On the grounds of the fundamental value of the human rights, which is the human dignity, this article describes a basis of the right to health care in terms of quality, discloses its concept, reviews the spheres of health system in which this right is exercised: health care and public health. The right to health care is stressed as one of the fundamental rights, without which the person will not able to enjoy other rights: economic, political and social rights. It (...) comprises the right to enjoy the best physical and mental health. The right to health care is not absolute in itself: efficiency of its implementation depends upon both ability of administrative and institutional systems, which were created by the state, to properly implement the assigned functions and upon the individual, its state of health and lifestyle. (shrink)

Notwithstanding the expectations related to the ‘invasion’ of human rights into the field of healthcare, the complexity of this field raises some problematic questions about the applicability of such a legal instrument. The present paper analyses the possible limits to the content of the core right to healthcare. These limits are discussed through the examination of two normative pillars of health law: the right to individual self-determination (or the principle of individual autonomy) and the right to healthcare itself. The authors (...) conclude that in the context of the scarcity of resources the effectiveness of the guarantees of the right to healthcare will depend on the narrowing of the concept of the right by choosing the biomedical definition of health as the basis. (shrink)

The principle of solidarity is one of the fundamental legal principles applied in the field of health care regulation. This article analyses EU and Lithuanian legal acts, judicial practice, the doctrine of law and foreign scientific resources in order to reveal the content of solidarity principle and to discuss its role in the legal regulation of health care both at EU and national levels. The article is divided into three parts. The first part of the paper examines the correlation between (...) the right to health established in the EU Charter of Fundamental Rights (the Charter) and the principle of solidarity as the fundamental value upon which the EU is ‘founded’ and which it seeks to ‘preserve and develop’, as the preamble to the Charter states. It is noticed that the principle of solidarity is one of the principles which characterize the European law on social protection. In the summary of the findings of the article, the author states that this principle can be considered as a tool to achieve a greater social cohesion within the EU Member States in defining and implementing all policies and activities in order to ensure a high level of human physical, mental and social health protection through, first of all, a reduction of health care inequalities. For that it is necessary to tackle the factors which determine health care inequalities among the EU Member States. (shrink)

Šio straipsnio tikslas – identifikuoti stigmos apraiškas asmeniniu, struktūriniu ir visuomeniniu lygmeniu, jos poveikį Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemai, sutrikusios psichikos asmenims ir šioje srityje priimamiems politiniams sprendimams. Pristatomi 2015–2016 m. tyrimų duomenys: žiniasklaidos diskurso analizė, psichikos sveikatos centrų pacientų subjektyvaus požiūrio į gautą gydymą tyrimas ir ekspertų nuomonės apie Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos padėtį tyrimas.Rezultatai parodė, kad paslaugų vartotojus su stigma sieja išmoktas bejėgiškumas, taikstymasis su mažesnėmis galimybėmis, stigmos suvokimas skatina atsitraukti nuo aplinkinių, neįvardyti ligos. (...) Žiniasklaidos analizė taip pat išryškino šios asmenų grupės sumenkinimo tendencijas, ribotas jų galimybes dalyvauti formuojant diskursą. Ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė stigmos poveikį psichikos sveikatos sistemai – dominuojantys diskursai padeda palaikyti stigmos poveikį instituciniu lygmeniu. Atskirus stigmos lygmenis sieja nekonstruktyvios įveikos schemos, grindžiamos psichiatrų mėginimais išlaikyti turimą galią, sutrikusios psichikos asmenų pastangos išsaugoti privatumą, žiniasklaidos reakcija į kritiką argumentuojant visuomenės teise žinoti.Asmeninės, visuomeninės ir struktūrinės stigmos analizė leidžia suvokti stigmos reiškinio daugiasluoksniškumą, identifikuoti paraleles tarp individualių patirčių ir pesimizmu bei stereotipais persmelkto požiūrio į visą psichikos sveikatos priežiūros sistemą. (shrink)

Dialogo filosofijos mąstytojų Rosenzweig‘o ir Levino darbų esmė – mirties bedugnės ir asmens tapatumo santykis. Rosenzweig‘as niekį laiko galutiniu kantiškojo mąstymo tašku. Mirtis, kaip egzistencinis niekio patyrimas, buvo laikoma kiekvieno žmogaus realybe sudėtingu amžių sandūros laikotarpiu. Rosenzweig‘ui niekis buvo atspirties taškas, permąstant ir siekiant išsaugoti asmens tapatumą. Asmens tapatumas apsaugo nuo niekio, tačiau jis taip pat yra atviras pokyčiams. Savo ankstyvuosiuose tekstuose Levinas daro panašias prielaidas, laikydamas Buvimą asmens tapatumo pradžia. Levinas plėtojo dialektinę fenomenologiją pradėdamas nuo (...) mirties. Asmens tapatumas traktuojamas kaip hipostazė, tačiau Levino darbe „Totalité et Infini“ įvyksta svarbus lūžis – jame asmens tapatumo šaltiniu laikomas troškimas. Buvimas tampa dėmesio centru kaip antroji elementale pusė, o asmens tapatumas suvokiamas kaip atsiskyrimas. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamas darbo su socialinės rizikos šeimomis tarpsektorinės komandos modelis komandos narių (šeimos gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir socialinių darbuotojų) požiūriu. Duomenys rinkti Focus grupių metodu iš atskirų kiekvienos profesijos grupių. Siekiant atskleisti komandos modelį aptariami komandos sudėties, atsakomybių pasidalijimo ir vadovavimo komandai aspektai.

Žymus Lietuvos sociologas Vytautas Kavolis visą akademinę karjerą plačiai tyrinėjo laisvės klausimą, nors ir nenaudojo „laisvės sociologijos“ pavadinimo. Jo daugiamatė analizė apėmė politines institucijas, kultūros normas, istorinę evoliuciją ir globalias perspektyvas, atskleisdama sudėtingą visuomenės struktūrų ir asmens laisvių sąveiką. Šiame straipsnyje politinės sociologijos požiūriu, išskaidant laisvės ir jos apraiškų įvairiuose visuomenės kontekstuose supratimą, bandoma kristalizuoti V. Kavolio sociologinius rėmus. V. Kavolio tarpdisciplininis požiūris, metodologinis originalumas ir reflektyvi analizė prisidėjo prie gilaus visuomenės laisvėjimo dinamikos ir galios santykių tyrinėjimo, metė iššūkį (...) nusistovėjusioms paradigmoms ir pasisakė už įtraukesnę ir teisingesnę visuomenę. Jo įžvalgos tebėra aktualios šiandienei Lietuvai, išgyvenančiai postsovietinį virsmą ir susiduriančiai su globaliais iššūkiais. (shrink)

Straipsnyje siekiama įvertinti pagalbos namuose paslaugas teikiančių darbuotojų darbo vietos kokybę Lietuvoje ir išryškinti veiksnius, kurie leistų šią kokybę pagerinti – tai ypač aktualu didėjant šių paslaugų poreikiui tiek visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES), tiek Lietuvoje. Apžvelgiamos darbo vietos kokybės tendencijos globos sektoriuje ES šalyse, aptariama teorinė darbo vietos kokybės samprata bei jos pagrindu analizuojami 2016 m. Lietuvoje atliktos lankomosios priežiūros darbuotojų (LPD) anketinės apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad LPD darbo vietos kokybė nėra patraukli. Tai lemia nuolatinės (...) darbo vietos neturėjimas, emocinis darbo pobūdis, sukeliantis stresą, paplitęs fiziškai sunkus darbas, nepakankamas bendradarbiavimas tarp sveikatos ir socialinės pagalbos specialistų. Be to, pagalbos namuose paslaugų sektoriuje dominuoja netipinės užimtumo formos ir menkas darbo užmokestis, nepasinaudojama šio sektoriaus galimybėmis lanksčiai organizuoti darbą ir darbo laiką, nors tai prisidėtų prie darbo vietų kokybės gerinimo. Tyrimo išvados leidžia teigti – jeigu organizuojant paslaugas nebus kreipiamas dėmesys į darbo ypatumus šiame sektoriuje, užimtumo kokybės gerinimo veiksnius, ateityje susidursime su darbo jėgos senėjimo socialinių paslaugų sektoriuje problema ir darbuotojų šiame sektoriuje trūkumu. (shrink)

Straipsnyje svarstomas teorinis judesys, kuriuo Emmanuelis Levinas grindë savàjà asmens tapatumosampratà, prieðingà Vakarø filosofijos klasikiniame racionalizme ir fenomenologijoje susiklosèiusiossavimonës kaip sàmonës tapatumo sau prielaidai. Kanto asmens tapatumo koncepcija taip pat liekaðioje „antileviniðkoje“ paradigmoje, taèiau Levinas pasitelkia ketvirtàjà Kanto antinomijà kaip iðlaisvinanèià subjektyvumà ið laiko spàstø. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip Levinas perðoka nuo dinamiðko laiko sekmens problemos prie subjekto tapatumo kaip jo socialumo klausimo. Koká vaidmenáðioje naujoje asmens tapatumo sampratoje vaidina Fiodoro Dostojevskio romanø kai kuriø veikëjøvertybinëms prielaidoms labai (...) artima Levino subjekto pasyvumo, paþeidþiamumo ir apsëstumo samprata? Kaip ji iðplaukia ið ketvirtosios Kanto antinomijos pamokø? Vieniðas filosofinis subjektas negalikito momento kitybës aptikti pats savyje. Levino filosofinis subjektas kito momento kitybæ randa kitame asmenyje. Taip laikas sukuriamas. Levinas, susiedamas asmens tapatumà su nauja laiko samprata,suteikia jam socialumo matmená. Autorë straipsnyje árodinëja tezæ, kad Levino subjekto tapatumosteigèiai didþiausià átakà turëjo Dostojevskio romanuose suformuluota þmogiðkosios brolybës samprata. Jos paveiktas Levinas formuluoja naujà asmens tapatumo savimonæ, todël jo filosofijoje pasyvusapsëstasis kitu subjektas yra amþinas Odisëjas, niekada nebegráþtantis pats á save ir nebesutampantissu savimi. Toks teorinis judesys, autorës manymu, tampa galimas, kai Levinas, sekdamas Kanto ketvirtàja antinomija, savo subjektà iðlaisvina ið dinaminës laiko tëkmës panèiø.Pagrindiniai þodþiai: ketvirtoji Kanto antinomija, Levinas, Dostojevskis, subjekto tapatumas. (shrink)

Straipsnyje siekiama įrodyti, kad nors Dworkino pastanga rasti labiau praktinę patirtį atliepiantį moralinės tiesos supratimą yra pagrįsta, jo tikslas tokį supratimą plėtoti pasiliekant moralės objektyvumo sąvoką yra problemiškas. Straipsnio tikslas – įrodyti, kad reikėtų žengti vienu žingsniu toliau nei Dworkinas ir atsisakyti pačios moralės objektyvumo sąvokos. Kadangi moralės objektyvumas pačia savo samprata oponuoja bet kokiam subjektyvumui, jis yra vidujai nesuderinamas su tokia praktinės tikrovės patirtimi, kokią mes turime kaip asmenys iš pirmojo asmens, subjektiškos, pozicijos. Kitaip tariant, Dworkino siekis peraiškinti (...) moralės objektyvumą kaip kylantį iš pirmojo asmens perspektyvos yra vidujai prieštaringas. Straipsnyje pateikiami argumentai, kodėl ir kaip būtent moralinio tikrumo samprata galėtų žymiai adekvačiau įgyvendinti Dworkino siekį rasti labiau praktinį moralinio sprendinio ir moralinės tiesos supratimą. Ši moralinio tikrumo samprata, kaip alternatyva moraliniam objektyvumui, yra plėtojama remiantis vokiečių filosofo Roberto Spaemanno asmens ontologija. (shrink)

Tradiciškai inteligibilumas siejamas su racionalumu. Jis taip pat siejamas su prasme bei veikėjo veiksmų suvokimu, kuomet veikėjas sąveikauja konkrečiame kontekste. Šiame straipsnyje analizuojama, kas vyksta tais veikėjo sąveikavimo atvejais, kai inteligibilumas ir prasmė yra atsiejami vienas nuo kito. Dėl šio atsiejimo kiti asmenys klaidingai supranta ar klaidingai interpretuoja asmens veiksmus. Netgi įmanoma, kad ir pats asmuo vėliau nesuvoks, kodėl jis veikė būtent tokiu būdu. Siūlomas paaiškinimas, kad šis ryšys nutraukiamas, kuomet veiksmo procesas, sudarytas iš trijų veiksmo etapų, nėra taisyklingai (...) plėtojamas. Tada kyla nesusipratimų, kurie, būdami tiesiogiai susiję su veiksmu, straipsnyje įvardijami agentiškumo nesusipratimais. Šios rūšies nesusipratimų tyrimas gali būti gyvybiškai svarbus, siekiant suprasti konfliktus, kylančius komunikacijos veiksme bei ieškant abipusio supratimo. (shrink)

Straipsnyje atskleidžiamos mokinių sociopsichologinės adaptacijos problemos, kylančios integruoto ugdymo aplinkoje siekiant sėkmingos inkliuzinio ugdymo perspektyvos. Mokslinio tyrimo prielaidos rėmėsi asmens apsisprendimo teorijos nuostata, kad išsikeltų gyvenimo tikslų įgyvendinimas ir psichologinė gerovė priklauso nuo asmens savikontrolės. Lietuvoje neįgaliųjų integracijos procesas prasidėjo 1993 m., išleidus Švietimo ir mokslo ministerijai pirmąją instrukciją dėl integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose. Šiuo metu, vadovaujantis teisiniais dokumentais, skirtais neįgaliesiems suteikti galimybę gauti vienodas sąlygas gyventi pilnavertišką ir orų gyvenimą, turime pažymėti, kad Lietuvoje dar nėra sukurto (...) neįgaliųjų integracijos visuomenėje modelio, kuris veiktų kaip vientisas politinių, ekonominių, socialinių interesų bei neįgaliųjų ugdymo ir išsilavinimo mechanizmas. Tyrimo metu sukaupta naujų duomenų apie įgalių ir neįgalių mokinių, besimokančių integruoto tipo ugdymo mokykloje, sociopsichologinės adaptacijos problemas, kylančias bendraujant ir bendradarbiaujant bendroje ugdymo aplinkoje. (shrink)

Straipsnis nagrinėja, kaip Shaunas Gallagheris sprendžia fenomenologijos ir natūralizmo suderinamumo klausimą. Pirmoje dalyje aptariamas Gallagherio tyrimų atspirties taškas: fenomenologinės kūno schemos sampratos pritaikymas interpretuojant trečiojo asmens prieiga gautus duomenis. Antroje dalyje aptariamas bendras Gallagherio fenomenologijos natūralizavimo projektas: argumentai už tai, kad į natūralistinę programą būtų įtrauktos ne paskiros fenomenologų įžvalgos, bet metodiškas pirmojo asmens prieigos taikymas. Trečioje dalyje aptariami argumentai prieš fenomenologijos natūralizavimą. Teigiama, kad pagrindinė problema fenomenologiją ir natūralizmą derinančiam filosofui – mąstymo fenomenologijos natūralizavimas. Galiausiai bandoma apibrėžti (...) fenomenologijos natūralizavimo projekto perspektyvas. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamos bioetikos ir sociologijos tarpdalykinio diskurso galimybės sprendžiant šiuolaikines moralės dilemas. Apžvelgiant bioetikos ir sociologijos disciplinų raidą, atskleidžiami paradigminiai šių disciplinų skirtumai ir joms atstovaujančių mokslininkų požiūriai į etines sveikatos priežiūros problemas. Tradicinėmis laikytos klasikinės biomedicinos etikos temos, kaip, pvz., pacientų teisės medicinoje, eksperimentinių biomedicininių tyrimų su žmonėmis pagrįstumas, eutanazija ar klonavimas, vis dažniau yra analizuojamos empiriniu požiūriu pasitelkiant socialinių tyrimų metodus. Tačiau bioetikos diskurse socialinių tyrimų rezultatai (pvz., visuomenės nuomonės apklausos) yra ignoruojami, ir atvirkščiai – medicinos sociologijos (...) tekstuose vengiama normatyvinės etikos vartojamų teorinių nuostatų ar tuo labiau filosofinės sąvokų analizės. Straipsnyje aptariamos naujos tarpdalykinės nišos – bioetikos sociologijos ir sociologijos bioetikos teorinės perspektyvos. Nagrinėjama, kaip bioetikos ir socialinių mokslų tyrėjų bei ekspertų naudojami problemų sprendimo instrumentai galėtų būti integruojami į bendrą konstruktyvią mokslinę diskusiją ir kokios galimos (medicinos ar sveikatos) sociologijos ir bioetikos (ar medicinos etikos) bendradarbiavimo išdavos. (shrink)

Straipsniu siekiama įvertinti gydytojų integracijos darbo rinkoje būklę bei tendencijų raidą; pastarosios yra vertinamos ekonomikos pakilimo / nuosmukio sąlygų kontekste. Vienas svarbesnių šios publikacijos prioritetų – gydytojų darbinis mobilumas (migracijos tendencijos) darbo rinkoje vykstančių pokyčių fone. Nemažai dėmesio šioje publikacijoje skiriama tyrimo autorių atliktos gydytojų kokybinės apklausos duomenųanalizei, kurią atliekant buvo panaudoti Lietuvos statistikos departamento kaupiami darbo jėgos (užimtumo) tyrimų ir darbo statistikos duomenys. Straipsnyje aptariamos šalies ūkio apsirūpinimo žmogiškaisiais ištekliais Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje problemos, įvertinamos medikų karjeros galimybės. (...) Atsižvelgiant į esamą padėtį ir stebimų pokyčių analizę, buvo suformuluotos aktualias mūsų šalies gydytojų integracijosį darbo rinką problemas atspindinčios išvados. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamas švietimo prieinamumas kaip vienas iš svarbiausių žmogaus gerovės kūrimo transformuotoje visuomenėje principų. Švietimo prieinamumas transformuotoje visuomenėje laiduoja asmens socialinį mobilumą, karjerą, pajamas, o tai pagrindiniai rodikliai, turintys įtakos valstybės gerovės indeksui. Taip pat pateikiamas atliktas empirinis tyrimas, kuriame atsispindi švietimo prieinamumo galimybės įvairių socialinių grupių atstovams.

The article deals with the constitutional right of a person to apply to court. While construing this constitutionally entrenched right of a person, one analyses the doctrine of the right of a person to apply to court, which was formed in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The right of a person to court is entrenched expressis verbis in Paragraph 1 of Article 30 of the Constitution whereby the person whose constitutional rights or freedoms are (...) violated shall have the right to apply to court. The doctrine of the Constitutional Court derives this right also from the constitutional principle of a state under the rule of law. The right of a person to court is inseparable from other norms and principles of the Constitution, which are equality of rights, the right to compensation of damage, the right to a proper court process, etc. (shrink)

The modern doctrine of the “fresh start” reflects the differences between the past paradigm of punishment of the insolvent person and the current focus on the economic effectiveness and activeness. Global practice in the field of insolvency shows that the “limited liability rule” is eminently effective in the economic and social perspective. The appending threat of abuse and misapplication of the system might be neutralized through the legal regulation of prevention and rehabilitation means, which are analyzed in this article. The (...) aim of this research is to: 1) present a summary of the paradigm of bankruptcy of natural persons; 2) evaluate the categories of prevention and rehabilitation means set in the Lithuanian concept of the bankruptcy of natural persons; 3) identify the physical factors affecting the bankruptcy of natural persons; 4) provide a conceptual model of rehabilitation after bankruptcy and insolvency prevention measures have been implemented in the field of bankruptcy of natural persons. (shrink)

Lithuania was one of the first states in Europe to approve a comprehensive list of patients’ duties under a special Law on the Rights of Patients of 2010. The approval of the catalogue of patients’ duties at the level of a law is based on the restatement of the principle of equal rights of the parties participating in health care relations, and the prevention of consumerism in these relations. The paper distinguishes between general and special patients’ duties. The general duties (...) include the duty to exercise the patient’s rights in good faith, the ban to abuse them, the duties of cooperation and looking after one’s health, as well as the duty of treatment with due respect. The norms that entrench duties of ethical nature should serve to prevent any inappropriate behaviour of patients in health care institutions. Nevertheless, legal application of these provisions and proving the infringements in practice is likely to be complicated. The special duties include: the duty to familiarise oneself against signature with the internal regulations of the health care institution as presented to him or her, other documents prescribed by the health care institution; the duty to present the documents confirming identity; the duty upon receiving information about the health care services prescribed for him or her to confirm in writing his or her consent or refusal with regard to the provision of such health care services in the cases specified by the law; the duty to provide health care professionals with any information about one’s health, to follow the prescriptions and recommendations of health care professionals, to inform health care professionals about any deviations from the prescriptions or the prescribed treatment regime which he or she has accepted. The legal analysis of the contents of the duties has revealed certain unsubstantial obscurities. The analysis of the provision that enables to take sanctions against the patient infringing their duties has revealed that the health care institution may only terminate provision of health care services to the patient if one of the two alternative conditions is fulfilled. I.e. if a person violates his or her duties and thereby causes danger to their own and other patients’ health and life, or prevents them from receiving high quality health care services. The conclusions show that application of this provision may be problematic: first, due to the juridical technique of the wording of the norm; second – due to complicated substantiating that the patient prevented or prevents other patients from receiving high quality health care services; third – due to the conflict of this provision with the provision of the Law of the Republic of Lithuania on Medical Practice, which provides that a doctor may refuse provision of health care services in cases of real threat to his or her own life; and fourth – the norm does not provide for the right to terminate the provision of services in cases of threat to health and/or life of health care workers (non-specialists). (shrink)

Right to life is an essential natural right protected and defended by law. The aim of this publication is to discuss the main issues regarding human right to life and its protection in the Roman law. Article deals with the problems of beginning and end of the human life and legal capacity in Rome, elements of legal protection of slaves and family members subject to pater familias life as well as the principle crimes attempting to human life. First of all, (...) the right to life as well as the right to liberty were held to be the institutes of natural law (ius naturale) meanwhile institutes that provided possibility to withdraw those rights (e. g. patria potestas that in the most ancient époque included right to decide on subject person’s right to life) are derived from the branches of positive law—civil (ius civile) and law of nations (ius gentium). Such attitude of the Roman jurisprudence had a solid impact on recognizing right of life to be an inherent law of every person, deriving immediately from the human nature and not conferred by the society and the state. (shrink)

The article analyses the legal regulation of electronic marketing in the European context. The historical and teleological perspective on past and present regulations of electronic marketing is provided. Emphasis is given on the ability of the legal rules to preserve the balance of private and entrepreneurial interests, and the desirable principles of the regulation of the socially beneficial electronic marketing. The paper concludes that the harmonization of legal regulation of electronic marketing at the European Union level is limited, which causes (...) numerous negative consequences, such as jurisdiction shopping. Some countries (e.g. Finland) follow opt-out regimes for at least some types of electronic marketing, while other countries (including Lithuania) prohibit most forms of electronic marketing without the prior consent of the customer (opt-in). Thus, further regulation and harmonization of the electronic marketing law is suggested at the regional (the EU) and national level, along with more self-regulation and a balanced approach towards future regulation. (shrink)

Nowadays ethics plays a vital role in numerous professions. Due to social requirements and technical advances, changes in the accreditation rules in legal, economic, medical and engineering education have emerged in many countries, often requiring the inclusion of an ethics requirement in such professional programmes. In this work, the authors demonstrate that such changes are absolutely necessary in the legal profession in Lithuania. Specifically, the record low level of prestige of the judiciary and lawyers in the Lithuanian society and the (...) fact that lawyers are often accused of legal nihilism, clannish behaviour, and protectionism, demand that legal ethics assumes a far greater role in Lithuanian legal education. It is necessary to stress that the topic of lawyers’ ethical violations and the consequences of such violations is discussed in the society in only in a fragmentary, and not transparent manner; moreover, the significance of ethics in the education and training of lawyers has not been properly evaluated either. Especially having in mind Lithuania’s Soviet heritage (during most of the Communist era there was almost no education on those issues), it becomes obvious that legal ethics must be continuously stressed in the legal profession’s education and development. The importance and relevance of this topic is primarily determined by the current evaluation of lawyers in Lithuania, which shows that lawyers do not fulfil the expectations of the society. This raises a question whether law graduates indeed acquire this system of ethical values as part of the process of obtaining the knowledge and skills that are necessary for a modern lawyer. While analysing the Lithuanian legal documents governing the requirements for legal studies, it has been noticed that a course in legal ethics or lawyer’s professional responsibility is not compulsory either in the qualification requirements for judges, or in the Ruling of the Constitutional Court of 20 February 2008 on legal education for those who want to assume the position of a judge according to the order of law. In the description of legal study programmes, courses on professional ethics are designated as an optional non-legal subject, which is quite different from the legal education systems of other countries, where this type of course is compulsory for future lawyers. Even if this course is taught at Lithuanian higher education establishments, it is limited to the analysis of cases and legal regulation. Insufficient attention to this issue obviously creates the erroneous impression that it is of secondary importance for a lawyer. It should be noted that legal ethical standards, the development of lawyers’ value systems and other problematic questions related to legal ethics have not attracted attention of the Lithuanian scholars either. Therefore, this is a question of the utmost importance for legal education and requires additional research. In global educational and other academic literature, much is being discussed about the methods of teaching ethics, and the place of ethical subjects in study programmes and assessment. It is well worth supporting the research on the development of lawyers’ value systems, in that the lack of such values may influence the evaluation of the practicing lawyers’ satisfaction with their job, self-confidence and belief in the importance of their profession. Obtaining social-ethical attitudes and perspectives helps future lawyers gain more trust in their professional identity and the correctness of their professional work. The main conclusions drawn from the research are the following: (1) the university can and needs to contribute to the development of students’ value systems and this is one of the most important content requirements within the legal study programmes; (2) while teaching ethics, the primary focus must be not on the legal acts regulating ethics, which are changing over time, but on the aim of helping that students themselves have an increased sense of selfawareness and sensitivity to ethical issues in law practice, recognise and understand ethical dilemmas arising in the law, recognise the dominant attitudes in the society towards the role of a lawyer and motivate them to reconsider and discuss the value bases of such attitudes and their change; (3) a course on legal ethics – no matter how perfect it would be – is not the only way to develop a personal value system. In this context, the importance of liberal arts education should be accentuated. Given the research conducted, there is a clear link between the development of moral awareness and the person’s education in general. (shrink)

The article deals with the entrenchment of the institute of criminal liability of a legal person in the Lithuanian criminal law. Upon approval of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter also referred to as the CC) on 26 September 2000, the criminal liability of a legal person was provided almost in every fifth (at present—in every second) article of the Special Part of the CC. Although criminal liability has been increasingly applied to legal persons (e.g., in 2011, (...) if compared to 2005, almost three times as much punishments were imposed), however, almost 90 percent of the articles of the CC providing also for criminal liability of a legal person are “dead”. One doubt arises with regard to social legitimacy of such lawmaking and the quality thereof in the sense of juridical technique. (shrink)

With reference to the Dutch model, which has been adopted by the Lithuanian Civil Code, the possibility to renounce Investigation Proceedings in the Articles of Incorporation or shareholder agreements is analysed in this article. The mandatory nature of the Investigation Proceedings is derived from the provisions of the Code, mainly: from an active role of the court, typical to the cases with the element of public interest, from specific rules for protecting the public interest in the course of the Investigation (...) Proceedings, also taking into account statutory duties of managers, the scope of which may not be narrowed by SHA, and the fact, that the Investigation Proceedings is generally designated to be an instrument to safeguard the interests of minority shareholders against the abuse of their rights by the company, and, finally, acknowledging the extraordinary nature of remedies available in the Investigation Proceedings. (shrink)

The article analyses legal preconditions for personal identification in physical and electronic space (hereinafter – cyberspace). Analysis of legal governing of identification in physical space is followed by the analysis of the same in cyberspace. Compulsory elements of identification in physical space and compulsory and non-compulsory elements of identification in cyberspace are provided which leads to conclusions about problem aspects concerning personal identification in cyberspace and related legal governing. This scientific article consists of four main chapters. The first chapter „Identity (...) and Personal Identification“ looks into identity, its content and elements alongside with personal identification. The second chapter „Personal Identification in Physical Space“ scrutinizes legal preconditions of identification in physical space in Lithuania. The third chapter „Personal Identification in Cyberspace“ looks into elements of legally regulated and non-regulated personal identification in cyberspace and discusses identity of a person in cyberspace. The fourth chapter „Electronic Identity of a Person and Legal Regulation“ analyzes and systematizes elements of electronic identity of the person and presumes their reliability and mandatory legal governing. (shrink)

The article analyses the legal, economic and other problems of the legal regulation of supervision of business entities in Lithuania and outlines solutions to these problems. The first chapter describes the present situation of the legal regulation of supervision of businesses in Lithuania. The second chapter analyses the problems of the legal regulation of business supervision that the authors consider the most important. The article concludes by offering solutions to the key issues identified.

The article construes a modern concept of human dignity and factors influencing it. On the grounds of the Antique Greek-Roman notion of a human being as in-dividuus (Lat. not divisible, integral) and per-sona (Lat. mask, role played by an actor), the ambiguity of the human dignity is revealed: on one hand, every human being enjoys an unchangeable and non-deprivable dignity of the human being, on the other hand, the human being, as a creature and participant of social relations, himself/herself creates (...) the dignity of a person. On the grounds of the hermeneutical attitude, it is shown that that human dignity (within the meaning of individuum) may be protected only by means of the guarantees of particular human rights and, vice versa, only by ensuring particular human rights one may also guarantee the protection of human dignity. (shrink)