Abstract

Straipsnyje apžvelgiami anksčiau naudoti skiriamieji pučiamųjų priebalsių balsingumo rodikliai ir vertinimo algoritmai: HNR, pirmosios harmonikos intensyvumas ir laiko parametrai. Be to, aptariami papildomi požymiai, neatliekantys skiriamosios funkcijos. Akustiniai požymiai siejami su artikuliaciniais ir slėgio kitimo vyksmais. Pažymima, kad skardumas identifikuojamas ir tada, kai fonacija nėra ištisinė. Skardžiųjų priebalsių spektrams būdinga žemųjų harmonikų struktūra, skirianti šiuos priebalsius nuo dusliųjų. Atsižvelgiant i ši skirtumą siūlomas taikyti paprastas LHR rodiklio apskaičiavimo metodas. Juo remiantis vertinamas lietuvių bendrinės kalbos pučiamųj ų priebalsių pavyzdžių balsingumas. Nustatyta, kad kategorijų riba tarp skardžiųjų ir dusliųjų sibiliantų atitinka apytiksliai — 10 dB LHR rodiklio reikšmę. LHR metodas lyginamas su ankstesniais, aptariami jo pranašumai. Esminiai žodžiai: pučiamieji priebalsiai, balsingumas, fonacija, HNR, LHR.