The formation of national law in the recovered state of Lithuania in 1918 was started by using foreign sources of law that had been implemented by occupants prior to the First World War. The most important object of acceptance was the old Russian tsar law, i.e. all of the sixteen volumes, which were clearly outdated and incompatible with the democratic form of the Lithuanian state. The preservation of foreign law, to the extent that it did not contradict the norms of (...) the Constitution, was established by the Constitution as temporary means within limitations to certain areas of regulation that were not regulated by the Lithuanian legislation. The newly issued national laws announced the relationship with the relevant accepted ones by providing specific references to the norms that had been changed or abolished. In the long run national law reduced the importance of the accepted laws by making them of secondary with a limited purpose to cover the gaps in national legislation. The complete removal of the accepted legislation was supposed to be accomplished by inventory, evaluation of feasibility, relevant corrections and translations into Lithuanian language. These tasks were undertaken by the Government in between the fourth and fifth decades. However, the Soviet occupation discontinued this effort. (shrink)

The article discusses the certain features of the constitutional doctrine of human rights developed by the Constitutional Court of Lithuania which were influenced by the jurisprudence of the European Court of Human Rights, the role of the European Convention on Human Rights as a legal source in the system of sources of constitutional law. The intersection of the jurisprudences, which came into being due to different assessments of the legal regulation in cases where the same legal act was recognized by (...) the Constitutional Court being in compliance with the Constitution and the European Court of Human Rights recognized that the application of the said act was a cause of the violation of a certain person’s rights protected by the Convention (or vice versa) is one of the most important questions and raises many theoretical and practical problems. Different assessment of the legal acts made by the European Court of Human Rights with regard to their compliance with the Conventionshould not be regarded as such an essential circumstance which could lead to possible repeated review of such legal act at the Constitutional Court, such intersection of the jurisprudences, should be solved by ordinary courts while following the doctrine that in cases where legal acts contain the legal regulation which competes with that established in the international treaty, the international treaty should be applied. (shrink)

Požiūriai į Lietuvos narystę Europos Bendrijoje (vėliau – Europos Sąjungoje) empiriškai buvo pradėti tirti jau pirmosiose reprezentatyviose visuomenės nuomonės apklausose. Vienas iš pirmųjų, jau 1991 m., šią temą nagrinėjo Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto. Nuo to laiko atlikta daug reprezentatyvių tyrimų, keitėsi požiūriai į narystę, kito pritarimo ar nepritarimo narystei motyvai, tematinis diskursas, temos aktualumas visuomenėje. Šiame straipsnyje ir siekiama apžvelgti dinaminius požiūrio į narystę aspektus. Parodoma, kad po itin (...) palankaus narystės palaikymo prieš 25-erius metus prasidėjo skepticizmo periodas, kuris vėliau peraugo į entuziastingą pritarimą narystei. Paskutinieji tyrimai taip pat rodo aukštą narystės palaikymo lygį. Šis palaikymas prieš euroreferendumą buvo nulemtas ne tiek tikėjimosi konkrečios naudos sau, kiek vilties, kad bus geriau vaikams, Lietuvai apskritai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėliau nebuvo fiksuojamas nusivylimas naryste. Pasisakantys už narystę Europos Sąjungoje ir anksčiau, ir dabar yra jaunesni, labiau išsilavinę, kvalifikuoti, didžiųjų miestų gyventojai. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „ES valstybių narių elitų ir gyventojų požiūrių į ES raida (2004–2018)“. Sutarties Nr. MIP-025/2015. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje nuo 1992 m. veikiančio nepriklausomo lotyniškojo tipo notariato nūdienos aktualijos, patirtis, iššūkiai bei perspektyvos Lietuvos teisės kontekste, taip pat atsižvelgiant į tarptautines notariato veiklos teisinio reglamentavimo tendencijas. Straipsnyje aptariamas daug diskusijų sukėlęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pasiekęs pilietybės reikalavimas asmenims, norintiems tapti notarais, notarų atliekamų funkcijų įvairovė bei jų spektro pokyčiai skirtingose valstybėse ir laiko požiūriu, e. notaro koncepcija, notarinių paslaugų tarptautiškumo didėjimas bei naujausios Europos Sąjungos notarų veiklos teisinio reglamentavimo iniciatyvos, notariškai patvirtintų autentiškų (...) dokumentų galiojimas. (shrink)

Lietuvos, kaip ir kitų Europos valstybių, teisės aktai numato bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo užtikrinimo priemonę – tokių sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutą. Civiliniame kodekse išvardijami teisiniai šio instituto taikymo pagrindai. Kita vertus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sistemos skirtingose valstybėse skiriasi. Šiame straipsnyje siekiama pateikti bendrą įstatymo numatytų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų Lietuvos teisėje apžvalgą, minėtų pagrindų sistemą lyginant su užsienio valstybių teisiniu reglamentavimu.

Upon reinstitution of the Lithuanian state in the beginning of the twentieth century, some people reflected back to the times where Lithuanian law had European significance. However, it was concluded that the latter would not satisfy the needs of a modern state. The change in times made the continuation of the legal tradition impossible. Yet it was also impossible to put faith into fast creation of the essentially new Lithuanian legal system. Therefore, it was decided to accept a foreign system (...) that was in place before the First World War – that of the Russian Empire. The law of the Lithuanian Grand Duchy (LGD) had an impact on the Russian law during the course of history. The most important channel was the reception of the Lithuanian Statute into the Sobor Code of 1679, which later resulted in the codex of the Russian Empire. The latter was also supplemented by the norms from the Lithuanian Statute relating to some exceptions in various regions covered. Some norms were imported purely for the purpose of renewal of the Russian legislation. The reception of the Russian law in the independent Lithuanian state meant that together with it Lithuania had accepted historical norms from the Lithuanian Statute. In that manner, the modern Lithuanian law was related to the historical law of the LGD. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos darbo ginčų instituto reformavimas ir kaita Nepriklausomybės laikotarpiu atskirų Europos Sąjungos valstybių patirties kontekste. Darbo ginčų reforma Lietuvoje minimu laikotarpiu vyko keliais etapais, iš jų paskutinysis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d., pakeitė darbo ginčų komisijų organizavimo tvarką, šias komisijas pradėjus kurti teritoriniu principu, prie veikiančių Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių, nustačius, kad į darbo ginčų komisiją su skundu gali kreiptis ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys, įvedus kitas naujoves. Tačiau šie pokyčiai vis dar neatspindi (...) europinių tendencijų, kiek įmanoma mažiau institucionalizuoti ikiteisminę individulių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Straipsnyje akcentuojama mintis, jog darbo ginčų instituto reforma laikytina nebaigta ir, tikėtina, bus tęsiama, remiantis pažangiausia kai kurių ES valstybių praktika šioje srityje, tačiau išlaikant nacionalinį teisinio reguliavimo ypatumą. (shrink)

Šio straipsnio tikslas – identifikuoti stigmos apraiškas asmeniniu, struktūriniu ir visuomeniniu lygmeniu, jos poveikį Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemai, sutrikusios psichikos asmenims ir šioje srityje priimamiems politiniams sprendimams. Pristatomi 2015–2016 m. tyrimų duomenys: žiniasklaidos diskurso analizė, psichikos sveikatos centrų pacientų subjektyvaus požiūrio į gautą gydymą tyrimas ir ekspertų nuomonės apie Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos padėtį tyrimas.Rezultatai parodė, kad paslaugų vartotojus su stigma sieja išmoktas bejėgiškumas, taikstymasis su mažesnėmis galimybėmis, stigmos suvokimas skatina atsitraukti nuo aplinkinių, neįvardyti ligos. Žiniasklaidos (...) analizė taip pat išryškino šios asmenų grupės sumenkinimo tendencijas, ribotas jų galimybes dalyvauti formuojant diskursą. Ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė stigmos poveikį psichikos sveikatos sistemai – dominuojantys diskursai padeda palaikyti stigmos poveikį instituciniu lygmeniu. Atskirus stigmos lygmenis sieja nekonstruktyvios įveikos schemos, grindžiamos psichiatrų mėginimais išlaikyti turimą galią, sutrikusios psichikos asmenų pastangos išsaugoti privatumą, žiniasklaidos reakcija į kritiką argumentuojant visuomenės teise žinoti.Asmeninės, visuomeninės ir struktūrinės stigmos analizė leidžia suvokti stigmos reiškinio daugiasluoksniškumą, identifikuoti paraleles tarp individualių patirčių ir pesimizmu bei stereotipais persmelkto požiūrio į visą psichikos sveikatos priežiūros sistemą. (shrink)

Lyčių lygybė ir atitinkamai moterų teisės – vienas esminių demokratijos principų. Atskleidus tam tikros šalies gyventojų lyčių lygybės suvokimą, galima svarstyti apie demokratizacijos procesų eigą šalyje. Straipsnyje1, remiantis kiekybinių tyrimų duomenimis, siekiama sociologiškai įvertinti Lietuvos demokratizacijos procesus lyčių lygybės principo taikymo atžvilgiu atskleidžiant moters teisių bei lygybės atspindžius bendroje demokratijos sampratoje, visuomenei būdingą lygių teisių ir galimybių garantų vertinimą, lyčių teisių svarbos ir jų įgyvendinimo lygio supratimą bei lyčių diskriminacijos suvokimą.Teigiama, kad nors Lietuvos gyventojų požiūriu šalyje dideliu (...) mastu įgyvendinta lyčių lygybė, vis dėlto viešajame diskurse padėtis vyrų teisių įgyvendinimo srityje dažniau suvokiama esanti geresnė nei moterų. Pažymima, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų suvokia lyčių lygybės principo ir žmogaus teisės į lygybę pažeidimus bei diskriminacijos dėl lyties egzistavimą. (shrink)

On 19 May 2011, the Lithuanian Parliament adopted the Law on Temporary Agency Employment to implement the EU Directive on temporary agency work. Up to now there has been no special regulations for the so called “personnel lease”, although Lithuanian companies have been using such service since 2003. The law basically followed the recommendations of the Directive without setting additional restrictions. Temporary agency workers will be subject to the same conditions as permanent workers of employment agency clients are regarding working (...) and leisure time regime and work safety. The Law on Temporary Agency Employment will enter into force on 1 December 2011. The purpose of this article is to analyze the EU Directive on temporary agency work transfer to the Lithuanian legal system and the peculiarities of the theoretical and practical problems associated with the new regulation. Conclusions and suggestions for the improvement of the legal provisions are presented. (shrink)

Vytautas Raudeliūnas is Lithuanian law historian, expert of the history of the Great Duchy of Lithuania, pedagogue and Lithuanian patriot. He spent his youth in exile and finished his studies in Russia and in Vilnius. He worked as a fellow in Lithuanian Science Academy, in the Monument Defence Office, the Institute of Culture, Philosophy and Art. V. Raudeliūnas lectured at Vilnius Pedagogical University. He was one of the establishers and publishers of periodical publications “The monuments of Lithuanian law”, “The studies (...) of Lithuanian law history”. The article describes biography of V. Raudeliūnas, collects and disputes his bibliography and evaluates his contribution to the history of Lithuanian law. The article analyzes V.Raudeliūnas’ biography and scientific activity, as well as the main directions of his research: publications and transcriptions of Lithuanian Statutes; development of law institutes in the Great Duchy of Lithuania; peculiarities of development of Vilnius University. (shrink)

The object of this research is the law created and enforced by different selfgoverning institutions such as the Church, the town, province and village communities in Lithuania in the Middle Ages. The author examines what was the contribution of this law to the realization of the law-governed state model in the Grand Duchy of Lithuania. The author believes that this problem can be viewed through the prism of the competition of these communities and their law with the aristocratic Lithuanian state (...) and the law created and ruled by noblemen. This aspect is not considered in the known scientific studies. Pluralism of law is highly preferable as an idea and in practice in law-governed states, because some regress of this conception in one community can be compensated by a progress in any other community. The author thus aimed to advance the hypothesis that favourable conditions for the law-governed state conception in Lithuania in the Middle Ages potentially existed. (shrink)

The present article analyses the so-called ‘crime of denial’ recently established in Article 1702 of the Lithuanian Criminal Code. It describes how this crime was introduced in the Lithuanian Law, and the reasons for its present form and challenges. The crime has been applied in two instances (Stankeras case and Paleckis case). The author discusses these two instances of application, critically reviews the arguments of the Prosecutor’s Office and of the court of first instance and shows that at least in (...) the first cases of application of this crime, its objectives and particularities are misunderstood. (shrink)

This article presents the review of the cases decided by the European Court of Human Rights against Lithuania during 2010. Authors provide the summary of relevant cases so that the potential reader is updated with the latest developments of human rights protection concerning Lithuania. Among other cases, this article reviews the case Cudak v. Lithuania decided by the Grand Chamber, which clarified the issues of restrictive principle of State immunity in employment disputes.

The article deals with the entrenchment of the institute of criminal liability of a legal person in the Lithuanian criminal law. Upon approval of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter also referred to as the CC) on 26 September 2000, the criminal liability of a legal person was provided almost in every fifth (at present—in every second) article of the Special Part of the CC. Although criminal liability has been increasingly applied to legal persons (e.g., in 2011, (...) if compared to 2005, almost three times as much punishments were imposed), however, almost 90 percent of the articles of the CC providing also for criminal liability of a legal person are “dead”. One doubt arises with regard to social legitimacy of such lawmaking and the quality thereof in the sense of juridical technique. (shrink)

Today’s Lithuania is the historical-legal result of many processes, including the creation of the country in the thirteen century, ongoing life during five hundred years, two annexations resulting in the disappearance from the political map and two rebirths. The tradition of statehood and extended experience has greatly contributed to its survival and its ability to regain statehood in the light of the changed political, economic and social circumstances. Upon the climax of the First World War, the reinstatement of the statehood (...) of Lithuania has been influenced by favourable international situation, the popularity of the principle of nation’s free choice, and the decisive actions by the Lithuanian politicians. The relationship of the modern Lithuanian statehood with the historical state of Lithuania meant the continuity of this statehood, even though it was a multinational country. Without any other prospects upon the fall of other European empires, it has been replaced by the statehood based on national ethnicity. Together with the determination to manage the reinstated country of Lithuania according to the democratic principles, this was the main difference from the historical Lithuania. The state of Lithuania has managed to keep its own legal formal framework even though it has lost sovereignty upon annexation by the Soviet Union. The statehood has been reinstated once favourable circumstances came into place within the Union. The High Council of Lithuania has transformed from being a marionette structure forced upon by alien country into an instrument of parliamentary struggle for independence that has represented the second rebirth of the statehood of Lithuania. The formation of own law in both cases occurred by temporarily using current alien legislation that was not in conflict with the newly adopted constitutional legislation. The former has been gradually replaced by own legislation. (shrink)

The extent to which the legal doctrine addresses manifestations of constitutionalism has been constantly growing. However, the majority of research in constitutionalism focuses on the analysis of the power of the Constitution and the fundamental principles entrenched in it whereas ordinary branches of law, including civil procedure, affected by the constitutional law remains outside the scope of a deeper analysis. The author of the present paper is convinced that certain aspects of the impact of constitutional justice on such branches as, (...) in particular, civil procedure deserve deeper interest. The modest scope of the paper precludes an extensive analysis of the role of the Constitution as a fundamental binding Act and today’s abundant doctrine of Lithuania’s Constitutional Court in civil procedure. Therefore, the present paper is confined to an analysis of individual aspects of direct application of the Constitution and the doctrine of the Constitutional Court. The article analyses the power of the Constitution and its impact on the civil procedure as an Act laying down the fundamental principles binding the legislator in adopting procedural instruments and principles to be followed by courts and as a remedy for violations of rights or a tool to address loopholes and collisions of law. Courts of general jurisdiction perform the control of legitimacy of legal Acts by checking their compliance with the Constitution in individual cases and by applying to the Constitutional Court for repeal of anticonstitutional norms or by applying the Constitution as an Act of direct effect to eliminate loopholes, interpret statutes and deal with collisions of legal norms. The author believes that the fact that the courts of general jurisdiction frequently raise questions of incompliance of legal Acts with the Constitution and decisively apply to the Constitutional Court evidences a high level of legal culture and legal consciousness of the judges. That fact may also serve as a precondition for the growth of confidence in the judiciary as judicial procedures may contain no uncertainties as to the constitutionality of the statutes to be followed in litigation. (shrink)

Resumo: O presente artigo sistematiza informações sobre a implementação do Programa Jovem de Futuro, PJF, na rede estadual de ensino no Pará, considerando suas implicações para o Direito Humano à Educação, DHE, de acordo com o proposto no Pacto Internacional sobre os Direitos Econômicos, Sociais e Culturais- PIDESC, que demarca quatro indicadores da ação estatal para a asseguramento do direito à Educação. São eles: Disponibilidade, Acessibilidade, Aceitabilidade, Adaptabilidade e, ainda, Controle Social incorporado na matriz de pesquisa. Em diálogo com tais (...) indicadores, coletamos informações em páginas oficiais da Secretaria Estadual de Educação do Pará e do ator privado responsável pela implementação do Programa, o Instituto Unibanco. Procedemos análise de documentos oficiais localizados nas referidas páginas, além de consultar a produção nacional sobre o PJF, com ênfase à sua consolidação no estado do Pará, no período de 2011-2018. A pesquisa de tipo qualitativa, apoiada em revisão bibliográfica, análise documental e coleta de dados de fontes primárias e secundárias, possibilitou a constatação de forte influência do setor privado na educação pública paraense, que direcionou a adoção de modelos de gestão empresarial para a obtenção de melhores resultados educacionais, com controle e monitoramento em todas as etapas do PJF, com sérias consequências ao DHE. Palavras-chave: Direito Humano à Educação; Jovem de Futuro; Instituto Unibanco; Privatização. The Jovem de Futuro program in Pará and the implications for the Human Right to Education – DHE Abstract: The article systematizes information about the implementation of the The Youth with a Future Program - PJF in the state education in Pará, considering its implications for the Human Right to Education - DHE, in accordance with what is proposed in the International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights - ICESCR, which outlines four indicators of state action to ensure the right to education. They are: Availability, Accessibility, Acceptability, Adaptability and accountability incorporated in the research matrix. Related with these indicators, we collected information on official pages of the Pará State Department of Education and on the private actor responsible for implementing the Program, Instituto Unibanco. We proceeded to the analysis of official documents located on the referred pages, in addition to consulting the national academic production on the PJF, with emphasis on its consolidation in the state of Pará, in the period 2011-2018. Qualitative research, supported by a bibliographic review, document analysis and data collection from primary and secondary sources, made it possible to verify the strong influence of the private sector on public education in Pará, which led to the adoption of business management models to obtain better results. educational institutions, with control and monitoring at all stages of the PJF, with serious consequences for the DHE. Key-words: Human Right to Education; Future Youth; Unibanco Institute; Privatization. Programa Joven del Futuro en Pará y sus implicaciones al Derecho Humano a la Educación – DHE Resumen: La presente investigación sistematiza informaciones sobre la implementación del Programa Joven del Futuro – PJF en la red estatal de enseñanza de Pará, considerando sus implicaciones al Derecho Humano a la Educación – DHE, de acuerdo con lo propuesto en el Pacto Internacional sobre los Derechos Económicos, Sociales y Culturales – PIDESC, que demarca cuatro indicadores de acción estatal para el aseguramiento del derecho a la Educación. Son ellos: Disponibilidad, Accesibilidad, Aceptabilidad, Adaptabilidad y, aún, Control Social incorporado en la matriz de investigación. En diálogo con tales indicadores, reunimos informaciones en páginas web oficiales de la Secretaria Estadual de Educação do Pará y del actor privado responsable por la implementación del Programa, el Instituto Unibanco. Procedemos el análisis de documentos oficiales localizados en las referidas páginas, así como consultamos la producción nacional sobre el PJF, con énfasis a las consolidaciones en Pará, en el período de 2011 hasta 2018. La investigación de tipo cualitativa, apoyada en revisiones bibliográficas, análisis documentales y recopilación de datos de fuentes primarias y secundarias, posibilitó la constatación de fuerte influencia del sector privado en la educación pública paraense, que direccionó la adopción de modelos de gestión empresarial para la obtención mejores resultados educacionales, con control y monitoreo en todas las etapas del PJF, con serias consecuencias al DHE. Palabras-clave: Derecho Humano a la Educación; Joven del Futuro; Instituto Unibanco; Privatización. Data de registro: 02/05/2022Data de aceite: 26/10/2022. (shrink)

In this article, we explore the concept of African communitarianism and reflect on its potential value for ecojustice education as a localised response to the wider ecological crises that i...

Straipsnio tikslas – empiriškai ištirti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai. Straipsnis paremtas J. Jenson (1998) ir P. Bernardo (1999) atliktais tyrimais bei pasiūlytomis analitinėmis kategorijomis. Konceptuali schema identifikuoja konkrečias – ekonominę, politinę ir sociokultūrinę – aktyvumo sritis, kurios analizuojamos tikrinant dichotomijas tarp visuomenės požiūrio bei visuomenės elgsenos. Šios dichotomijos leidžia išskirti empirines analizės dimensijas, kurių kiekybinės išraiškos leidžia aprašyti energetinio saugumo politikos poveikį Lietuvos socialinei sanglaudai.

Lietuvos profesinės sąjungos pasižymi menku mokslinio pažinimo lygiu: trūksta duomenų apie sąjungų narystę, veiklą, sektoriaus sandarą ir esmines problemas. Apibūdinant įvairių šalių sąjungas, dažnai analizuojami sektoriaus sandaros aspektai, atspindintys sąjungų pasiskirstymą, organizavimą. Sandara tyrinėjama įvertinant santykinius dydžius, skaičiuojant centralizacijos ir koncentracijos, fragmentacijos indeksus. Apskaičiuoti indeksai rodo gana ryškią Lietuvos profesinių sąjungų sektoriaus decentralizaciją, aukštą koncentraciją tarp nacionalinių centrų, todėl konkurencija nėra didelė. Tačiau įvertinus apytikslę nepriklausomų sąjungų santykinę dalį, koncentracijos indeksas rodo išaugusią konkurenciją. Absoliučia vidine konkurencija pasižymi daugiau (...) nei du trečdalius profesinių sąjungų nacionalinių centrų narių vienijanti Lietuvos sąjunga. Tokia situacija, tikėtina, nėra palanki sąjungos, kaip centralizuotos jėgos, įvaizdžiui derybose su kitais industrinių santykių (IS) dalyviais. (shrink)

Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Straipsnio tikslas – pateikti jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką teorines prielaidas ir aptarti pagrindinius empirinius radinius. Teorinį tyrimo modelį sudaro daugelio mikro- (individualios charakteristikos) ir makrolygmens (struktūriniai, ekonominiai pokyčiai ir kt.) sociologinių, edukologinių, vadybinių ir ekonominių požiūrių sintezė bei nacionalinis jaunimo švietimo ir darbo rinkos politikos kontekstas. Straipsnyje pristatomi reprezentatyvios jaunimo (16–29 metų amžiaus) apklausos raštu duomenys Lietuvoje. Duomenų analizei buvo taikyti faktorinės, klasterinės analizės (...) metodai, T testas ir kt. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sėkmingam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką yra labai svarbi praktika (profesinės veiklos) studijų metu bei adaptacija pirmajame darbe. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vartotojiškumo raiškos problema gyvenamojo būsto kontekste. Vartotojiškumas operacionalizuojamas remiantis materializmo, simbolizmo (apima statusą ir stilių), vartojimo galios, sudaiktinimo ir gero / pasiturimo gyvenimo kategorijomis. Plačiąja prasme vartotojiškumas suprantamas kaip žmonių noras, troškimas, siekis vartoti, o ne faktinė vartojimo galia. Tyrime laikomasi prielaidos, kad vartotojiškumas būdingas visiems asmenims, tačiau skiriasi jo raiškos intensyvumas. Vartotojiškumo raiška yra analitinis tyrimo instrumentas – respondentai suskirstomi į tris grupes pagal intensyvumo raišką ir analizuojamas skirtingų grupių požiūris į vartojimo objektą – būstą. Požiūris į (...) būstą vertinamas pagal du kriterijus – nuosavybės pobūdį ir būsto tipą. Nuosavybė suprantama kaip būsto nuoma arba asmeninė privati nuosavybė, atitinkamai nuosavybės pobūdis lemia dvi vartotojų kategorijas – būsto nuomininkus ir būsto savininkus. Nuosavas namas ir butas yra kategorijos, kurios apibūdina būsto tipą. Tyrimu siekiama nustatyti Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų požiūrį į būsto nuomą, kaip vertinamas gyvenimas bute, palyginti su nuosavu namu, ar gyventojai patenkinti savo būstu. (shrink)

"Monografijoje tarpdalykiškai nagrinėjama Lietuvos filosofijos istoriografijos (1960–2004 m.) struktūra, raida ir metodai. Analizuojamas šios disciplinos tekstų srautas ir dinamika, parodoma jos probleminė struktūra. Identifikuojami mokytojo ir mokinio santykiai, apžvelgiamas mokslininkų grupių klostymasis ir jų struktūra, filosofijos istorikų konceptualių konfliktų specifika ir reikšmė disciplinos raidai. Parodomas Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinio reflektyvumo lygis, tyrimo metodų deklaracijos. Remiantis H. White’o aiškinimo strategijų teorija filosofijos istorijos tyrimai skirstomi į kontekstualistinius, mechanicistinius, organicistinius ir formistinius. Nustatomi konkretūs realiai taikomi tyrimų metodai, jie palyginami su (...) esamomis metodologijomis. Eksplikuojamos filosofijos istoriografijoje vyraujančios filosofijos raidos, filosofijos pažintinio ar ontologinio statuso ir kitos sampratos, lemiančios filosofinio istorinio aiškinimo pobūdį." - Doc. dr. Naglis Kardelis. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus asmenų diskriminacijos raiška Lietuvos darbo rinkoje. Aptariami diskriminacijos dėl amžiaus teoriniai aspektai, vyresnio amžiaus asmenų užimtumas kaip socialinės politikos problema ir pristatomi 2014 m. Lietuvoje atlikto diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje sociologinio tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analizės pagrindu galime teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jų amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kt. darbe susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacijos apraiškomis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad diskriminacija darbinėje aplinkoje išauga su respondentų amžiumi, t. y. vyresnėse (...) grupėse diskriminacijos raiška intensyviausia. 40–50 m. amžiaus grupėje patiriama diskriminacija darbe yra žemesnė nei imties vidurkis. Su amžiumi susijusi diskriminacija išryškėja 56–60 m. amžiaus grupėje, o labiausiai reiškiasi tarp vyresnių nei 60 metų asmenų. (shrink)

Straipsnyje aptariami gimnazijas baigiančių jaunuolių tolesnio gyvenimo pasirinkimų ir studijų regioninėse aukštosiose mokyklose motyvacijos sociologinio tyrimo rezulta­tai. Gilinamasi, su kuo artimiausias gyvenimo perspektyvas sieja Pietvakarių Lietuvos regiono III–IV gimnazijos klasių mokiniai: kiek jas sieja su studijų, darbo, kitų veik­lų pasirinkimu, kokie motyvai lemia studijų vietos ir studijų programos pasirinkimą, ypač regioninėse aukštosiose mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studijų vietos pasirinkimui įtakos turi studijų proceso kokybė, mokymosi sąlygos (kokybės aspek­tas), gyvenimo sąlygos ir pragyvenimo išlaidos, studijų kaina (finansinis aspektas), atsiliepimai apie (...) instituciją (įvaizdžio aspektas). Rinktis studijų programą labiausiai motyvuoja galimybė studijuoti norimą specialybę, geras švietimo įstaigos įvaizdis, ge­ros mokymosi sąlygos, pažangumo lygmuo. Studijų Pietvakarių Lietuvos regioninėse aukštosiose mokyklose motyvai siejami su galimybe rinktis norimą studijų programą, artumu, geromis mokymosi sąlygomis. (shrink)