Abstract

Straipsnyje bandoma atsakyti į neretai užduodamą ir gana probleminį klausimą, ką reikėtų laikyti tikruoju šiuolaikinės kalbos filosofijos šaltiniu; siekiant šio tikslo aptariama, kurias tradicinės filosofijos prielaidas „lingvistinio posūkio“ filosofija ginčijo, o kurias perėmė, ir kas atrodo tikėtiniausi pastarosios pirmtakai bei pradininkai. Siūlomas kalbos filosofijos atsiradimo vaizdas yra tik viena galimų šio visos filosofijos raidai svarbaus įvykio versijų, straipsnyje pateikta bendriausiais bruožais ir besiremianti čia ginama nuomone, kad tik analitinėje filosofijoje kalba tapo pagrindiniu filosofinio tyrinėjimo objektu