Abstract

Straipsnyje tyrinėjamas kompleksinis fenomenologinių patyrimo struktūrų ir empirinės plotmės sąryšis. Siekiama apibrėžti dviejų objektyvumo plotmių koreliaciją: eidetinių patirties struktūrų ir empirinės plotmės. Ši koreliacija yra labai sudėtinga. Netgi atskiri empiriniai fenomenai turi būti apibrėžiami per patirties struktūras, su kuriomis jie yra koreliuoti. Empiriniai komunikacijos tyrimai turi atsižvelgti į patirties struktūras, kurios užtikrina Santraukaempirinę duotį. Tuo pat metu jie turi empirinius faktus susieti su kalbiniais kontekstais. Dar daugiau, komunikacijos tyrinėjimai kultūrinių objektyvybių lygmenyje turi analizuoti ne tik empirijos koreliaciją su ženklų sistemomis, bet ir ženklų tarpusavio sąry-šius bei tarp pačių ženklų atsirandančią prasmę. Esminiai žodžiai: fenomenologija, patirties struktūros, empiriniai duomenys, kalba, išraiška, komunikacija, ženklai.This paper has hardly hinted at the complexity of the relationship between phenomenological-experiential structures and the empirical domain; it attempted to sketch a simple correlation, or lack thereof, between the two domains of objectivity: the eidetic-experiential structures and the empirical domain. The correlations are extremely complex. Even the singular empirical phenomenon has to be delimited in terms of experiential structures which are correlated to it. Empirical researches in communication must respect the experiential structures as parameters within which the empirical data are present. At the same time it must contextualize the empirical factors within linguistic fields. Moreover, communication researches at the level of cultural objectivity must forego the search of empirical correlates to the sign systems and deal with the relationships among the signs and the meaning which emerges between the signs. Key words: phenomenology, experiential structures, empirical data, language, expression, communication, signs