Abstract

Straipsnyje aptariama filosofijai pamatinë bûties problema. Tyrimo atspirties taðku pasirinkta Parmenidopoema, kurioje bene pirmà kartà vakarietiðkoje filosofavimo tradicijoje bûtis ne tik paminima, bet irpagrindþiama. Parodoma, kad logiðkai patrauklûs poemos antrosios dalies svarstymai ne tiknepagrindþia bûties aptikimo bûdo, bet ir neteikia nuorodø jos turiniui apibrëþti. Papildomø uþuominøaptiktoms problemoms spræsti ieðkoma platoniðkai interpretuojant paprastai ignoruojamà Parmenidopoemos máslingàjà pradþià. Interpretuojant tà pradþià kaip bûties atradimo kontekstà, joje minimasþirgø traukiamas veþimaitis susiejamas su Faidro dvikinke, o kelionë link Nakties ir Dienos vartø – suPuotos „teisinguoju keliu“. Taèiau pagrindinis dëmesys telkiamas mëginant paaiðkinti parmenidiðkàjànuorodà, kad vartus, atverianèius tiesioginæ bûties paþinimo prieigà, saugo Teisingumas. Daromaprielaida, kad Platonas pasinaudoja ðia nuoroda konstruodamas teisingumo poþiûriu tobulà polinæsàrangà. Faidre nenusisekus teoriðkai temizuoti dorybæ, Platonas pasmerkia teorijà ákûnijantá raðtà dëljo ribotumo asimiliuojant filosofui rûpimus etinius turinius, taèiau savo uþmaèios neatsisako. Tariama,kad Politejoje Platonas mëgina temizuoti dorybæ susiedamas jà su teorijai tiesiogiai prieinamuteisingumu. Siekdamas persmelkti teisingumà dorybe, Platonas net priverstas doriðkai tobulà filosofàpadaryti valdovu. Ir nors Politejoje teoriðkai temizuoti dorybës nepavyksta, taèiau tobulo teisingumokonstravimo veiksmas apnuogina bûties prigimtá, t. y. jos sàlygotumà gërio vertybe.Pagrindiniai þodþiai: bûtis, dorybë, teisingumas, teorija, tiesa, groþis, gëris, sociumas