Abstract

Straipsnyje remiantis ta pačia tyrimo metodika lyginami dabartinių baltų kalbų uždarumos priebalsių du akustiniai požymiai: sprogimo fazės trukmė ir FFT spektro modeliai. Tyrimu siekiama nustatyti akustinių požymių diferencinį svorį, jų įtaką priebalsių artikuliacinės klasifikacijos kriterijams. Tyrimo rezultatai rodo, kad sprogimo fazės trukmė skiria uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos būdą: sprogstamieji priebalsiai vs. afrikatos. Taip pat pastebėta koreliacija tarp uždarumos priebalsių sprogimo fazės trukmės ir balsingumo: skardžiajam priebalsiui paprastai būdinga trumpesnė sprogimo fazė nei jo dusliajam ekvivalentui. Nė vienas iš straipsnyje ištirtų akustinių požymių nediferencijuoja visų artikuliacijos vietos požiūriu skirtingų priebalsių, taip pat neskiria palatalizuotų uždarumos priebalsių nuo nepalatalizuotų ekvivalentų. Daroma išvada, kad ištirtų akustinių požymių neužtenka norint klasifikuoti uždarumos priebalsius pagal artikuliacijos vietą: ateityje reikėtų įtraukti kitus akustinius požymius, pvz.: spektro viršūnės dažnio ir santykinio intensyvumo duomenis.