Abstract

Straipsnyje aprašomi Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių eksperimentinio tyrimo rezultatai. Eksperimentiniu būdu analizuoti akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių kiekybiniai požymiai. Gautieji rezultatai lyginami su kitų vakarų aukštaičių kauniškių šnektų – Šakių ir Prienų – analogiškais tyrimais. Eksperimentinis tyrimas parodė, kad priegaidė neabejotinai turi įtakos Marijampolės šnektos dvibalsių kiekybei. Stabiliausias ir patikimiausias akūtinių ir cirkumfleksinių dvibalsių skirtumas – pirmojo dėmens trukmė. Su priegaide susijusi ir dvibalsių bendroji trukmė. Akūtiniai dvibalsiai šnektoje yra ilgesni. Cirkumfleksinių dvibalsių antrojo dėmens pailgėjimas negali būti laikomas šios šnektos priegaidės aiškiu požymiu. Lyginant gautuosius rezultatus su kitų šnektų tyrimais, nustatyta, kad pagal kiekybinių požymių svarbą priegaidžių diferenciacijai Marijampolės šnekta užima tarpinę poziciją. Kiekybės atžvilgiu labai skiriasi šiaurinė vakarų aukštaičių kauniškių dalis, kuriai būdingas cirkumflekso alotonas – tęstinė priegaidė, ir pietinė dalis, kuri šio alotono neturi.