This article explores the Lithuanian philosophical conception of philotopy by Arvydas Šliogeris, which, emphasizing the significance of place and experience, imposes limits on Nihil. Philotopy, as conceived by Šliogeris, is a novel method of contemporary philosophy, it is a possible answer to present-day challenges, both existential and environmental. The cosmopolis, as a concentration of things close to humans, primarily allows them to realize their finitude, similar to their place and the things closest to them. Consequently, this realization of the infinity (...) of virtuality extends to an awareness of language as Nihilistic equipment. This mode of thinking also proves to be ecologically beneficial, as it de-virtualizes the individual and establishes a cosmopolis, which remains the beacon of hope and the source of the will to return to the surface of things – because only there can one experience a sparing fullness. This work seeks to illustrate that the fundamental relationship with a place is shaped during childhood, often rooted in the home. Tuan’s phenomenological approach justifies the formation of philotopian thinking and its legitimacy. This article argues that the place becomes determinative not only through the relationship where one becomes accustomed to coexisting with the Other, but also in shaping the vocabulary. Research reveals that language, as the fundamental plane of connection with the world, is influenced by place. (shrink)

Straipsnyje analizuojama šiuolaikinių lietuvių mąstytojų bei kitų intelektualų (filologų, literatūrologų, istorikų ir t. t.) santykio su senovės graikų filosofija įvairovė. Nurodomos ir pavyzdžiais iliustruojamos keturios tokio santykio rūšys. Pirmoji iš jų – tai požiūris į graikų mąstytojų tekstus kaip filosofijos istorijos objektą. Antroji – tai požiūris į graikų filosofinį paveldą kaip įkvėpimo šaltinį. Trečioji – tai požiūris į graikų filosofiją, ypač metafizinį jos matmenį, kaip į kritikos objektą (dažniausiai iš šiuolaikinės kontinentinės filosofijos pozicijų). Ir ketvirtoji santykio rūšis – tai kreipimasis (...) į graikų filosofiją kaip pačias filosofinio mąstymo ištakas, siekiant giliau įsimąstyti į filosofijos esmę bei misiją šių dienų pasaulyje. (shrink)