On 19 May 2011, the Lithuanian Parliament adopted the Law on Temporary Agency Employment to implement the EU Directive on temporary agency work. Up to now there has been no special regulations for the so called “personnel lease”, although Lithuanian companies have been using such service since 2003. The law basically followed the recommendations of the Directive without setting additional restrictions. Temporary agency workers will be subject to the same conditions as permanent workers of employment agency clients are regarding working (...) and leisure time regime and work safety. The Law on Temporary Agency Employment will enter into force on 1 December 2011. The purpose of this article is to analyze the EU Directive on temporary agency work transfer to the Lithuanian legal system and the peculiarities of the theoretical and practical problems associated with the new regulation. Conclusions and suggestions for the improvement of the legal provisions are presented. (shrink)

The theoretical aspects and practical application of the termination of an employment contract upon an employee’s notice are analyzed in the paper. An employee can terminate an employment contract by his/her notice either without specifying any reason or due to some serious reasons. The problems of the regulation of the grounds for the exipiry of an employment contract are discussed and analyzed by comparison with the corresponding regulations in other European countries. Rulings of the Supreme Court of the Republic of (...) Lithuania are discussed to reveal the problems existing in practice. Conclusions and suggestions for the improvement of laws providing conditions for homogeneous interpretation of legal provisions are presented. (shrink)

As there is a gap of legal regulation of covenants not to compete in Lithuania, the legal doctrine and the case-law are analyzed in this article. It is recognized in judicial practice that labour laws are not applicable for the regulation of the covenants not to compete. So, the parties, an employer and employee, are free to make agreement on non-competition. There are some suggested principles how to make parties’ agreement on non-competition. Firstly, there should be disputed an adequate compensation (...) to the restrictions that would be made for an employee. Secondly, the restriction of competing should be precisely described, taking into account other issues, such as period of non-competing, employee’s qualification and duties, termination of agreement, etc. It is also proposed to supplement the Law on Competition of the Republic of Lithuania with the rules concerning the conclusion, execution or termination of these covenants. (shrink)

The problems of introduction of flexible work arrangements into Lithuanian labour law are analysed in the paper. Since 1990-ies Lithuania started making huge changes in its economy moving from planned (Soviet) to modern market economy. Together with these changes the employment relationship started to change as well. But after 20 years of development we still see a lack of modern view towards flexible work arrangements in labour laws. The problems of introduction of flexibility into Lithuanian employment relationship are discussed with (...) the retrospective view and explanations of arising obstacles for implementation. Rulings of the Supreme Court of Republic of Lithuania are given to reveal problems existing in practice. Conclusions and suggestions for the improvement of legal provisions are presented. (shrink)

The research analyses the grounds for separation of employment relationship and independent contractors in civil relationship as it is established in legal provisions and court practice of the Republic of Lithuania. Firstly, criteria for separation of civil and labour legal relationship are analysed. Secondly, Lithuanian judicial practice is examined. Since employment contracts are closely related to undeclared work, thirdly, practise of recognizing of undeclared work is used as criteria for identification of employment relationship. The criteria of illegal and undeclared work (...) revealed in court practice are discussed. The changing nature of employment, atypical workers and independent contractors create many problems for separation of these relations. (shrink)

The Lithuanian success of implementing international obligation in order to encourage the regulation of labour relations by means of collective agreements is analyzed in this article. It is emphasized that development of social partnership is too slow, coverage of regulation of labour relations by means of collective agreement also is low-level and collective agreements basically are made at the plant level. It is noticed that, because of the need to find a suitable balance between implementing the international obligation to encourage (...) regulation of labour relations by means of collective agreements, and the necessity to undermine the raison d’être of the regulation by means of collective agreements itself, as the process, where attitudes of social partners has to be harmonised at maximum, the state has limited scope to influence the process of making collective agreements. (shrink)

Collective labour disputes are inevitably related to the institutes of a dispute, since the employees and employers often fail to reach a consensus on a particular issue. Moreover, the employers do not always follow the agreed terms and conditions of the collective agreement. In order to disclose the problems of the settlement of collective labour disputes in Lithuania, it is necessary to analyse the conception and classification of the institutes of dispute, distinguishing the conception of collective labour disputes, the procedure (...) of settlement of such disputes, and possible methods of settlement with the emphasis on the institutes of a strike. This article also seeks to reveal the peculiarities of the cases that settle individual labour disputes, the subject of which at least partially includes the provisions of the collective agreement, and collective labour disputes regarding the legality of strike. (shrink)

Les historiens grecs se sont préoccupés des actions (praxeis) humaines dans l’ordre politique et militaire. Pourtant, la conception qu’ils se font de la justice (dikè, dikaion) – à laquelle ils rapportent plus ou moins directement l’ordre du monde et le cours des choses – comme d’un mécanisme de stricte rétribution et de rétablissement des équilibres rompus; leurs définitions de la nature humaine qui permettent de verser tout débordement au compte de ce qui n’est plus totalement ou plus du tout humain; (...) enfin, la manière dont ils construisent leur autorité d ‘historien : non par l’établissement critique des faits, mais grâce à l’identification de leur point de vue avec celui de la puissance de justice organisatrice du monde, sont autant d’obstacles à une problématisation éthique de l’action. Les notions d’équité, de bienveillance à l’égard des êtres humains, de mesure, de pitié interviennent bien dans leurs jugements, mais finissent toujours par se mouler dans le cadre de pensée dominant de la justice rétributive. (shrink)

After a quick overview on the specification of the causal role of the powers or faculties (δυνάμεις) in nutrition, from the Hippocratic physicians to Galen, via Aristotle, the article defines the set of questions about this process that the Hippocratic physicians leave open. It then examines how Aristotle provides some sort of indirect physical and ethical answers, while Galen openly takes the side of reappropriating the central Stoic concept of oikeiôsis in a Platonist way.

L’article adopte un point de vue unitaire selon lequel sont interrogés à la fois les témoignages sur la physique d’Antiphon, les fragments du Peri aletheias, ainsi que les plaidoyers et, parmi les œuvres qu’on a longtemps considérées comme « morales », le Peri homonoias. Une analyse détaillée d’Aristote, Physique II, 193a10‑27, et de ses commentateurs anciens, ainsi que du Peri Aletheias (F44a Pendrick, col. II, 23‑30) sert de point de départ à une mise à l’épreuve ultérieure de la thèse par (...) la lecture suivie de l’ensemble. Il s’agit de soutenir qu’Antiphon affirme et montre la superposition nécessaire du nomos sur la physis en établissant leur inégal statut ontologique, de substrat matériel d’une part, de forme accidentelle surajoutée d’autre part. Cette interprétation trouve son prolongement dans l’analyse des deux xympheronta (celui de la nature et celui de la norme), et de l’heautos qui leur est couramment associé comme le « soi-même » le serait à « l’utile », selon l’idée qu’il serait question de combattre la norme au nom de l’intérêt personnel supposé, quant à lui, naturel. Le xympheron est plutôt pris ici comme « ce qui constitue », en anthropos, si c’est selon la nature ; en membre d’une communauté politique, si c’est selon la norme. La dépendance mutuelle de la physis et du nomos, comme de leurs xympheronta respectifs, fait alors que le naturel ne se révèle qu’à l’occasion de circonstances accidentelles et éphémères qui, un moment, isolent un membre d’un groupe politique de ce groupe-là, ou au prix d’une opération intellectuelle qui, pour un temps également, fait abstraction de l’œuvre constituante du nomos. (shrink)

Les Grecs anciens n'ont pas unifié l'idée de civilisation en un concept ni sous un mot uniques. Envisagée comme un processus depuis les origines, elle se présente comme une série d'acquisitions ou de pertes au terme desquelles s'est forgée une condition humaine fortement ambivalente. Conçue comme un état, elle se rencontre à l'intersection de trois axes: celui d'un régime et d'une éducation qui apprivoisent la nature; celui d'un régime politique respectueux de la loi; celui d'une politique extérieure respectueuse de la (...) justice. Mais en grec, régime politique et hégémonie portent le même nom (archê). En naturalisant et en légitimant la domination romaine Denys d'Halicarnasse en fait une force de civilisation. (shrink)

Nous nous sommes proposés ici de montrer qu’Aristote caractérise le fou (μαινόμενος) dans le cadre d’un système différencié d’autres notions, sans en faire seulement un cas limite, quasiment impensé. Le point de départ de l’étude est l’analyse de la triade ἀκούσιον/δι᾽ ἄγνοιαν/ἀγνοῶν qui convoque aux côtés du fou : l’homme en colère, l’homme pris de vin, celui qui dort, le méchant (μοχθηρός), l’intempérant/incontinent (ἀκρατής), le malade. Cela implique de déterminer les types d’ignorance en cause dans les actes accomplis dans chaque (...) cas et, a contrario, en contraste avec la position socratique, les différentes formes de «l’être dans le savoir» : le savoir en entéléchie première et le savoir en acte ; le savoir du général et celui du particulier ; le savoir en acte sans intervention des affections (πάθη) et le savoir avec affections. Dans l’ensemble des catégories d’acteurs envisagées qui, selon les cas ne mettent pas en acte leur savoir de la différence entre le bien et le mal temporairement, ou le font durablement au point de transformer leur ignorance un état stable (ἕξις) de méchanceté ou encore par choix, comme l’acratique, dans cet ensemble donc, le fou apparaît comme celui qui agit par ignorance (δι᾽ ἄγνοιαν) et non pas de l’un ou de l’autre des paramètres d’une action particulière, mais de tous, à l’exception d’un seul : l’agent car, dit Aristote, «comment s’ignorer soi-même» (ἑαυτόν). Un autre moment de l’article consiste à analyser ce qu’est le soi-même en question et conclut à la réduction de l’αὐτός à ce qui accompagne la mise en acte de l’existence (τὸ εἶναι) que ce soit dans l’agir (πραττειν), le faire (ποιεῖν) ou le vivre (ζῆν). Le fou, en agissant, activerait simplement son sentiment d’exister et en cela ne pourrait «s’ignorer lui-même». Mais il faudra qu’il sorte de cette position et que, revenu à la connaissance de tous les paramètres d’un acte, il se repente de ce qu’il a accompli, pour avoir droit à la qualification d’ἀκούσιος («qui a agi contre son gré»). Chez Aristote la folie semble donc ne pouvoir être philosophiquement prise en compte que comme une crise dont on sort pour mettre en acte son savoir des paramètres d’une action particulière et n’est pas excusable parce que le fou «n’aurait pas eu conscience de son acte» mais parce qu’il a retrouvé la connaissance de ce qui compose un acte. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamas darbo su socialinės rizikos šeimomis tarpsektorinės komandos modelis komandos narių (šeimos gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir socialinių darbuotojų) požiūriu. Duomenys rinkti Focus grupių metodu iš atskirų kiekvienos profesijos grupių. Siekiant atskleisti komandos modelį aptariami komandos sudėties, atsakomybių pasidalijimo ir vadovavimo komandai aspektai.

Socialinio darbo teoretikai sutinka, kad Pierre’o Bourdieu sociologijos įtaka sociali­ niam darbui plečiasi ir gilėja. Kita vertus, kai kalbama apie socialinio darbo profesiją, tie patys teoretikai ignoruoja P. Bourdieu nuostatą nuo profesijos tyrimų pereiti prie profesinio lauko analizės. P. Bourdieu profesijos fenomeną laikė biurokratinės pri­ gimties konceptualizacija, kuri įtvirtina mokslinio mąstymo logikai prieštaraujančias heteronomijos apraiškas. Straipsnyje siekiama įgyvendinti P. Bourdieu reikalavimą ir, pritaikius jį socialiniam darbui, nuo socialinio darbo profesijos analizės pereiti prie socialinio darbo profesinio lauko (...) tyrimų. Straipsnyje ieškome atsakymo į klausimą, kaip keičiasi su socialiniu darbu siejamų veiklos formų arba praktikų traktavimas, kai socialinio darbo profesijos analizę keičia socialinio darbo lauko tyrimas. Palyginę trijų skirtingų šalių – JAV, Japonijos ir Lietuvos – socialinio darbo profesinės veiklos lau­ kus, priėjome prie išvados, kad profesinio lauko, kitaip nei profesijos, požiūris sudaro prielaidas įtraukti į socialinio darbo lauką tas socialinio įgalinimo praktikas, kurios, socialinio darbo profesijos požiūriu, lieka anapus biurokratinio socialinio darbo reg­ lamento. (shrink)

Straipsnyje siekiama įvertinti pagalbos namuose paslaugas teikiančių darbuotojų darbo vietos kokybę Lietuvoje ir išryškinti veiksnius, kurie leistų šią kokybę pagerinti – tai ypač aktualu didėjant šių paslaugų poreikiui tiek visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES), tiek Lietuvoje. Apžvelgiamos darbo vietos kokybės tendencijos globos sektoriuje ES šalyse, aptariama teorinė darbo vietos kokybės samprata bei jos pagrindu analizuojami 2016 m. Lietuvoje atliktos lankomosios priežiūros darbuotojų (LPD) anketinės apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad LPD darbo vietos kokybė nėra (...) patraukli. Tai lemia nuolatinės darbo vietos neturėjimas, emocinis darbo pobūdis, sukeliantis stresą, paplitęs fiziškai sunkus darbas, nepakankamas bendradarbiavimas tarp sveikatos ir socialinės pagalbos specialistų. Be to, pagalbos namuose paslaugų sektoriuje dominuoja netipinės užimtumo formos ir menkas darbo užmokestis, nepasinaudojama šio sektoriaus galimybėmis lanksčiai organizuoti darbą ir darbo laiką, nors tai prisidėtų prie darbo vietų kokybės gerinimo. Tyrimo išvados leidžia teigti – jeigu organizuojant paslaugas nebus kreipiamas dėmesys į darbo ypatumus šiame sektoriuje, užimtumo kokybės gerinimo veiksnius, ateityje susidursime su darbo jėgos senėjimo socialinių paslaugų sektoriuje problema ir darbuotojų šiame sektoriuje trūkumu. (shrink)

Viena iš probleminių darbo rinkos grupių yra neįgalūs žmonės. Darbingo amžiaus neįgaliųjų socialinei integracijai ir mobilumui darbo rinkoje ypač yra svarbus aktyvumo didėjimas, kurį galima vertinti remiantis vykstančiais pokyčiais. Analizuojant neįgaliųjų padėties darbo rinkoje kaitą reikšmingi statistikos duomenys. Trūksta aktualios informacijos apie tiriamą grupę, o vertinant padėtį darbo rinkoje paprastai apsiribojamatik Lietuvos darbo biržos duomenimis. Šiame straipsnyje vertinama neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje ir integracijos į Lietuvos darbo rinką galimybės, analizuojamos neįgaliųjų užimtumo politikos priemonės. (...) Analizė pagrįsta moksline literatūra, statistikos duomenimis, atliktų specialių tyrimų (neįgaliųjų sociologinių apklausų) rezultatais. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus asmenų diskriminacijos raiška Lietuvos darbo rinkoje. Aptariami diskriminacijos dėl amžiaus teoriniai aspektai, vyresnio amžiaus asmenų užimtumas kaip socialinės politikos problema ir pristatomi 2014 m. Lietuvoje atlikto diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje sociologinio tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analizės pagrindu galime teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jų amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kt. darbe susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacijos apraiškomis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad diskriminacija darbinėje aplinkoje išauga su respondentų amžiumi, t. y. (...) vyresnėse grupėse diskriminacijos raiška intensyviausia. 40–50 m. amžiaus grupėje patiriama diskriminacija darbe yra žemesnė nei imties vidurkis. Su amžiumi susijusi diskriminacija išryškėja 56–60 m. amžiaus grupėje, o labiausiai reiškiasi tarp vyresnių nei 60 metų asmenų. (shrink)

Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Straipsnio tikslas – pateikti jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką teorines prielaidas ir aptarti pagrindinius empirinius radinius. Teorinį tyrimo modelį sudaro daugelio mikro- (individualios charakteristikos) ir makrolygmens (struktūriniai, ekonominiai pokyčiai ir kt.) sociologinių, edukologinių, vadybinių ir ekonominių požiūrių sintezė bei nacionalinis jaunimo švietimo ir darbo rinkos politikos kontekstas. Straipsnyje pristatomi reprezentatyvios jaunimo (16–29 metų amžiaus) apklausos raštu duomenys Lietuvoje. Duomenų analizei buvo taikyti faktorinės, (...) klasterinės analizės metodai, T testas ir kt. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sėkmingam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką yra labai svarbi praktika (profesinės veiklos) studijų metu bei adaptacija pirmajame darbe. (shrink)

Straipsnyje pateikiamos įgalinimo sampratos ištakos, įgalinimo samprata edukologijoje, socialiniame darbe, aptariami įgalinimo veiksniai bei analizuojami įgalinimo ypatumai įvairių socialinio darbo metodų kontekste.

Straipsniu siekiama įvertinti gydytojų integracijos darbo rinkoje būklę bei tendencijų raidą; pastarosios yra vertinamos ekonomikos pakilimo / nuosmukio sąlygų kontekste. Vienas svarbesnių šios publikacijos prioritetų – gydytojų darbinis mobilumas (migracijos tendencijos) darbo rinkoje vykstančių pokyčių fone. Nemažai dėmesio šioje publikacijoje skiriama tyrimo autorių atliktos gydytojų kokybinės apklausos duomenųanalizei, kurią atliekant buvo panaudoti Lietuvos statistikos departamento kaupiami darbo jėgos (užimtumo) tyrimų ir darbo statistikos duomenys. Straipsnyje aptariamos šalies ūkio apsirūpinimo žmogiškaisiais ištekliais Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje problemos, įvertinamos (...) medikų karjeros galimybės. Atsižvelgiant į esamą padėtį ir stebimų pokyčių analizę, buvo suformuluotos aktualias mūsų šalies gydytojų integracijosį darbo rinką problemas atspindinčios išvados. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos darbo ginčų instituto reformavimas ir kaita Nepriklausomybės laikotarpiu atskirų Europos Sąjungos valstybių patirties kontekste. Darbo ginčų reforma Lietuvoje minimu laikotarpiu vyko keliais etapais, iš jų paskutinysis, prasidėjęs 2013 m. sausio 1 d., pakeitė darbo ginčų komisijų organizavimo tvarką, šias komisijas pradėjus kurti teritoriniu principu, prie veikiančių Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių padalinių, nustačius, kad į darbo ginčų komisiją su skundu gali kreiptis ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys, įvedus kitas naujoves. Tačiau šie (...) pokyčiai vis dar neatspindi europinių tendencijų, kiek įmanoma mažiau institucionalizuoti ikiteisminę individulių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Straipsnyje akcentuojama mintis, jog darbo ginčų instituto reforma laikytina nebaigta ir, tikėtina, bus tęsiama, remiantis pažangiausia kai kurių ES valstybių praktika šioje srityje, tačiau išlaikant nacionalinį teisinio reguliavimo ypatumą. (shrink)

Visuotinė globalizacija paspartino darbo ir kapitalo mainus, suteikė tautoms socialinės pažangos ir ekonominės gerovės viltį. Ji paskatino ir spartesnius kultūrinius mainus, o kartu ir efektyvios tarpkultūrinės komunikacijos poreikį. Jei ekonominiai mainai, perdavimas ir įsisavinimas įgūdžių, kompetencijų, nauja ekonominė mąstysena bei praktika didesnių sunkumų nesukėlė, tai kultūros pagrindų perdavimas ir įsisavinimas (inkultūrizacija), užtikrinantis visavertį bendravimą ir bendradarbiavimą, vyksta kur kas sunkiau. Aiškėja, kad ne visos vertybės gali būti adekvačiai perduotos ir ne visos lengvai priimtos. Kita vertus, pati kultūra yra tarpdalykinio (...) tyrimo objektas. Egzistuojantys įvairūs metodologiniai požiūriai į tai, kas yra kultūra, viena vertus, padeda geriau suprasti šį fenomeną, kita vertus, aiškiau apibrėžti inkultūrizacijos raiškos galimybes. Straipsnyje aptariama kultūros samprata, jos aiškinimų įvairovė, analizuojamas kultūros perėmimo ir įsisavinimo procesas bei kultūrinių determinantų vaidmuo tarpkultūrinėje komunikacijoje. (shrink)

After the establishment of the independent Slovak Republic, legal and institutional ground rules were set for providing asylum to foreigners present on the territory of the Slovak Republic. The national legislation of the last twenty years was adopted in compliance with international treaties and the European Union instruments covering asylum matters. In the field of asylum policy, the Slovak Republic complies with its traditional pillars and supports new forms of protection following the new challenges faced by the international community. The (...) currently valid Asylum Act regulates the international protection of aliens in the Slovak Republic, by defining the conditions and procedures related to granting asylum and provision of subsidiary protection and temporary shelter. The Asylum Act also covers the rights and obligations of different categories of persons, stay in asylum facilities and, partially, the integration of persons that are granted asylum. This article describes and analyses the development of the Slovak asylum legal framework and the concept of asylum policy. Furthermore, it looks at different protection statuses granted to foreigners and finally deals with the refugee migration trends in the Slovak Republic. (shrink)

Straipsnyje tyrinėjamas santykis tarp šiuolaikinio aristotelizmo žmogiškojo klestėjimo sampratos ir dviejų kritinių perspektyvų apie darbą. Prasmingo darbo perspektyva klausia, koks darbas būtų prasmingas, teigdama, kad toks darbas yra būtinas žmonių gerovei. Postdarbo perspektyva teigia, kad geras gyvenimas slypi už darbo ribų ir kad turime siekti darbą ne reformuoti, bet kiek įmanoma labiau išnaikinti. Straipsnyje teigiama, kad šiuolaikinė aristoteliška praktikų ir gero gyvenimo samprata leidžia atsižvelgti į abiejų perspektyvų įžvalgas. Praktikų samprata inkorporuoja prasmingo darbo sampratą, tačiau apima ir (...) įvairias nedarbines veiklas, o, konceptualizuojant gerą gyvenimą kaip praktikų gyvenimą, atsižvelgiama į postdarbo perspektyvos iššūkį konceptualizuoti žmogiškąjį klestėjimą neteikiant prioriteto darbui. Taip šiuolaikinio aristotelizmo gero gyvenimo samprata leidžia reikalauti ir geresnio darbo, ir mažesnio darbo kiekio. (shrink)

Straipsnyje aptariamos skirtingoms etninėms grupėms (lietuvių, lenkų, rusų) ir skirtingoms socialinėms pozicijoms (tėvai, mokytojai, mokyklos administracijos nariai) atstovaujančių informantų kokybinių interviu metu įvardytos mokyklos valstybine ar mažumos mokomąja kalba pasirinkimo priežastys. Analizuojama, kaip individualiu lygmeniu yra konceptualizuojama etniškumo, švietimo sektoriaus pasirinkimo ir lygių galimybių Lietuvos visuomenėje sąveika bei kokios pasitelkiamos individualios ilgalaikės ugdymo / švietimo strategijos siekiant sėkmingai įsitvirtinti Lietuvos visuomenėje. Empiriniai duomenys buvo surinkti kokybinio tyrimo 2013–2014 m. Pietryčių Lietuvoje metu. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. VAT-50/2012).

Straipsniu siekiama prisidėti prie galios socialiniame darbe diskurso ir tyrimų Lietuvoje plėtojimo. Galia išryškėja santykiuose, todėl tyrimui pasirinkti socialinių darbuotojų ir jų vadovų ryšiai. Remiantis Lietuvos socialinių darbuotojų apklausos rezultatais, aptariamos socialinių darbuotojų santykio su vadovavimu strategijos, t. y. analizuojama, kaip veikimo strategijos susiję su subjektyviai socialinių darbuotojų patiriamais ir / ar suvokiamais vadovų vadovavimo stiliais arba vadovų galios raiškos būdais. Straipsnis parengtas įgyvendinant LR Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Socialinis darbas – tarp priklausomybės ir autonomijos.“ Sutarties Nr. SIN-04/2012/LSS-250000-620.

Šiame straipsnyje apžvelgiamos kosmopolitizmo sąvokos sociologinės apibrėžtys ir metodologinio kosmopolitizmo taikymo migracijos tyrimuose privalumai. Apibrėžiant metodologinį kosmopolitizmą kaip tyrimais grindžiamą domėjimąsi žmonėmis, kurie saistosi ne tik nacionaliai ir / ar transnacionaliai, bet ir mato save kaip globalaus pasaulio dalyvį, straipsnyje teigiama, jog kosmopolitizmas suteikia galimybę pamatyti ne tik nacionalius / transnacionalius saistymusis, bet ir situacijas, vietas, erdves, kontekstus, kuriuose minėti saistymaisi suvokiami kaip nereikšmingi. Remiantis požiūriu, jog mobilumas ir transnacionalumas nėra pakankama sąlyga kosmopolitiškoms tapatybėms atsirasti, migracijos tyrimų erdvėje siūloma ieškoti (...) atsakymo į klausimus, kaip, kada ir kodėl mobilumo patirtis gali tapti lankstaus socialinio kapitalo forma ir sukurti socialinius santykius ir gyvenimus su daugialypėmis tapatybėmis. Straipsnis parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE)“. Sutarties Nr. VAT-41/2012. (shrink)

Straipsnyje aptariami gimnazijas baigiančių jaunuolių tolesnio gyvenimo pasirinkimų ir studijų regioninėse aukštosiose mokyklose motyvacijos sociologinio tyrimo rezulta­tai. Gilinamasi, su kuo artimiausias gyvenimo perspektyvas sieja Pietvakarių Lietuvos regiono III–IV gimnazijos klasių mokiniai: kiek jas sieja su studijų, darbo, kitų veik­lų pasirinkimu, kokie motyvai lemia studijų vietos ir studijų programos pasirinkimą, ypač regioninėse aukštosiose mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad studijų vietos pasirinkimui įtakos turi studijų proceso kokybė, mokymosi sąlygos (kokybės aspek­tas), gyvenimo sąlygos ir pragyvenimo išlaidos, studijų kaina (finansinis aspektas), atsiliepimai apie (...) instituciją (įvaizdžio aspektas). Rinktis studijų programą labiausiai motyvuoja galimybė studijuoti norimą specialybę, geras švietimo įstaigos įvaizdis, ge­ros mokymosi sąlygos, pažangumo lygmuo. Studijų Pietvakarių Lietuvos regioninėse aukštosiose mokyklose motyvai siejami su galimybe rinktis norimą studijų programą, artumu, geromis mokymosi sąlygomis. (shrink)

Como pensar a ética a partir das contradições de um mundo que, no mesmo espaço e ao mesmo tempo, produz uma ciência e intelectuais dedicados a pesquisar princípios de vida e armas de morte; progressos nas comunicações e mecanismos sutis e aberrantes de censura? Eis as questões: falso bem, falsa justiça, falsa liberdade, falsa virtude, que, ao criarem o homem da concórdia, da submissão e da boa-fé, o tornam duas vezes escravo: da superstição e das convenções. Os textos que compõem (...) essa obra, originalmente produzidos para o curso livre Ética, procuram, assim, pensar as razões pelas quais os homens se comportam de determinada maneira e por que a maioria das doutrinas morais conserva vestígios da servidão, no momento mesmo em que promete instaurar a liberdade.ÍndiceCenários - Adauto NovaesA tragédia grega e o humano - Nicole LorauxHumanidade e justiça na historiografia grega, V-I a. C. - Catherine Darbo-PeschanskiAs delícias do jardim - José Américo Motta PessanhaA culpa dos reis: mando e transgressão no Ricardo II - Antonio CandidoO retorno do bom governo - Renato Janine RibeiroAs fronteiras da ética: Maquiavel - Newton BignottoPolítica do céu (anti-Maquiavel) - Antonio Alcir Bernárdez PécoraDilemas da moral iluminista - Sergio Paulo RouanetUma reinvenção da ética socialista - Nelson LevyEstado e Terror - Paulo Sérgio PinheiroO eterno retorno do mesmo: tese cosmológica ou imperativo ético? - Scarlett MartonA mentira: um capítulo das relações entre a ética e a política - Celso LaferMoralidade pública e moralidade privada - José Arthur GianottiO sujeito e a norma - Gerd BornheimA mulher e a lei - Maria Rita KehlImpasses da ética naturalista: Gide e o homoerotismo - Jurandir Freire CostaBom dia, senhor Coubert! - Jorge ColiVer o invisível: a ética das imagens - Nelson Brissac PeixotoIlusões perdidas - José Miguel WisnikPúblico, privado, despotismo - Marilena Chauí. (shrink)

In this study a combination of computer tools for coupling and virtual screening is detailed, in 108 active molecules and 3620 decoys to find stabilizers for G quadruplex. To have more precise results, combinations of coupling programs with fifteen energy scoring functions were applied. The validation and evaluation of the metrics was done with the CompScore genetic algorithm. The results showed an increase in BEDROC and EF of 50% compared to other strategies, as well as reflecting early recognition of active (...) molecules. From these results it is possible to work with the molecules that showed a good early recognition and evaluate their effect as G4 stabilizers. This ensures more efficient and accurate results in the preclinical stage for the development of anticancer drugs. Keywords: Enrichment metrics; telomere; G quadruplex ; CompScore. References [1]M. Porru, P. Zizza, M. Franceschin, C. Leonetti and A. Biroccio. «EMICORON: A multi-targeting G4 ligand with a promising preclinical profile» 2017. Biochimica et Biophysica Acta - General Subjects, 1861, 1362–1370. [Online]. Available: https://doi.org/10.1007/s00294-018-0836-6. [2]K. Tomita. «How long does telomerase extend telomeres? Regulation of telomerase release and telomere length homeostasis». Current Genetics, 64, 1177–1181. 2018. [Online]. Available: https://doi.org/10.1016/j.bbagen. 2016.11.010. [3]M. Jafri, S. Ansari, M. Alqahtani and J. Shay. «Roles of telomeres and telomerase in cancer, and advances in telomerase-targeted therapies. Genome Medicine., 2016. [Online]. Available: https://doi.org/10.3390/ijms19020482. [4]J. Huppert and S. Balasubramanian. «G-quadruplexes in promoters throughout the human genome». 35, 406–413. 2007. [Online]. Available: https://doi.org/10.1016/j.bbapap.2017.06.012. [5]S. Joy, Vijayakumar, S. Choi and H. Sunhye. «Role of computer-aided drug design in modern drug discovery». Archives of Pharmacal Research. 2015. [Online]. Available: https://doi.org/10.1007/s12272-015-0640-5. [6]S. Asamitsu, S. Obata, Z. Yu, T. Bando and H. Sugiyama. «Recent Progress of Targeted G-Quadruplex-Preferred Ligands Toward Cancer Therapy». Molecules, 24, 429. 2019. [En línea]. Available: https://doi.org/10.3390/molecules24030429. [7]R. Monsen and J. Trent. «Biochimie G-quadruplex virtual drug screening : A review». Biochimie, 152, 134–148. 2018. [Online]. Available: https://doi.org/10.1039/c9cc06748e. [8]J. Beauvarlet, P. Bensadoun, E. Darbo, G. Labrunie, E. Richard, I. Draskovic and M. Djavaheri-mergny. «Modulation of the ATM / autophagy pathway by a G-quadruplex ligand tips the balance between senescence and apoptosis in cancer cells». 1–18. 2019. [Online]. Available: https://doi.org/10.1093/nar/gkz095. [9].Z. Crees, J. Girard, Z. Rios, G. Botting, K. Harrington and C. Shearrow. « Oligonucleotides and G-quadruplex stabilizers: targeting telomeres and telomerase in cancer therapy».2014. [Online]. Available: https://doi.org/10.2174/1381612820666140630100702. [10].M. Meier, A. Moya-torres, N. Krahn, M. Mcdougall, L. Orriss, E. Mcrae and T. Patel. «Structure and hydrodynamics of a DNA Gquadruplex with a cytosine bulge»., 1–13. 2018. [Online]. Available: https://doi.org/10.1093/nar/gky307. (shrink)

Straipsnyje, remiantis antropologine literatūra, nagrinėjami etninio ir nacionalinio identiteto konstravimo ypatumai specifinėse, ribinių zonų (paribio), situacijose. Parodoma, kad ribinėse zonose gyvenantys žmonės neretai etniškai identifikuojasi su kaimyninėmis valstybėmis, yra veikiami jų politikos. Pastarosios daro įtaką žmonių supratimui apie priklausymą / nepriklausymą valstybei(-ėms), kuris remiasi tiek etniniais, tiek pilietybės (nacionalinio identiteto sritis) kriterijais. Tokio pobūdžio problemas nagrinėja politinė antropologija, kurios vienas iš tikslų yra atskleisti kasdienes žmonių ir valstybės(-ių) sąveikas. Ši politinės antropologijos sritis neretai įvardijama kaip ribų (angl. border) antropologija. Straipsnis (...) parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE)“. Sutarties Nr. VAT-41/2012. (shrink)

In lieu of an abstract, here is a brief excerpt of the content:Reviewed by:Aux marges des dialogues de Platon: Essai d'histoire anthropologique de la philosophie ancienneAlessandra FussiMarie-Laurence Desclos. Aux marges des dialogues de Platon: Essai d'histoire anthropologique de la philosophie ancienne. Grenoble: Millon, 2003. Pp. 286. Paper, €27,00.The book takes its bearings from Plato's knowledge of Herodotus's and Thucydides' writings as it is witnessed in such dialogues as the Menexenus, the Timaeus, the Critias and the Laws. Plato not only indirectly (...) quotes from both authors, but also frequently plays with chronology and the relationship between historical events. What motivates Plato's interest in historical events? Is it possible to speak of a Platonic philosophy of history? Before addressing such questions, the author devotes several chapters to a very detailed and insightful study of the meaning(s) of "historiography" in Herodotus and Thucydides. The first chapter examines different contemporary views concerning Herodotus's and Thucydides' attitude towards their sources. Desclos sides with those who underlie the distance between modern theories of historical sources and ancient historical literature. The ancients had no theory of objective sources. Rather, they focused on the subjective means employed, such as the historian's own sense of sight, and his good judgment. As to the witnesses of the past, the accent was not as much on their reliability as it was on their plausibility vis-à-vis the opinions of the historian himself.Chapters II and III are devoted respectively to Thucydides' employment of the rhetorical instruments of the law courts, and to the stylistic and methodic proximity of Herodotus's Histories to the Corpus Hippocraticum. Both chapters oppose the view that the two ancient historians identify their task as "critical history," i.e., as an attempt to free the historical attitude towards facts and events from the subjective aspects of rhetoric, poetry, and religion, where persuasion and chance play a major role. Thucydides' language is rooted in the law courts. However, Desclos argues, the place he occupies in the Peloponnesian War is not that of the impartial judge—as N. Loraux and C. Darbo-Peshanski have suggested—but that of the defendant's attorney. He is much closer to Antiphon's antidikoi—whose ability he extols in VIII, 68, 1-2—than to the modern, impartial judge. The main stress of the methodological chapters in Book I of the Peloponnesian War, then, is not as much on the critical attitude that the historian must have towards his different kinds of sources, as it is on the attempt to persuade the readers that he is true to the facts, while his opponents and competitors are not. In this sense, Desclos agrees with Lloyd that we are in the presence of a "rhetoric of legitimation." According to this interpretation, then, Thucydides' text assigns his ideal reader a passive role. He is meant to be persuaded, conquered, and entirely a-critical (62).Chapter III argues that Herodotus's Histories give their ideal reader an entirely different role. Desclos focuses here on the analogy between medicine and writing, and on Herodotus's preference for Greek medicine, which uses "sweet" methods, over Persian medicine, characterized by harshness and violence. The Greek doctors' superiority ultimately resides in their ability to enroll the patients in the fight against illness. Analogously, the superiority of the Greek historian resides in his ability to accommodate his writings to the reader in such a way that the latter may become an active participant in the historical inquiry. Herodotus does not pretend to be above all opinions. He clearly states his opinions, but by treating them as such he allows the reader to take position, to be "interactive" with the written work (85). [End Page 203]This interesting analysis bears its fruits in the last chapters devoted to Plato. Desclos suggests that the anonymous and silent interlocutor in such dialogues as the Charmides, the Lysis and the Republic plays an important philosophical function, by circumscribing a dialogical empty space that the reader is invited to fill (220). This takes Herodotus's strategy a step forward, since the truly philosophical nature of the Platonic dialogue lies thereby in its openness to the reader. Unfortunately Desclos's chapters on Plato are not as... (shrink)

Within the context of the insurable interest in cargo insurance contracts, in this publication the writer analyses the theoretical aspects of the insurable interest and the relevant laws. Dealing with the problems of determining the insurable interest in cargo insurance contracts the writer has examined the possible options of insurance of the cargo in transit, and while analysing the law governing transport and the sale of goods he examines a person‘s insurable interest in the cargo insured and legal remedies to (...) protect such an interest by concluding a cargo insurance contract. The writer believes that the legal regulation of the insurable interest in Lithuania, interpreting the insurable interest as a loss sustained by a policyholder, the insured or the beneficiary upon an event insured against, fails to guarantee the protection of proprietary and economic interests of persons engaged in the circulation of commodities. Laws governing cargo insurance contracts in Lithuania do not provide a flexible protection of interests of the participants in trade operations and impedes the development of trade and transit, therefore the legal regulation of cargo insurance, especially of the insurable interest should be improved. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama valstybės identiteto samprata, jo sudedamųjų dalių išskyrimo bei operacionalizavimo empiriniams tyrimams problema. Valstybės identitetas kaip socialiniams mokslams tinkamas ir pritaikomas kintamasis yra sunkiai nusakomas dėl savo daugiapusiškumo, tačiau Vakarų šalyse tokie teoriniai bandymai (kartais iš dalies ir empiriniai) yra atliekami. Straipsnis parengtas vykdant LMT finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai (LIVE).“ Sutarties Nr. VAT-41/2012.

Pasibaigus Šaltajam karui smarkiai išaugęs tarptautinių konfliktų skaičius bei identifikuotos naujos grėsmės paskatino tarptautines organizacijas, tokias kaip Jungtinių Tautų organizacija (toliau – JTO) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (toliau – NATO) peržiūrėti Šaltojo karo metu taikytą jėgos panaudojimo praktiką, poreikį ir priemones reaguoti į konfliktus. Tokiomis priemonėmis kaip tik ir tapo vadinamieji „mėlynieji šalmai“, kurie Jungtinių Tautų valstybių narių yra priskiriami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcionuotoms operacijoms vykdyti. Nors priskirtos pajėgos vykdydamos tarptautines operacijas dėvi Jungtinių Tautų simboliką, tačiau jų pavaldumas (...) savo valstybei išlieka visą laiką. Analizuodami valstybių dalyvavimo tarptautinių organizacijų sankcionuotose tarptautinėse operacijose teisinius pagrindus, straipsnio autoriai per jėgos panaudojimo prizmę analizuoja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir apskritai tarptautinių organizacijų vaidmenį sankcionuojant jėgos panaudojimą pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas bei tarptautinių operacijų vykdymo raidą. Straipsnyje taip pat detaliai apžvelgiami siuntimo į tarptautines operacijas nacionaliniai teisiniai pagrindai ir procedūros bei Lietuvos Respublikos praktika. Šis straipsnis yra skirtas visiems besidominties tarptautinėmis operacijomis ir jų sankcionavimo nacionaliniais ir teisiniais pagrindais. Straipsnio struktūra susideda iš trijų dalių. Pirmojoje šio straipsnio dalyje yra nagrinėjamas jėgos panaudojimas pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas, antroje ‒ aptariami dalyvavimo Jungtinių Tautų Organizacijos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos vadovaujamose tarptautinėse operacijose raida ir teisiniai pagrindai, o paskutinėje dalyje yra nagrinėjamas nacionalinis siuntimo į tarptautines operacijas reglamentavimas. (shrink)

Straipsnyje analizuojami filosofo ir antropologo Edmundo Gendrolio filosofiniai ntropologiniai samprotavimai apie žmogaus savivokos, save suvokiančio mąstymo raidą. Gendrolis nuosekliai rėmėsi socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijomis, empiriniais paleoantropologijos tyrinėjimais, etologijos prielaidomis. Straipsnio tikslas yra parodyti Gendrolio filosofinių antropologinių samprotavimų pecifiškumą, išskiriant jo bendruomeninės abstraktaus mąstymo kilmės teoriją, pabrėžiant solidarumo ir kultūros tvermės formų svarbą žmogaus raidai nuo seniausių Homo erectus laikų. Straipsnyje parodoma, kad Gendrolis nuosaikiai kritikavo marksistinę darbo teoriją, zoologinį individualizmą, linijinį evoliucionizmą, filosofinės antropologijos spekuliatyvumą, ir tvirtinama, kad jis (...) savitai, dialektiškai plėtojo neoevoliucionizmo teorijas, papildytas F. Boaso teorinėmis prielaidomis. Gendrolis atskirai išskyrė istoriškumo bei evoliucijos daugialinijiškumo teorijas, tokiu būdu siekdamas suformuoti savitą sociokultūrinės antropologijos metodologiją ir pasipriešinti unifikaciniam europocentrizmui bei kolonializmui. Pagrindiniai žodžiai: filosofinė antropologija, sociokultūrinė antropologija, neoevoliucionizmas, bendruomeniškumas, darbas, zoologinis individualizmas. E. Gendrolis’ Theory of Communitarian Development of the Human Being Gintautas Mažeikis Summary Considerations of philosopher and social anthropologists Edmundas Gendrolis about selfimagination and self-understanding of human beings from the point of social and cultural anthropology and paleoanthropology are analyzed. Gendrolis supported his considerations by theories and ethodologies, researches of social and cultural anthropology, paleoanthropology, ethology, Marxist philosophy. The aim of the article is to show the specificity of his philosophical anthropological considerations, especially of theory of communitarian ideation, development of conscious solidarity, cultural continuity from the time of Homo erectus. The article shows that Gendrolis moderately criticized the Marxist theory of work, zoological individualism, linear evolutionarism, Eurocentrism, racism and cultural segregation. He tried to resist the colonial and neocolonial tendencies in anthropological discourses and to support common po stcolonial attitudes to the history of tribes and small nations. On the contrary, he developed ideas of F. Boas, multilinear cultural Evolutionarism, ideas of L. A. White, M. Sahlins, E. R. Service and the dialectical approach to the complexity of issues of the human being. Such issues are morphological changes of paleoanthropos and neoanthropos, domestic life and household, exogamy and taboo, totems and early forms of faith, tools of the work and art pictures. He tried to develop the humanistic approach to the Homo erectus and Neanderthals as the basis for the future humanistic interpretation of traditional tribes and small nations. Such considerations corresponded to the Lithuanian world conception and to the attempts to liberate themselves from the Soviet occupation and Soviet cultural hegemony. He maintained the main subject of self-comprehending thinking to be community and its skills of cooperation and ideation. Ideation is the process of forming and relating ideas, images and ideals. The process of ideation, the making of abstract solutions and conceptual memory depends on community network, trust, solidarity that could be supported by common rituals, games, art, by the process of education of children. Ideation influenced the skills of hunters, pickers, formed wedding rules, trade among the modern Homini sapiens. And vice versa: all human activities supported and developed the process of abstract thinking and collective ideation. The integral approach to the issues of human being and the theory of multilinear evolution of them became the basis for criticism of Marxist anthropology. He criticized Marxism as well as social Darwinism and any other evolutionism as too much teleological, deterministic and dogmatic theories. His other critical point is about zoological individualism which accumulates a lot of negative interpretations of savages and provides cultural aggression. However, Gendrolis stayed alone from the European social or cultural anthropological movement, and his very large and quite deep considerations didn’t become the beginning of the institutional development of social or cultural anthropological studines in Lithuania. He developed a very little dialog with local ethnologists, and it was the reason for narrow interpretations of his theories. However, his books, articles and ideas are interesting and actual for modern social and philosophical anthropologists. (shrink)

Due to its specificity, the legal institute of preliminary agreement poses a number of questions. This pre-contractual agreement is not yet a contract. Therefore, the form and scope of legal protection will not be the same as that guaranteed to contracting parties. However, the European legal systems would claim that the relationships between the parties during pre-contractual negotiations have to be regulated and protected by the law. The first part of this article deals with the legal nature of pre-contractual liability: (...) tort, contractual or sui generis. The question of determining the type of applicable civil liability for breach of a preliminary agreement still remains a matter under debate in the Lithuanian legal doctrine as well as in legal practice. Taking into account the specific interest that may be infringed and the fact that the aggrieved party cannot recover the expectations it had in profit of the sought contract, including the remedy of the right of performance, there is nosufficient reason to apply contractual legal regime for breach of the preliminary agreement either. Hence, the special nature of the pre-contractual phase merits special treatment. In the Lithuanian legal system, liability for breach of a preliminary agreement should therefore be qualified as a separate sui generis kind of liability. In fact, the biggest problem is the scope of damages recoverable under the preliminary agreement. As far as the tendencies of a legal doctrine and jurisprudence of Lithuania and other countries are concerned, the aggrieved party should be compensated not only the direct expenses incurred during the negotiations, but also the value of lost opportunity, which must be based on real, proven, unavoidable income or expenses. It is not possible to claim the profit which would have resulted had the main contract been concluded (the so-called expectation damages). Recent tendencies show that the Lithuanian courts are prone to make no distinction between the concept of the lost opportunity to conclude a transaction with a third party (as reliance damages) and lost profits as expectation damages. The reason for such an interpretation is the fact that the value of lost opportunity can be determined by applying the principle of price difference provided in Article 6.258(5) of the Lithuanian Civil Code, which is used for contractual liability. This principle should be applied in accordance with the Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts and in the context of the nature of the preliminary agreement. Therefore, the aggrieved party may claim compensation for damages in the amount of difference between the price of the contract that has not been concluded with a third party and the price of the replacement contract. Such an interpretation reflects the compensatory function of the recovery of the value of the lost opportunity. (shrink)

This article discusses the problematic aspects relating to the employee privacy in his workplace and its limits reacting to employer‘s interests. It contains analysis of National, European and transatlantic legislation of privacy in the workplace and concentrates on the electronic privacy (e-mails, communications, etc.). The article is based on legal acts and judgements of the Supreme court of Lithuania, European Court of Human Rights and other countries courts judgements in order to provide the legislative execution practice as well as reveal (...) the problems in this field of labour law. (shrink)