We note an increasing consciousness of weakness of legal methodology taught to law students today: The students get neither real idea nor feeling of legal decision-making as mixture of legal matters, issue of facts, personal inputs, diverging interests, and the interplay with other actors. For minimize these defects it is necessary that law students learn in legal studies the following points: (1) Legal decision-making is a special kind of decision-making and is embedded in all problems of this process. (2) Jurisprudence (...) is a hybrid science: It deals with facts of issue as well with legal matter. (3) Jurisprudence will be understood as transnational science and requires greater cooperation between law schools all over the world. (4) Legal education should focus on general principles and legal tools rather than on detailed rules. (5) Legal theory should demonstrate students our lack of understanding legal decision-making. (6) A realistic legal methodology has to take into account the impossibility of absolute certainty of the correctness of legal decision. (7) It is important to point out that analysis of facts of the case as crucial part of legal methodology requires teaching systems to introduce students in the respective techniques in practice like case studies, projects as well as legal clinics or SASLA-system. (shrink)

Lietuvos, kaip ir kitų Europos valstybių, teisės aktai numato bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo užtikrinimo priemonę – tokių sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutą. Civiliniame kodekse išvardijami teisiniai šio instituto taikymo pagrindai. Kita vertus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sistemos skirtingose valstybėse skiriasi. Šiame straipsnyje siekiama pateikti bendrą įstatymo numatytų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų Lietuvos teisėje apžvalgą, minėtų pagrindų sistemą lyginant su užsienio valstybių teisiniu reglamentavimu.

The present paper deals with an investigation of the conception and development of the idea (principle) of proportionality, the variety of concepts and the procedure for the verification of the principle of proportionality. The genesis of the conception of coercive measures is studied by reviewing the process of the formation of the current principle of proportionality manifested in the historical sources of the law of Prussia, Germany, and the evolution of the principles consolidated in them. The principle of proportionality consolidated (...) in the case-law of the European Court of Justice and of the European Court of Human Rights is analyzed as well. (shrink)

Neonatūralisto Josepho Rouse’o kultūrinių mokslinio žinojimo studijų filosofinė programa yra natūros ir kultūros, taip pat mokslinio ir nemokslinio žinojimo radikalios atskirties kritika, inicijuojanti autonomiško mokslo sampratos suspendavimą. Dimitrijaus Ginevo kognityvinio egzistencializmo (hermeneutinės fenomenologijos atmainos) požiūriu, kultūrinė mokslo autonomija yra pamatinis demokratijos ramstis, o natūralistinis „postmodernus“ mokslo „nuvietinimas“ vertinamas kaip kultūros ir visuomenės scientifikacijos grėsmė. Tad ginti kultūrą, visuomenę, demokratiją, o kartu ir savo teises į mokslo tyrimus yra hermeneutinio naratyvo akademinė-pilietinė priedermė. Kultūrinių mokslinio žinojimo studijų požiūriu – atvirkščiai – mokslo (...) autonomijos idėjos (modernybės naratyvo relikto) propagavimas tolygus kultūrinei mokslo stigmatizacijai, o hermeneutinė fenomenologija pati ją skatina. Straipsnio tikslas – palyginti neonatūralistinę ir hermeneutinę-fenomenologinę mokslo topologijas iš „metafilosofinės“ perspektyvos ir įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamos bioetikos ir sociologijos tarpdalykinio diskurso galimybės sprendžiant šiuolaikines moralės dilemas. Apžvelgiant bioetikos ir sociologijos disciplinų raidą, atskleidžiami paradigminiai šių disciplinų skirtumai ir joms atstovaujančių mokslininkų požiūriai į etines sveikatos priežiūros problemas. Tradicinėmis laikytos klasikinės biomedicinos etikos temos, kaip, pvz., pacientų teisės medicinoje, eksperimentinių biomedicininių tyrimų su žmonėmis pagrįstumas, eutanazija ar klonavimas, vis dažniau yra analizuojamos empiriniu požiūriu pasitelkiant socialinių tyrimų metodus. Tačiau bioetikos diskurse socialinių tyrimų rezultatai (pvz., visuomenės nuomonės apklausos) yra ignoruojami, ir atvirkščiai – medicinos sociologijos (...) tekstuose vengiama normatyvinės etikos vartojamų teorinių nuostatų ar tuo labiau filosofinės sąvokų analizės. Straipsnyje aptariamos naujos tarpdalykinės nišos – bioetikos sociologijos ir sociologijos bioetikos teorinės perspektyvos. Nagrinėjama, kaip bioetikos ir socialinių mokslų tyrėjų bei ekspertų naudojami problemų sprendimo instrumentai galėtų būti integruojami į bendrą konstruktyvią mokslinę diskusiją ir kokios galimos (medicinos ar sveikatos) sociologijos ir bioetikos (ar medicinos etikos) bendradarbiavimo išdavos. (shrink)

Šiame straipsnyje nagrinėjamos teorinės bei praktinės mediacijos taikymo prielaidos sprendžiant administracinius ginčus Lietuvoje. Remiantis mokslininkų darbais, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, administracinių teismų praktika vertinama, ar Lietuvoje galėtų būti taikoma mediacija, sprendžiant administracinius ginčus, ar šiuo metu egzistuojančiame teisiniame reguliavime galima pastebėti taikaus administracinių ginčų sprendimo galimybes. Straipsnyje pirmiausia akcentuojama galimybė kilusį administracinį ginčą išspręsti taikiai taikant mediaciją, t. y. suderinant skirtingus, konkuruojančius interesus, todėl būtent taikaus administracinių ginčų išsprendimo prielaidų ir buvo ieškoma analizuojant mokslininkų darbus, teisės aktus bei (...) teismų praktiką. Šiame darbe remiantis atliktu tyrimu vertinama, kokie administraciniai ginčai ir tarp kokių subjektų galėtų būti sprendžiami taikant mediaciją. (shrink)

Straipsnyje aptariamos visuomenės ir valstybės modelių paieškos XX a. pradžios katalikų intelektualų darbuose. Teigiama, kad lietuvių katalikų intelektualai (A. Kaupas, S. Šultė, A. Civinskas, K. Šaulys, J. Staugaitis ir kt.) savivaldą laikė efektyviausia visuomenės narių valdymo forma. Atskleisdami krikščioniškai suprantamos demokratinės savivaldos teigiamybes ir keliamus reikalavimus individui, katalikai rodė priešingumą bolševikų propaguojamai vienintelei „teisingai visuomenės valdymo formai“ – proletariato diktatūrai, uzurpuojančiai individo teises klasės naudai, ugdė demokratijos ir atitinkamo valstybės sutvarkymo bei valdymo poreikį. Aukščiausias teisines galias galinti turėti tik visa (...) tauta, kurios gerovės ir tvarkos siekiams subordinuojama politinė valdžia. Teisė ir įstatymas, taip pat valstybinė administracinė veikla legitiminiais laikytini tik tada, jei jie yra subordinuoti aukštesnei, t. y. viršvalstybinei, teisei (žmogaus prigimtinėms teisėms)ir visų pirma moralei. Politinės demokratijos įgyvendinimą katalikų intelektualai siejo su tokiu valstybės ir visuomenės gyvenimo sutvarkymu, kuris užtikrintų kiekvienam piliečiui teisę ir galimybę naudotis rinkimų teise, spaudos ir žodžio laisve. Koks tos valstybės sutvarkymo ir valdymo būdas – konstitucinė monarchija ar respublika – ne tiek jau svarbu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus – kiek jis padeda siekti žmogui gerovės pagal krikščionybės nuostatas ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių. O tai priklauso ir nuo valdančiųjų išminties, ir nuo valdomųjų pilietinės brandos. (shrink)

Straipsnyje aptariami Vilniaus miesto policijos 2010 ir 2011 m. registruotų įvykių geografinių tyrimų, atliktų Vilniaus universitete 2011–2012 m., rezultatai. Apie šimtą tūkstančių įvykių per metus buvo lokalizuoti pagal nurodytus jų adresus ir klasifikuoti pagal veikos pobūdį. ArcGIS 10 programinės įrangos įrankiais atlikta bendra ir skirtingų tipų įvykių pasiskirstymo laike analizė rodo, kad daugiausia įvykių mieste įvyksta pirmojoje tamsaus paros meto pusėje. Tik vagystės ir plėšimai daugiausia vyksta dieną. Sudaryti apibendrinti labai tikslūs įvykių tankio žemėlapiai atskleidžia įvykių koncentraciją miesto centre ir (...) daugiabučių namų rajonuose, dažnai aplink prekybos ir pramogų centrus. 2010 ir 2011 m. įvykių tankio branduoliai lokalizuoti vienodai, nors 2011 m. įvykių tankis branduoliuose pastebimai didesnis. Vagysčių ir plėšimų procentinė dalis pasiskirsčiusi kitaip nei bendras įvykių tankis: ji didžiausia Šnipiškių, Verkių ir Žvėryno seniūnijose. Smurtiniai nusikaltimai didžiausią dalį sudaro Panerių ir Rasų seniūnijose. Įvykių žemėlapiai geriau atskleidžia bendras ir atskirų tipų nusikalstamumo tendencijas, padeda stebėti jų pokyčius ir planuoti prevencijos priemones. Jie viešai skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt. (shrink)

Šiame straipsnyje, remiantis 2019–2022 metais atliktu empiriniu tyrimu Kazachstane, analizuojamas vienas negatyvios formalios socialinės kontrolės instrumentų – nepa­geidautiną individų ir socialinių grupių elgesį viešosiose erdvėse draudžiantys ženklai. Tyrime taikyta etnografijos ir vizualios sociologijos metodologinės prieigos: stebėji­ mas nedalyvaujant ir viešųjų erdvių bei jose esančių draudžiamųjų ženklų fiksavimas pasitelkiant fotografavimą. Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vizualūs duome­nys – fotografijos. Ši analizė papildoma stebėjimo nedalyvaujant įžvalgomis. Teigiama, kad kasdienį gyvenimą viešosiose erdvėse reglamentuojančių mikrolygmens formalių taisyklių gausa rodo patriarchalinį nepasitikėjimu grįstą valdžios ir žmonių (...) santykį, o griežtas viešosios erdvės estetikos kanonas gali būti interpretuojamas kaip sovietmečio tradicijų tąsa bei režimo legitimumo įtvirtinimo priemonė. (shrink)

Straipsnyje analizuojama šiuolaikinių lietuvių mąstytojų bei kitų intelektualų (filologų, literatūrologų, istorikų ir t. t.) santykio su senovės graikų filosofija įvairovė. Nurodomos ir pavyzdžiais iliustruojamos keturios tokio santykio rūšys. Pirmoji iš jų – tai požiūris į graikų mąstytojų tekstus kaip filosofijos istorijos objektą. Antroji – tai požiūris į graikų filosofinį paveldą kaip įkvėpimo šaltinį. Trečioji – tai požiūris į graikų filosofiją, ypač metafizinį jos matmenį, kaip į kritikos objektą (dažniausiai iš šiuolaikinės kontinentinės filosofijos pozicijų). Ir ketvirtoji santykio rūšis – tai (...) kreipimasis į graikų filosofiją kaip pačias filosofinio mąstymo ištakas, siekiant giliau įsimąstyti į filosofijos esmę bei misiją šių dienų pasaulyje. (shrink)

Straipsnyje parodoma, kad valstybės puoselėjamos vertybės (gėris, gerovė) – nėra mūsų, kaip individų, „vidinės vertybės“. Mūsų požiūris į tai, kas yra gerovė, nulemtas vidinės patirties, idealų ir prioritetų. Todėl tas valstybės siūlomas vertybes (gerovės supratimą) mes visada turime „pamatuoti“ pagal savąsias nuostatas, savo vertybių masteliu. Kadangi valstybės siūlomos vertybės yra „išorinės“ individo atžvilgiu, tai privalu jas ne tik aiškiai įvardyti, bet ir kritiškai įvertinti, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu jos eina su prievarta (koks jų „prievartos koeficientas“) ir kokiu mastu jos pripažįsta (...) individo teisę rinktis. Nors valstybės tikslai ir siūlomos vertybės yra išorinės individo atžvilgiu, tačiau norint jas realizuoti valstybei privalu ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad žmonės jas priimtų, rasti joms adekvačią išraišką. Kitaip tariant, visi valstybės siekiai turi būti derinami su visuomenės narių siekiais ir optimaliausiu būdu tuos jų siekius išreikšti. Tik tuo atveju valstybės tikslai, puoselėjamos vertybės iš „išorinių“ gali virsti „vidinėmis“ – tapti individui savos ir daugiau ar mažiau priimtinos. O veikdamas sąmoningai ir kryptingai jis tuo pačiu padės valstybei realizuoti ir jos iškeltus tikslus. (shrink)

Viena iš probleminių darbo rinkos grupių yra neįgalūs žmonės. Darbingo amžiaus neįgaliųjų socialinei integracijai ir mobilumui darbo rinkoje ypač yra svarbus aktyvumo didėjimas, kurį galima vertinti remiantis vykstančiais pokyčiais. Analizuojant neįgaliųjų padėties darbo rinkoje kaitą reikšmingi statistikos duomenys. Trūksta aktualios informacijos apie tiriamą grupę, o vertinant padėtį darbo rinkoje paprastai apsiribojama tik Lietuvos darbo biržos duomenimis. Šiame straipsnyje vertinama neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje ir integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybės, analizuojamos neįgaliųjų užimtumo politikos priemonės. Analizė pagrįsta moksline literatūra, statistikos (...) duomenimis, atliktų specialių tyrimų rezultatais. (shrink)

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje pateikiama savita herakleitiškojo Logo kaip mąstančio kalbėjimo interpretacija. Iš pradžių aptariamos antikinio filosofavimo bendrosios ontologinės ir gnoseologinės prielaidos. Bene svarbiausia šio filosofavimo nuostata yra laikoma mąstymo subjekto ir objekto perskyros reliatyvumas. Todėl į efesiečio aforizmus straipsnyje žiūrima kaip fenomenologines įžvalgas. Laikantis tokio požiūrio, mėginama eksplikuoti efesiečio pagrindinio aforizmo (DK22 B1) turinį. Šio aforizmo prasmė pamažu atskleidžiama pasitelkiant kitus Herakleito aforizmus. Kadangi pavieniai aforizmai ir jų grupės atveria skirtingus herakleitiškojo filosofavimo aspektus, (...) tai tie aspektai straipsnyje nuosekliai ir aptariami. Tariant, kad antikinis filosofavimas yra teorinio mąstymo pastanga asimiliuoti tuometinį dalykinį mąstymą, parodoma, kaip teorinio mąstymo logiškumo, t. y. to paties, matas lemia trinarę tikrovės sampratą bei inspiruoja mąstančiajam egzistencinio tikrumo problemą. Kadangi filosofuojantysis aptinka save lakioje būdravimo plotmėje, o tikrumo gali tikėtis vien tą matą tenkinančio Logo sande, tai jis susiduria su šio sando temizavimo problema. Sapną, būdravimą ir Logą Herakleitas traktuoja kaip nebendramatiškus tikrovės sandus, todėl iškyla klausimas, kaip juos temizuoti viena ir ta pačia kalba. Šią problemą papildomai komplikuoja ta aplinkybė, kad, teikdamas prioritetą mąstymo dalykui, Herakleitas yra priverstas pernelyg sureikšminti kalbos etimologiškumą. Straipsnyje parodoma, kad anksčiau minėtą problemą Herakleitas įveikia eksploatuodamas ontologizuotai traktuojamos kalbos, taigi tiesiog pačios tikrovės totalų metaforiškumą. Straipsnis užbaigiamas išvadomis apie filosofuojančiojo misiją ir egzistencinius įpareigojimus, kuriuos žmogui primeta hierarchizuotai traktuojama trinarė tikrovės samprata. (shrink)

Hannah Arendt plačiai žinoma kaip filosofė, kuri mėgino reabilituoti senovės graikų politikos sampratą. Remiantis Žmogaus būklės skaitymu, Arendt paprastai laikoma „graikofile“, jai prikišama „Atėnų nostalgija“. Sunku paneigti Arendt simpatijas graikams – ji iš tiesų atsigręžė į atėniečių politikos supratimą, bandydama jame iškristalizuoti kertinius autentiškos politikos elementus. Vis dėlto ši interpretacija yra pernelyg vienpusiška. Didžiausius nuopelnus politikos suvokimo srityje Arendt priskiria ne graikams, o romėnams. Pastarieji žymiai geriau sprendė politikos stabilumo, tęstinumo ir tvarumo problemą. Visą dėmesį sutelkiant į veiksmą, spontaniškumą ir (...) nepaprastus žygdarbius, kyla grėsmė destabilizuoti ir „išcentruoti“ politinės bend­rijos gyvenimą. Romėnai, įvesdami tokias sąvokas kaip tradicija, autoritetas, steigties (įkūrimo) šventumas, teisė (lex), taip pat pabrėždami politinę atleidimo ir pažado reikšmę, atveria graikams svetimą politinės sedimentacijos plotmę. Ši plotmė suteikia būtinus saugiklius, be kurių tvari politinė egzistencija yra neįmanoma. (shrink)

Right to life is an essential natural right protected and defended by law. The aim of this publication is to discuss the main issues regarding human right to life and its protection in the Roman law. Article deals with the problems of beginning and end of the human life and legal capacity in Rome, elements of legal protection of slaves and family members subject to pater familias life as well as the principle crimes attempting to human life. First of all, (...) the right to life as well as the right to liberty were held to be the institutes of natural law (ius naturale) meanwhile institutes that provided possibility to withdraw those rights (e. g. patria potestas that in the most ancient époque included right to decide on subject person’s right to life) are derived from the branches of positive law—civil (ius civile) and law of nations (ius gentium). Such attitude of the Roman jurisprudence had a solid impact on recognizing right of life to be an inherent law of every person, deriving immediately from the human nature and not conferred by the society and the state. (shrink)

Lyčių lygybė ir atitinkamai moterų teisės – vienas esminių demokratijos principų. Atskleidus tam tikros šalies gyventojų lyčių lygybės suvokimą, galima svarstyti apie demokratizacijos procesų eigą šalyje. Straipsnyje1, remiantis kiekybinių tyrimų duomenimis, siekiama sociologiškai įvertinti Lietuvos demokratizacijos procesus lyčių lygybės principo taikymo atžvilgiu atskleidžiant moters teisių bei lygybės atspindžius bendroje demokratijos sampratoje, visuomenei būdingą lygių teisių ir galimybių garantų vertinimą, lyčių teisių svarbos ir jų įgyvendinimo lygio supratimą bei lyčių diskriminacijos suvokimą.Teigiama, kad nors Lietuvos gyventojų požiūriu šalyje dideliu mastu įgyvendinta (...) lyčių lygybė, vis dėlto viešajame diskurse padėtis vyrų teisių įgyvendinimo srityje dažniau suvokiama esanti geresnė nei moterų. Pažymima, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų suvokia lyčių lygybės principo ir žmogaus teisės į lygybę pažeidimus bei diskriminacijos dėl lyties egzistavimą. (shrink)

Whilst the Charter of Fundamental Rights of the European Union, which became part of binding primary EU law on 1 December 2009, constitutes an important codification and clarification of fundamental rights as they exist in the European Union, the field of application of the Charter is limited in a significant way: the Charter only applies when EU law is at stake. When national courts and authorities in the EU Member States are confronted with problems of purely national law, they are (...) not obliged to apply the Charter but should instead rely on the national constitutional Bill of Rights as well as the international human rights instruments which are binding on the Member State in question. The borderline between EU law and national law is not always easy to establish in a concrete case. This article discusses theoretical and practical problems arising out of the application and interpretation of Article 51(1) of the Charter, according to which the Charter is addressed to the Member States ‘only when they are implementing Union law’. It is suggested to adopt a pragmatic case-by-case approach, asking oneself if there is another norm of Union law than a Charter provision which is directly relevant to a case in concreto. If the answer is yes, also the Charter should be applied, supposing that there is a Charter provision which could influence the outcome of the case. If the answer is in the negative, national courts and authorities are only obliged to apply national law, including the constitutional Bill of Rights and the international human rights obligations of the Member State concerned. (shrink)

Straipsnyje siūlomos konceptualios priemonės, leidžiančios formuluoti tvirtinimą, kad tose socialinių mokslų filosofijos teorijose, kuriose veiksmų atpažinimas yra laikomas metodologiniu socialinio aiškinimo pagrindu, jis yra traktuojamas kaip „virtus dormitiva“. Tuomet veiksmų atpažinimas gali būti suprantamas kaip tiesioginė veiksmų tipų įžvalga elgsenoje arba neapibrėžta, holistinė veiksmų interpretavimo procedūra. Abiem atvejais susiduriama su neskaidrios ir toliau neaiškinamos pažįstančiojo episteminės galios postulavimu. „Virtus dormitiva“ problema tampa ypač aštri, jei pripažįstame veiksmo atpažinimo problemos metodologinį pirmumą prieš veiksmo aiškinimo problemą1.Pagrindiniai žodžiai: veiksmų atpažinimas, veiksmų aiškinimas, (...) veiksmų tipai ir atvejai, socialinių mokslų filosofija. (shrink)

Straipsnyje analizuojama viena naujausių vizualinio mąstymo teorijų – Emmanuelio Alloa (at)vaizdų simptomatologija. Susitelkiant į (at)vaizdo statuso autonomiškumo problemą, kurią įvairiais būdais sprendžia vizualinio ir ikoninio posūkių atstovai, klausiama, koks yra (at)vaizdo statusas kalbos atžvilgiu. Straipsnyje yra grįžtama prie (at)vaizdų simptomatologijos ištakų, konkrečiai – Nelsono Goodmano bendrosios simbolių teorijos. Tai leidžia išryškinti Alloa siūlomo simptomo modelio naujumą ir reabilituoti simptomatologinio tyrimo statusą. Straipsnyje teigiama, kad (at)vaizdams priskiriamas ikoniškumo statusas kalbos atžvilgiu gali būti performuluojamas, iškeliant simptomo tapatybės klausimą. Šia prasme ikoniškumo (...) simptomai yra (at)vaizdų analizei pritaikomi įrankiai, leidžiantys aprašyti skirtingus (at)vaizdų ikoniškumo raiškos lygmenis. (shrink)

In this article the author analyses specific reservations that are being done to the international documents for the protection of human rights and whether Vienna Convention on the Law of the Treaties applies to those human rights treaties or not. Also, the author analyses if reservations, which are incompatible with object and purpose of the treaty, can be done or not and what consequences they might bring. For this reason the author describes the practice of the state members under the (...) Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination against Women and International Covenant on Civil and Political Rights. These treaties were chosen not only because they laid down the most significant principles of the protection of human rights, but also due to the great number of reservations made to the fundamental provisions of these treaties. The importance of the topic is that in the human rights treaties the implementation of Vienna Convention on the Law of Treaties provisions on reservations brings several issues, even though on theoretical level the regulation of reservations seems unproblematic. Firstly, there is a major group of states (especially Islamic countries, which base their explanation on the incompatibility with Islamic law), which want to become parties to the treaties that protect human rights and make reservations to fundamental provisions of them at the same time. Secondly, the state parties that make objections to the reservations have to decide if the reservation is compatible with the object and purpose of the treaty or not. The regulation that is laid down in Vienna Convention on the Law of Treaties creates difficulties for the state parties and withdrawal of reservations seems to be more problematic in reality than it is in theory. In order to find the solutions for the above mentioned issues, the author analyses whether the Vienna Convention on the Law of the Treaties regime works properly within the mechanism of making reservations to the human rights treaties or not, what reservations should be kept invalid under the human rights treaties and what could be the solutions for the most effective protection from the invalid reservations that address fundamental rights of human beings in the human rights law. (shrink)

The article analyzes one of the fundamental rights – the right to maintenance, which proper implementation ensures normal development of the child. This right matches with the duty of parents to maintain their minor children. Paragraph 6 of Article 38 of the Constitution of the Republic of Lithuania states that parents have a duty to educate their children to be honest people and loyal citizens, supporting them until adulthood. The obligation to maintain children is established in the first 3.192 Article (...) paragraph of the Civil Code of the Republic of Lithuania, and the responsibility for avoiding to maintain a child is provided in Article 164 of the Criminal Code. The article discusses the fact that the analysis of criminal law rate is not precise enough. Article 164 of the Criminal Code does not match with the child maintenance methods specified in the CC Article 3.196 paragraph 1. Since criminal liability is only for judgment in default in civil cases, a person shall only be liable for breaking the right to maintain a child, provided in the CC 3.196 paragraph 1. This article deeply analyzes the problematic qualification aspects of the avoidance to maintain a child. Some alternative ways of child maintenance are mentioned, as can be chosen from other law instruments (bailiffs, Guarantee child support fund) and it leads to the ultima ratio principle. On the other hand, it is not required to seek alternative remedies for affected interests, and it is possible to initiate a pre-trial investigation. Therefore, this article seeks to identify specific civil and criminal law rules delimitation. Avoidance of child maintenance is an ongoing crime. The main problem in legal practice is to determine an end of this ongoing criminal conduct. The practice of the Supreme Court of Lithuania is not unanimous. In some cases, the end of this ongoing conduct is considered to be a moment when the past judgment has entered into force, in other cases – the moment of indictment. These positions are criticized by many authors and it is suggested to follow the Supreme Court’s practice, according to which the moment when a judgment of conviction for the criminal act is passed should be considered as an end of an ongoing criminal conduct. (shrink)

Although the need of freedom is definite, the concept of individual freedom, while being interpreted with legal terms, causes not only theoretical, but also practical problems. The observed two extremes of freedom are defined as any human self-expression as well as the license, where the state power is generally attributed to disregard personal freedom. In this article the freedom of expression and state enforcement jurisdiction dichotomy are addressed by discussing positive and negative conceptions of freedom and the relationship between the (...) interpretations of political liberalism and Kant and Hegel‘s philosophies. This paper aims to prove that the positive liberty is the assumption of the negative liberty. The paper based on Hegel‘s philosophy shows that freedom is the characteristic of human nature to seek identity. It is also argued that human identity can take many forms and, therefore, a person has a number of inherent rights and liberties. It is human psycho-physical identity that provides the right to life and health care; human creative identity, providing the right to privacy and freedom of occupation; human moral identity, which provides the right of dignity, and the moral autonomy of person’s social and political identity, providing the political and social rights and freedoms. This article concludes that while a person uses the given rights with integrity and the state is limiting people’s arbitrariness, there is no conflict between the freedom and state violation. (shrink)

Straipsnyje analizuojama, ar liudijimo literatūra galėtų papildyti esamą diskusiją dėl žmogaus teisių prigimties. Šiuolaikinės žmogaus teisių teorijos yra susiskirsčiusios į dvi pagrindines grupes – etines ir politines teorijas. Joms būdingas ir skirtingas žmogaus orumo supratimas. Straipsnyje teigiama, kad liudijimo literatūra, dažnai sutelkianti dėmesį į žmogaus orumo klausimą, gali padėti įvertinti etinių ir politinių teorijų pateikiamus argumentus ir taip prisidėti prie esamos diskusijos plėtojimo bei geresnio žmogaus teisių supratimo.

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos darbo ginčų instituto reformavimas ir kaita Nepriklausomybės laikotarpiu atskirų Europos Sąjungos valstybių patirties kontekste. Darbo ginčų reforma Lietuvoje minimu laikotarpiu vyko keliais etapais, iš jų paskutinysis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d., pakeitė darbo ginčų komisijų organizavimo tvarką, šias komisijas pradėjus kurti teritoriniu principu, prie veikiančių Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių, nustačius, kad į darbo ginčų komisiją su skundu gali kreiptis ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys, įvedus kitas naujoves. Tačiau šie pokyčiai vis dar neatspindi europinių (...) tendencijų, kiek įmanoma mažiau institucionalizuoti ikiteisminę individulių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Straipsnyje akcentuojama mintis, jog darbo ginčų instituto reforma laikytina nebaigta ir, tikėtina, bus tęsiama, remiantis pažangiausia kai kurių ES valstybių praktika šioje srityje, tačiau išlaikant nacionalinį teisinio reguliavimo ypatumą. (shrink)

The modern Lithuanian legal doctrine recognises that criminal liability is a last resort (ultima ratio) protecting the society from various law violations. This idea has got deep roots in criminology and is obviously based on the position of rational approach towards the state criminal policy. However, it is not clear whether it is of obligatory legal status to the legislature and the courts. This article attempts to present the idea of a last resort as a concept based on the constitutional (...) principles of the rule of law, justice, proportionality and rationality in the legislation and case law. The author concludes that the main precursors of the ultima ratio principle are the German legal doctrine of protection of legal goods (Rechtsgüterschutz) and Harm principle respected in the common law tradition, as well as the need for protection of human rights in the democratic world. These concepts raise the duty of the legislator to justify the act of criminalisation by legitimate purpose and to comply with certain constitutional limits of application of criminal law. The idea of criminal liability as a last resort is recognised both in the jurisprudence of the Constitutional Court (obiter dictum) and in the practice of the Supreme Court of Lithuania reasoning particular decisions in criminal cases, especially delimiting criminal and other types of legal liability. The author concludes that the fact of discrepancy of criminal law to ultima ratio test can be one of the arguments in support of its objection to the Constitution and even the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. At the same time, the author of the article has found that many norms of the Criminal Code are in conflict with the idea of a last resort. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje nuo 1992 m. veikiančio nepriklausomo lotyniškojo tipo notariato nūdienos aktualijos, patirtis, iššūkiai bei perspektyvos Lietuvos teisės kontekste, taip pat atsižvelgiant į tarptautines notariato veiklos teisinio reglamentavimo tendencijas. Straipsnyje aptariamas daug diskusijų sukėlęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pasiekęs pilietybės reikalavimas asmenims, norintiems tapti notarais, notarų atliekamų funkcijų įvairovė bei jų spektro pokyčiai skirtingose valstybėse ir laiko požiūriu, e. notaro koncepcija, notarinių paslaugų tarptautiškumo didėjimas bei naujausios Europos Sąjungos notarų veiklos teisinio reglamentavimo iniciatyvos, notariškai patvirtintų autentiškų dokumentų (...) galiojimas. (shrink)

Interim measures are procedural means that allow persons or States to have their rights preserved when a case is pending. Application of these measures especially in environmental cases is very important. In many of these cases (e.g. cases dealing with territorial planning, IPPC permits, environmental impact assessment, etc.) the claims deal with the protection of environment or its components (water, air, soil, etc.) as well as with the protection of public interest. Legal regulation of application of interim measures provided by (...) Lithuanian Law on Administrative Proceedings is not optimal. That is why the first part of the article is dedicated to the analysis of the possibilities and problems of application of interim measures in the administrative proceedings in Lithuania, paying special attention to environmental cases. The second part of the article reflects the findings of a workshop of the Association of European Administrative Judges on „Interim relief in environmental matters” held in Vilnius on 22 September 2011. It briefly describes various national rules on interim relief procedures, especially in the German and the French legislation, with an assessment from the German point of view. This part of the article focuses on provisional legal protection where a permit is challenged by a third party whose rights are allegedly afflicted. In such a constellation the rights of the plaintiff compete with the rights of the operator. The article concludes that, when deciding on the necessity of interim measures, it is vital to ensure the balance of interests: both by ensuring effective access to justice and by protecting the respondent and the third party (in environmental cases - usually the operator) from the violation of their rights and the damage caused by the abuse of the right to request interim measures. In such cases short time limits for procedural steps both of the parties and the court are not advisable and a prima facie prognosis on the outcome in the main proceedings meets the interests of the parties. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama kūrybinė klasė. Kritikuojama R. Floridos samprata, pasak kurios, tai – visuomenės grupė, gaminanti ekonomines vertes savo kūrybine veikla. Anot straipsnio autoriaus, ne visi kūrybininkai įsitraukia į ekonominę veiklą ir ne visi kūrybos produktai dalyvauja ekonominėje apyvartoje. Demokratija kaip daugumos valdžia pati savaime nesuponuoja nei kūrybos visuomenės, nei jos kūrybinės raidos, o medijuota visuomenė netgi stabdo kūrybos sklaidą nepaisant atsivėrusių neribotų komunikacinių perspektyvų. Apie kūrybinę klasę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu nuo jos atskiriame kažkokias kitas mažiau kūrybingas ar (...) nekūrybingas klases. Straipsnyje keliami klausimai: ar kitos – mažiau kūrybingos (nekūrybingos) – klasės yra kūrybos visuomenės dalis; koks jų vaidmuo ne tik apibrėžiant kūrybinę klasę, bet ir formuojantis kūrybos visuomenei; kuo remdamiesi neigiame šių klasių teisę į kūrybingumą, kuri neatsiejama nuo žmogaus veiklos apskritai; koks sąmoningo tapatinimosi su kūrybos klase vaidmuo apibrėžiant kūrybininką; ar kūrybinė klasė nėra priedanga plėtoti tam tikru išskirtinumu paremtą politiką; ar kūrybinėje aplinkoje gali tarpti ir nekūrybingi individai; ar mažiau kūrybingos (nekūrybingos) klasės apibrėžtinos tik neigiamai (kaip stokojančios kūrybingumo); ar kūrybos visuomenėje mažiau kūrybingų (nekūrybingų) klasių laukia neišvengiama ekspropriacija? (shrink)

The purpose of this article is to analyse the main provisions of the European private company not limited by the provisions as presented by the European Commission in its Proposal for a Council Regulation on the statute for European private company, but also including amendments introduced by the European Parliament and taking into account the negotiations in the Council of the European Union. This article analyses the development of the European private company and explains why such legal form of a (...) company is needed. It provides the analysis of the main provisions of the proposal for the Regulation, the assessment of advantages and drawbacks of the alternatives introduced by the European Parliament and considered in the Council of the European Union, evaluation of the response of these provisions to the specific needs of small and medium-sized enterprises. The article also presents conclusions and suggestions for the improvement of the legal provisions. (shrink)

The study analyses the issues of protection of national minorities from the perspective of international law. The study consists of three parts. In the first part, the author reveals the understanding of a national minority on the basis of objective and subjective features. This part focuses on such problematic issues as national minorities and citizenship, non-dominant position of a national minority. The second part of the study concentrates on international minorities as subjects of international law. The author analyses international legal (...) subjectivity of national minorities. A question is raised whether the rights of national minorities are individual or collective rights. The third part of the study focuses on the analysis of normative basis for the protection of national minorities. The author notes that the monist system exists in the Republic of Lithuania regarding the relation of international and national law. Under this system, the international treaties ratified by the Lithuanian Parliament (Seimas) are seen as an indivisible part of the legal system of the Republic of Lithuania. Therefore, the Convention for the Protection of National Minorities is an international treaty that is directly applicable in the legal system of the Republic of Lithuania. The fourth part of the study focuses on the question whether Lithuania should become a party to the European Charter for Regional or Minority Languages. Although this issue is complex and includes the problems of political, economic, legal and other nature, the author focuses on the legal analysis of the problems related to the participation in the Charter. It is emphasised that the Charter is not the only document that ensures the linguistic rights of national minorities. Under the Law on International Treaties of the Republic of Lithuania, while considering participation in the Charter, the right of treaty initiative should be implemented, and the question of efficiency of the treaty must also be solved. (shrink)

This article is aimed at representing the approaches of legal theory to the interaction between law and politics and to depict the main national features of the relationship between law and politics. The analysis is based on the adoption of methodology of fundamental work of Mauro Zamboni “Law and Politics”. The adoption of methodology was used only partially, while seeking to identify and clarify the features of static, dynamic and epistemological aspects of the relationship of law and politics in Lithuania. (...) Researchers have faced the problem of a diverse approach to the definitions of law and politics, and it has been resolved by focusing only to the researches representing the standpoint of legal theories. The analysis has led to the findings that there are reasonable grounds to assume that legal content (referring to the “static” aspect of law and politics) in Lithuania is flexible to outgoing politics. This implication is based on 1) the noticeable disproportion of legal regulation in different areas of social life, 2) law-making priority areas determined mostly by the choice of political actors will and 3) through changed execution of legal norms, prefering the forms which could be more cost effective (alternative dispute resolutions) and more suitable for changing social environment. What concerns the “dynamic” aspect of the relation between law and politics, it is implicated that there are backings for both open and closed law making, but at the same time more open legislative features are observed than the closed ones. This tendency is identified in the legislative process, where the help out of non-legal world is applied (using sociology) and the persistence of politicians to access and use the institutes of citizens’ legislative initiative (iniciatives for referendums or other legislative initiatives, the right to petition, etc.) is obvious. The reflection of „epistemological“ aspect of the relationship between law and politics in Lithuanian legal discipline reflects the general trend of international scientific community of law. It is considered to step back from the autonomous legal discipline concepts and in this way the appropriate conditions for incorporation of different categories from other scientific fields are created. On the other hand, a reserved cautious attitude of both researchers and research institutions on the conjunction of law and political science is observed. The interaction between law and economics and business or public relations is still prioritized. (shrink)