindinėmis priemonėmis gerovei pasiekti. Antrasis gerovės valstybės modelis yra tas, su kuriuo dažniausiai tapatinama gerovės valstybė. (...) Tai paternalistinis paskirstomosios gerovės modelis, kuris paprastai siejamas su socialdemokratine politine doktrina. Straipsnyje parodoma, kad šis modelis susiduria su loginio nuoseklumo problemomis. Trečiojo gerovės valstybės modelio šiais laikais laikosi krikščioniškasis socialinis mokymas, nors pagrindinius jo principus suformulavo dar Aristotelis. Šis modelis remiasi bendruoju gėriu kaip esminiu valstybės tikslu ir gali būti vadinamas tiksliniu gerovės valstybės modeliu. Išoriškai jis panašus į skirstomosios gerovės modelį, tačiau jo esmė yra kita. Jis yra logiškai nuoseklus, nors ne visiems priimtinas dėl savo filosofinių principų. (shrink)

Straipsnyje aptariami gimnazijas baigiančių jaunuolių tolesnio gyvenimo pasirinkimų ir studijų regioninėse aukštosiose mokyklose motyvacijos sociologinio tyrimo rezulta­tai. Gilinamasi, su kuo artimiausias gyvenimo perspektyvas sieja Pietvakarių Lietuvos regiono III–IV gimnazijos klasių mokiniai: kiek jas sieja su studijų, darbo, kitų veik­lų pasirinkimu, kokie motyvai lemia studijų vietos ir studijų programos pasirinkimą, ypač regioninėse aukštosiose mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studijų vietos pasirinkimui įtakos turi studijų proceso kokybė, mokymosi sąlygos (kokybės aspek­tas), gyvenimo sąlygos ir pragyvenimo išlaidos, studijų kaina (finansinis aspektas), atsiliepimai apie (...) instituciją (įvaizdžio aspektas). Rinktis studijų programą labiausiai motyvuoja galimybė studijuoti norimą specialybę, geras švietimo įstaigos įvaizdis, ge­ros mokymosi sąlygos, pažangumo lygmuo. Studijų Pietvakarių Lietuvos regioninėse aukštosiose mokyklose motyvai siejami su galimybe rinktis norimą studijų programą, artumu, geromis mokymosi sąlygomis. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus asmenų diskriminacijos raiška Lietuvos darbo rinkoje. Aptariami diskriminacijos dėl amžiaus teoriniai aspektai, vyresnio amžiaus asmenų užimtumas kaip socialinės politikos problema ir pristatomi 2014 m. Lietuvoje atlikto diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje sociologinio tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analizės pagrindu galime teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jų amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kt. darbe susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacijos apraiškomis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad diskriminacija darbinėje aplinkoje išauga su respondentų amžiumi, t. y. vyresnėse (...) grupėse diskriminacijos raiška intensyviausia. 40–50 m. amžiaus grupėje patiriama diskriminacija darbe yra žemesnė nei imties vidurkis. Su amžiumi susijusi diskriminacija išryškėja 56–60 m. amžiaus grupėje, o labiausiai reiškiasi tarp vyresnių nei 60 metų asmenų. (shrink)

Straipsnyje parodoma, kad valstybės puoselėjamos vertybės (gėris, gerovė) – nėra mūsų, kaip individų, „vidinės vertybės“. Mūsų požiūris į tai, kas yra gerovė, nulemtas vidinės patirties, idealų ir prioritetų. Todėl tas valstybės siūlomas vertybes (gerovės supratimą) mes visada turime „pamatuoti“ pagal savąsias nuostatas, savo vertybių masteliu. Kadangi valstybės siūlomos vertybės yra „išorinės“ individo atžvilgiu, tai privalu jas ne tik aiškiai įvardyti, bet ir kritiškai įvertinti, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu jos eina su prievarta (koks jų „prievartos koeficientas“) ir kokiu (...) mastu jos pripažįsta individo teisę rinktis. Nors valstybės tikslai ir siūlomos vertybės yra išorinės individo atžvilgiu, tačiau norint jas realizuoti valstybei privalu ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad žmonės jas priimtų, rasti joms adekvačią išraišką. Kitaip tariant, visi valstybės siekiai turi būti derinami su visuomenės narių siekiais ir optimaliausiu būdu tuos jų siekius išreikšti. Tik tuo atveju valstybės tikslai, puoselėjamos vertybės iš „išorinių“ gali virsti „vidinėmis“ – tapti individui savos ir daugiau ar mažiau priimtinos. O veikdamas sąmoningai ir kryptingai jis tuo pačiu padės valstybei realizuoti ir jos iškeltus tikslus. (shrink)

Straipsnyje aptariamos visuomenės ir valstybės modelių paieškos XX a. pradžios katalikų intelektualų darbuose. Teigiama, kad lietuvių katalikų intelektualai (A. Kaupas, S. Šultė, A. Civinskas, K. Šaulys, J. Staugaitis ir kt.) savivaldą laikė efektyviausia visuomenės narių valdymo forma. Atskleisdami krikščioniškai suprantamos demokratinės savivaldos teigiamybes ir keliamus reikalavimus individui, katalikai rodė priešingumą bolševikų propaguojamai vienintelei „teisingai visuomenės valdymo formai“ – proletariato diktatūrai, uzurpuojančiai individo teises klasės naudai, ugdė demokratijos ir atitinkamo valstybės sutvarkymo bei valdymo poreikį. Aukščiausias teisines galias galinti turėti (...) tik visa tauta, kurios gerovės ir tvarkos siekiams subordinuojama politinė valdžia. Teisė ir įstatymas, taip pat valstybinė administracinė veikla legitiminiais laikytini tik tada, jei jie yra subordinuoti aukštesnei, t. y. viršvalstybinei, teisei (žmogaus prigimtinėms teisėms)ir visų pirma moralei. Politinės demokratijos įgyvendinimą katalikų intelektualai siejo su tokiu valstybės ir visuomenės gyvenimo sutvarkymu, kuris užtikrintų kiekvienam piliečiui teisę ir galimybę naudotis rinkimų teise, spaudos ir žodžio laisve. Koks tos valstybės sutvarkymo ir valdymo būdas – konstitucinė monarchija ar respublika – ne tiek jau svarbu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus – kiek jis padeda siekti žmogui gerovės pagal krikščionybės nuostatas ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių. O tai priklauso ir nuo valdančiųjų išminties, ir nuo valdomųjų pilietinės brandos. (shrink)

Straipsnyje, remiantis žmogaus saugumo teorija ir empirinio tyrimo duomenimis, tiriamas subjektyvus Lietuvos gyventojų saugumo suvokimas, saugumo grėsmių svarbumo hierarchija ir dinamika. Straipsnyje analizuojamas gyventojų saugumo suvokimas artimiausioje aplinkoje, gyvenamojoje vietovėje, Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES) ir pasaulyje bei įvertinamos tikimybės, kad tam tikros grėsmę saugumui keliančios situacijos gali įvykti realiai. Atskleidžiama, kad svarbiausi veiksniai, turintys įtakos subjektyviam saugumui, yra amžius, šeimos finansinė padėtis ir požiūris į sovietmetį.

Globalizacijos procesų sparta, europinė integracija, ekonomikos internacionalizacija, teritorinis mobilumas, migracija ir dažnėjantis bendravimas tarp skirtingų kultūrų sudaro prielaidas diskutuoti apie tautinio tapatumo svarbos mažėjimą, nykimą ar fragmentaciją. Šioje mokslinės literatūros ir tyrimų analizėje pristatomi skirtingo pobūdžio tyrimai, atlikti Lietuvoje ir užsienyje. Apžvelgiant itin skirtingus forma, bet turinčius temos bendrumų duomenis, siekta pabrėžti, kad tiek teoriniai, tiek metodologiniai, tiek praktiniai įvairių krypčių mokslininkų debatai apie tautinio tapatumo problematiką nėra pasibaigę. Straipsnyje pateikta mokslinių straipsnių, studijų ir tyrimų analizė bei teorinis ir metodologinis (...) globalizacijos procesų daromo poveikio tautinio tapatumo transformacijoms pagrindimas, kuris remiasi tiek sociologinių tyrimų analize, tiek ir tarpdisciplininiais tyrimais grįstų darbų palyginamąja analize. (shrink)