The present article aims to show the effects that the coalescence of liberal democracy and globalisation has on the law as a social institution. The law as a social institution is one of the key foundations for the social integration of modern society, which is why we may suggest a reasonable assumption that the role of the law in modern Western societies should be growing in significance. However, the coalescence of liberal democracy and globalisation is a consequence of the evolution (...) of modern Western civilisation and the main context of its further development that gives feedback to the very development process. The analysis of the crisis of the financial capital makes us question the previous assumption because the essence of the law as a social institution lies not in its legal regulation but in its self-regulation that should increase the society’s trust in different institutions, including the financial capital. The present research makes an attempt to answer the following questions: 1) what is the traditional role of the relationship between society and the law as a social institution? 2) what are the most important social consequences of the coalescence of liberal democracy and globalisation? 3) what is the significance of the legal culture under the circumstances of the coalescence of liberal democracy and globalisation? These questions have determined the structure of this paper. (shrink)

Human rights stem from community values; therefore, even today they may develop only on the basis of the values of a particular community. When the interests of a society change, new threats to the same value originate. A constant scientific dialogue is necessary in order to neutralise these threats effectively. The current socio-cultural context reveals the problems related to the legal protection of human dignity through a contraposition of instrumental and teleological attitude towards the human dignity. The article discusses ideological (...) provisions theological ideas of Judaism, Christianity, natural rights, especially the provisions of the Stoa, and the concept of I. Kant which became the grounds for declaring every person to be equally respectable and for recognising every person as a subject of law. This enabled people to create individual social value under the conditions of dignified existence. The author also discusses the extent to which the ideological excursus allows filling in the gaps of legal protection and serving the present universal consent on the common value human dignity. (shrink)

Straipsnyje analizuojamas skaitmeninės atskirties reiškinys, į kurį patenka įvairias negalias turintys žmonės, susiduriantys su sisteminėmis interneto prieigos ir naudojimosi informacinėmis technologijomis kliūtimis, tokiomis kaip pagalbinių technologijų neefektyvumas, jų atsilikimas nuo masinių IT plėtros, aukšti šių technologijų įsigijimo kaštai, apmokymo stoka, skirtingi skaitmeninio raštingumo įgūdžiai, o taip pat ir žemas socioekonominis statusas, išsilavinimas bei darbingumo lygis. Skaitmeninė atskirtis kaip socialinės nelygybės forma taip pat nagrinėjama iš socialinės stratifikacijos perspektyvos bei atskleidžiamas IT ir negalios santykis kaip normatyvinis, suteikiantis galios (...) įrankius „nestandartinių“, t. y. įvairias kūno negalias turinčių vartotojų atžvilgiu; pristatomos išeities iš šios skaitmeninės atskirties paieškos ar bent jos mažinimo galimybės. (shrink)

Socialinę raidą, socialinę kaitą ir dinamiką įvairūs autoriai interpretuoja skirtingai, bet dažniausiai vartoja šią kategoriją kaip sinonimus. Galima teigti, kad šiuolaikiniame pasaulyje išryškėja takoskyra tarp modernaus ir klasikinio požiūrio, bet riba tarp postmodernumo ir modernumo išlieka iki galo neapibrėžta. Moderni socialinė raida – tai skirtingose kultūrose (ne vien vakarietiškoje kultūroje) egzistuojančių elgesio tradicijų transformavimas, keitimas ar laikysena jų atžvilgiu, kuri labiau grindžiama racionaliais veiksmais. Modernumas – sąvoka, parodanti socialinės raidos rezultato naujumą, kuris charakterizuojamas tam tikrų rodiklių visuma. Tad (...) modernioje visuomenėje vyksta nuolatinis tranzitas nuo elgesio tradicijų per pokyčius į ateitį, kurią galime ekstrapoliuoti kaip sistemą, o ne atskirų požymių bendrybę. Modernią socialinę raidą galime apibūdinti vertindami pokyčius ir panaudodami indikatorius iš skirtingų mokslininkų darbuose išsiskirtų aštuonių rodiklių grupių: socialinė struktūra, gamybinė jėga, infrastruktūra, verslumas, globali komunikacija, politinė struktūra (demokratija), urbanizacija, teritorinė hierarchinė sistema. (shrink)

Socialinė politika vaidina svarbų vaidmenį formuojant žmonių gyvenimus. Siekiame išsiaiškinti, kaip posovietinė pertvarka socialinės politikos srityje keičia šiuolaikinėje Lietuvoje gyvenančių žmonių gyvenimo eigą. Siekiant šio tikslo, straipsnyje naudojama L. Leiseringo ir R. Walkerio (1998) pasiūlyta „gyvenimo eigos politikos“ analizės schema. Analizė rodo, kad Lietuva iš savo autoritarinės praeities paveldėjo stiprius gyvenimo eigos struktūravimo, integracijos ir normų formavimo mechanizmus. Vis dėlto šie mechanizmai silpsta arba yra adaptuojami prie šiuolaikinio socialinio, ekonominio ir politinio konteksto. Dėl to šiuolaikinę Lietuvą galima priskirti pofordistiniam (...) gyvenimo eigos režimui, kuris pasižymi gyvenimo eigos destandartizacija, depolitizacija ir didesniu socialinės politikos institucijų lankstumu. Perėjimas prie šio gyvenimo eigos režimo mūsų šalyje įvyko vėliau, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis. Dabartinį gyvenimo eigos politikos režimą Lietuvoje taip pat galima apibūdinti kaip silpnai integruotą „segmentuoto saugumo“ modelį, kuriam būdingas atotrūkis tarp tų, kurie dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, ir tų, kurie yra už jos ribų. (shrink)

Egzistencinės grėsmės, tokios kaip pandemija, karas, neteisėta migracija, priskirtinos didelio poveikio grėsmėms, nes destabilizuoja gerovės sistemas, kelia pavojų valstybės saugumui ir visuomenės sanglaudai. Grėsmių poveikį pirmieji pajunta socialiai pažeidžiami žmonės, todėl socialinės pagalbos sistemos turi transformuotis, kad atlieptų naujai atsiradusių pažeidžiamų grupių poreikius. Straipsnyje, remiantis literatūros analize, gilinamasi į sistemos atsparumo sampratą žvelgiant per asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos ypatumus. Pasitelkiant J. S. Colemano įžvalgas apie socialines sistemas, bendrą atsparumo koncepciją, kildinamą iš ekologinių sistemų teorijos, bei socialinės sistemos mikro-, (...) mezo- ir makrolygmenų tarpusavio sąveikos sampratą, konstruojama asmeninių socialinių paslaugų sistemos atsparumo išorinėms grėsmėms vertinimo koncepcija. Ja remiantis straipsnyje išplėtoti analizės rėmai leidžia identifikuoti skirtingas ASP sistemos gebėjimo keistis konfigūracijas bei jas lemiančius veiksnius. ASP atsparumo koncepcijos pagrindu buvo parengtas ir šiuo metu vykdomas empirinis tyrimas. (shrink)

Straipsnyje siekiama iškelti kai kuriuos teorinius ir metodologinius socialinės struktūros tyrimo klausimus, atsakymai į kuriuos, mano nuomone, padėtų adekvačiau nagrinėti šiuolaikinės visuomenės sandarą, išryškinti socialinių procesų bei reiškinių raidos tendencijas. Manau, taikomasis socialinės struktūros tyrimo aspektas šiuolaikinėje visuomenėje yra ypač svarbus, kad išryškintomis tendencijomis galima būtų efektyviau remtis formuojant socialinę politiką, mažinti socialinę atskirtį. Pirmiausiai pateikiu socialinės struktūros sampratos variantą. Toliau akcentuoju socialinio laiko ir aplinkos (vietos) reikšmę, kaip esmines bet kokio socialinio tyrimo apibrėžties dedamąsias. Po to išskiriu pagrindinius (...) veiksnius, lemiančius dabarties visuomenių socialinės struktūros raidą. Visų pirma tai revoliuciniai proveržiai mokslo ir technikos srityje, kurie, kaip bebūtų paradoksalu, didina socialinę atskirtį pasaulyje. Galiausiai apibūdinu pagrindines socialinės struktūros tyrimo kryptis, išskirdamas socialinį institucinį, socialinį demografinį, teritorinį, užimtumo ir socialinį klasinį lygmenis. (shrink)

„Posocializmas“, „pokomunizmas“, „transformacija“ ir kiti semantiškai susiję žodžiai turi laikinumo atspalvį. Akademikai ir politikos formuotojai suvokė, kad šis laikotarpis bus sunkus eiliniams gyventojams. Svarstoma, kad Lietuvoje transformacijos laikotar­pis baigėsi – pavyzdžiui, 2004 m., šaliai įstojus į ES ir NATO. Tačiau nežinome, kada šis laikotarpis pasibaigė žiūrint iš Lietuvos gyventojų perspektyvos (jeigu apskritai pa­sibaigė). Todėl šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokie su transformacija susiję periodai arba lūžiai išryškėja (jeigu išryškėja) socialinėje atmintyje. Straipsnyje laikomasi periodo definicijos, pagal kurią jis turi ribas (...) laike ir pavadinimą, suvokiamas kaip homogeniškas. Kokybiniai interviu, 2021 m. vasarą surinkti Panevėžyje, Jonavo­je ir kaimuose aplink šiuos miestus, analizuojami taikant refleksyviąją teminę analizę (RTA). Daroma išvada, kad transformacija yra glaudžiai įsipynusi į dabartinį Nepri­klausomybės laikotarpį. Viena vertus, kai kurie tyrimo dalyviai pasakojo apie „per­ versmo“, „suirutės“ laiką, kartais jį lygino su pokariu. Kita vertus, atmintyje kur kas ryškesnis bendras atkurtos Nepriklausomybės laikotarpis: jis suvokiamas kaip daug­maž homogeniškas laipsniškos kaitos laikas, kurį įmanu palyginti su stambiu periodu prieš esminį lūžį – sovietmečiu. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama vyresnio amžiaus asmenų diskriminacijos raiška Lietuvos darbo rinkoje. Aptariami diskriminacijos dėl amžiaus teoriniai aspektai, vyresnio amžiaus asmenų užimtumas kaip socialinės politikos problema ir pristatomi 2014 m. Lietuvoje atlikto diskriminacijos dėl amžiaus darbo rinkoje sociologinio tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros ir kiekybinio tyrimo duomenų analizės pagrindu galime teigti, kad vyresnio amžiaus asmenys dėl jų amžiaus, lyties, įsitikinimų ir kt. darbe susiduria su įvairaus pobūdžio diskriminacijos apraiškomis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad diskriminacija darbinėje aplinkoje išauga su respondentų amžiumi, t. y. vyresnėse (...) grupėse diskriminacijos raiška intensyviausia. 40–50 m. amžiaus grupėje patiriama diskriminacija darbe yra žemesnė nei imties vidurkis. Su amžiumi susijusi diskriminacija išryškėja 56–60 m. amžiaus grupėje, o labiausiai reiškiasi tarp vyresnių nei 60 metų asmenų. (shrink)

„Ši dovana ištobulinama pratybomis, ir tapytojas įvaldo savo regėjimą ne per kelis mėnesius ir ne būdamas vienas. Svarbu ne tai, ankstyvas ar vėlyvas, spontaniškas ar muziejuje susiformavęs yra tapytojo regėjimas, kiekvienu atveju jo regėjimas mokosi tik žiūrėdamas.“Straipsnyje analizuojama kūrybos psichologijos ir fenomenologijos samprata Vosyliaus Sezemano estetikoje. Tyrimas atskleidžia, kaip estetikos bendrųjų problemų svarstymas yra susijęs su kūrybos ir kultūros filosofija. Estetika turi analizuoti ne tik estetinio objekto suvokimo aktus, bet ir tai, kaip estetinis objektas yra kuriamas. Straipsnyje aptariama: (...) kaip Sezemano estetikoje suprantami trys pagrindiniai kūrybos momentai; kokia yra vaizduotės, suvokimo ir atminties sąveika Sezemano estetikoje; kaip kūnas ir vaizduotė dalyvauja žaidime; koks yra asociacijų ir abstrakcijų vaidmuo kūrybinėje veikloje. Sezemano estetikoje išplėtota kūrybinės dinamikos samprata yra artima fenomenologinei kultūros filosofijai. Sezemanas, kaip ir kiti fenomenologinės estetikos atstovai, akcentuoja meno kūrinio, kaip pasaulio patyrimo, sampratą. Meno kūrinys yra kuriamas kaip tokia institucija, kuri yra nukreipta tiek į pasaulio patirtį, tiek į galimybę šią patirtį atverti kitam subjektui. (shrink)

Hannah Arendt plačiai žinoma kaip filosofė, kuri mėgino reabilituoti senovės graikų politikos sampratą. Remiantis Žmogaus būklės skaitymu, Arendt paprastai laikoma „graikofile“, jai prikišama „Atėnų nostalgija“. Sunku paneigti Arendt simpatijas graikams – ji iš tiesų atsigręžė į atėniečių politikos supratimą, bandydama jame iškristalizuoti kertinius autentiškos politikos elementus. Vis dėlto ši interpretacija yra pernelyg vienpusiška. Didžiausius nuopelnus politikos suvokimo srityje Arendt priskiria ne graikams, o romėnams. Pastarieji žymiai geriau sprendė politikos stabilumo, tęstinumo ir tvarumo problemą. Visą dėmesį sutelkiant į veiksmą, spontaniškumą (...) ir nepaprastus žygdarbius, kyla grėsmė destabilizuoti ir „išcentruoti“ politinės bend­rijos gyvenimą. Romėnai, įvesdami tokias sąvokas kaip tradicija, autoritetas, steigties (įkūrimo) šventumas, teisė (lex), taip pat pabrėždami politinę atleidimo ir pažado reikšmę, atveria graikams svetimą politinės sedimentacijos plotmę. Ši plotmė suteikia būtinus saugiklius, be kurių tvari politinė egzistencija yra neįmanoma. (shrink)

Lietuvos, kaip ir kitų Europos valstybių, teisės aktai numato bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo užtikrinimo priemonę – tokių sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutą. Civiliniame kodekse išvardijami teisiniai šio instituto taikymo pagrindai. Kita vertus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sistemos skirtingose valstybėse skiriasi. Šiame straipsnyje siekiama pateikti bendrą įstatymo numatytų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų Lietuvos teisėje apžvalgą, minėtų pagrindų sistemą lyginant su užsienio valstybių teisiniu reglamentavimu.

In this article the author tries to answer the difficult question of the roots of the welfare state. The study of the French example shows that if some roots are ideological, at the same time they are sociological, too. In the article the main streams of ideological roots are described and conclusion is drawn that nowadays sociological issues are very important. The popularity of the welfare state shows that dismantlement is impossible in the democratic States. Yet, its crisis due to (...) its cost in a globalized world asks the question of the balance point between the fight against assistantship and maintenance of the redistributive nature of the welfare state. The answer to that question still remains the key challenge for European politicians. (shrink)

Lithuania had a different experience in legal regulation of private property. There were periods when right to private ownership was denied and on the other hand – the periods when right to private ownership was respected and protected. Authors wanted to review today’s status of rights to private property in retrospective. The main purpose of the article is to reveal functions of private property in Lithuania. The article analyzes peculiarities of legal regulation of private property in Lithuania during different stages (...) of the state’s development. The authors have analyzed the social significance of the right to private property, how it changed and how it has been reflected in Lithuanian legislation and the case law of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, paying a particular attention to entrenchment of the right to private property in the Constitution of Lithuania. The authors evaluate the compliance of the national legal regulation and Article 1 of the First Protocol with the European Convention on Human Rights, and the case law of the European Court of Justice. (shrink)

Straipsnyje pateikiama transnacionalinės socialinės erdvės koncepcijų apžvalga ir socialinio mobilumo analizė transnacionalizmo kontekste gydytojų profesijos atveju. Kadangi ilgainiui teritorinį mobilumą keičia socialinis mobilumas, svarbu įvertinti migracijos kaip socialinio mobilumo kanalo reikšmę strategiškai svarbiai gydytojo profesijai. Taikant grafinę empirinių duomenų analizę buvo nustatyti reikšmingi šalių skirtumai gydytojų išsilavinimo, įgyto kitoje valstybėje, ar užsienio kilmės gydytojų atžvilgiu, todėl nepakanka kalbėti apie socialinį mobilumą vienos valstybės ribose. Transnacionalinės socialinės erdvės reikšmė auga dėl įvairių veiksnių: greičio įveikiant geografinius atstumus pokyčių, politinių sprendimų, ryškėjančių (...) ekonominių skirtumų tarp valstybių, socialinių tinklų plėtros ir kt. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Gyvenimo būdas ir stilius: filosofinis ir sociologinis aspektai“. Tekste aptariama konferencijos eiga, kai kurios pagrindinės pranešėjų išsakytos mintys. Konferencijoje analizuotas filosofinis gyvenimo būdas, teo­rijos ir praktikos santykis M. Heideggerio ir Aristotelio filosofijoje, gyvenimas kaip vertybė, vertybių ir dorybių teorijos, niekšybės fenomeno samprata A. Maceinos filosofijoje, J. Benthamo etinė ir socialinė filosofija, gyvenimo mitai, mokymosi mirti idėja, tango šokis kaip gyvenimo būdas, hipsterių subkultūra, gatvės mados ir klasikinių mados teorijų santykiai, šviesuolių ir tamsuolių gyvenimo (...) būdas, šventumos vertybė, senlietuvio gyvenimo būdas. (shrink)

Pritaikant Davido Riesmano (1989) adaptacijos socialinių pokyčių laikotarpiu koncepciją straipsnyje analizuojama, kokią įtaką besikeičianti institucinė aplinka ir readaptacinis šeimos elgesys turi 1980–2000 metais gimusių ir nepriklausomoje Lietuvoje augusių asmenų gyvenimo scenarijams ir pasirinkimams, susijusiems su profesija ir šeima. Autorė nagrinėja, kokie yra jaunimo profesinės karjeros ir šeiminio gyvenimo pasirinkimai, kokią įtaką tiems pasirinkimams turi šeima kaip vienas iš svarbiausių adaptatorių, kaip šeimos sėkmingos ar nesėkmingos readaptacinės praktikos naujoje socialinėje tikrovėje daro įtaką jaunimo profesinei karjerai ir kokios priežastys lemia (...) ilgalaikių įsipareigojimų, susijusių su šeiminio gyvenimo planais, baimę. Analizė paremta 67 gyvenimo istorijos interviu, surinktais 2021–2022 m. aštuoniose Lietuvos apskrityse, vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupių projektą „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980–2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ (2021–2024). (shrink)

Straipsnyje keliamas klausimas, ar globalios migracijos sąlygotus procesus Lietuvoje tikslinga nagrinėti naujo socialinio reiškinio, apibrėžiamo kaip prekariatas, aspektu? Remiantis ankstesnėmis publikacijomis ir reprezentatyviu Lietuvos gyventojų tyrimu parodoma, jog migraciją patiriantys asmenys yra socialinė grupė, turinti šiam reiškiniui būdingų bruožų. Jo esminė charakteristika – nesaugumas – laikomas pagrindine empirinių duomenų organizavimo kategorija. Nesaugumą siūloma analizuoti skiriant tris raiškos lygmenis – nesaugumą „stūmos“ priežasčių, socialinių reikšmių kilmės šalyje ir problemų, kylančių migracijos tikslo šalyje, požiūriais. Vadovaujantis migracijos pokyčių tyrimams pritaikytu R. (...) Hillo modeliu ir integruojant A. H. Richmondo, J. Trosto, R. S. Parrenas, V. L. Bengtsono, R. Milardo ir B. Wellmano teorines koncepcijas atlikta migraciją patiriančių žmonių nesaugumo įveikos resursų ir repertuarų sociologinė analizė. (shrink)

Kadangi šiandieninė visuomenė yra laikoma kūnu, socialines problemas reikėtų apibrėžti atitinkamai kaip higienos ir švaros problemas. Šiuo atžvilgiu daugybė zombių lavonų vaizdavimo atvejų zombių filmografijoje gali būti suvokiami kaip konkretūs grėsmės bei ligos suvokimo pavyzdžiai. Šiame straipsnyje teigiama, kad zombių atvaizdai kine turi teigiamo potencialo žmonijos socialiniam gyvenimui, o šis potencialas apibūdinamas kaip nauja galimybė susidurti su absoliučia kitybe. Šiame kontekste nagrinėjami filmai „Po 28savaičių“ (angl. „28 Weeks Later“), „Pasaulinis karas Z“ (angl. „The World War Z“) bei (...) „Naujoji karta Z“ (angl. „The Girl with All the Gifts“) iškeliant mintį, kad būtent užkratas ir kitybė įgalina žmonijos emancipaciją. Vietoj kapitalistinės racionalizacijos griovimo nepasiūlant jokių alternatyvų, zombių lavonai skelbia naujos socialinės formos gimimą, kuris tyrinėjamas pasitelkiant filmą „Puikybė ir prietarai, ir zombiai“ (angl. „Pride and Prejudice and Zombies“). (shrink)

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įstojus į Europos Sąjungą suaktyvėjo Lietuvos gyventojų judumas, kuris sudarė prielaidas naujoms veikloms, karjeros galimybėms ir šeiminio gyvenimo formoms. 1980–2000 m. gimusiųjų asmeninio gyvenimo planavimas vyko aplinkoje, kuri labai skyrėsi nuo jų tėvų asmeninį gyvenimą formavusios sovietmečio aplinkos. Dalyvavimas migraciniuose procesuose per tėvų, artimųjų arba asmenines patirtis formavo asmeninio gyvenimo lūkesčius ir elgseną, keliančius visuomenės nerimą dėl jaunų žmonių išvykimo iš Lietuvos ir šeiminių ryšių transformacijos mobilumo sąlygomis. Pasitelkiant Carol Smart (2007) asmeninio gyvenimo koncepcijoje pasiūlytas teorines (...) idėjas apie socialinės aplinkos, kasdienių praktikų ir asmeninių projektų sąryšį, straipsnyje analizuojama, kaip globali migracija formuoja 1980–2000 m. gimusių ir nepriklausomoje Lietuvoje augusių asmenų migracinius ketinimus, susisaistymo su Lietuva ir šeiminio gyvenimo vaizdinius. Remiantis dviejų Lietuvos gyventojų reprezentatyvių apklausų bei migracinės patirties turinčių asmenų kvotinės apklausos duomenimis, surinktais įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotus mokslininkų grupių projektus, statistinės analizės rezultatais, autorės nagrinėja, kaip jaunimas kuria ateities planus, kokia dalis jų svarsto išvykti iš šalies, kaip migracinės praktikos koreguoja šeiminio gyvenimo įsivaizdavimą. Straipsnyje atskleidžiama, kaip nepriklausomybės laikotarpiu susiformavusi atvira visuomenė ir mobili socialinė aplinka sukūrė prielaidas lanksčiam susisaistymui su savo kilmės šalimi ir savitam jaunų žmonių supratimui apie šeiminį gyvenimą. (shrink)

Šiame straipsnyje, remiantis 2019–2022 metais atliktu empiriniu tyrimu Kazachstane, analizuojamas vienas negatyvios formalios socialinės kontrolės instrumentų – nepa­geidautiną individų ir socialinių grupių elgesį viešosiose erdvėse draudžiantys ženklai. Tyrime taikyta etnografijos ir vizualios sociologijos metodologinės prieigos: stebėji­ mas nedalyvaujant ir viešųjų erdvių bei jose esančių draudžiamųjų ženklų fiksavimas pasitelkiant fotografavimą. Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vizualūs duome­nys – fotografijos. Ši analizė papildoma stebėjimo nedalyvaujant įžvalgomis. Teigiama, kad kasdienį gyvenimą viešosiose erdvėse reglamentuojančių mikrolygmens formalių taisyklių gausa rodo patriarchalinį nepasitikėjimu grįstą valdžios ir žmonių (...) santykį, o griežtas viešosios erdvės estetikos kanonas gali būti interpretuojamas kaip sovietmečio tradicijų tąsa bei režimo legitimumo įtvirtinimo priemonė. (shrink)

Analizuojant centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) problemą ir stringantį jos sprendimo būdą – daugiabučių namų renovacijos programą didžiausia problema tampa ne CŠT infrastruktūra, kuri, naudojant naujausias technologijas, galėtų tapti efektyvia ir ekonomiška sistema, bet socialinės kliūtys, neleidžiančios greitai rekonstruoti sistemos bei prisitaikyti prie socialinių ir ekonominių liberalios rinkos sąlygų. Straipsnyje aptariama, kaip iš sovietinių laikų paveldėtos specifinės CŠT infrastruktūros technologinių, ekonominių ir socialinių (socialinio kapitalo) veiksnių kompleksas liberalios kapitalizmo rinkos demokratinėje visuomenėje įgyja specifinį ir energetinio saugumo atžvilgiu ypač nesaugų pavidalą.

Straipsnyje parodoma, kad valstybės puoselėjamos vertybės (gėris, gerovė) – nėra mūsų, kaip individų, „vidinės vertybės“. Mūsų požiūris į tai, kas yra gerovė, nulemtas vidinės patirties, idealų ir prioritetų. Todėl tas valstybės siūlomas vertybes (gerovės supratimą) mes visada turime „pamatuoti“ pagal savąsias nuostatas, savo vertybių masteliu. Kadangi valstybės siūlomos vertybės yra „išorinės“ individo atžvilgiu, tai privalu jas ne tik aiškiai įvardyti, bet ir kritiškai įvertinti, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu jos eina su prievarta (koks jų „prievartos koeficientas“) ir kokiu mastu jos (...) pripažįsta individo teisę rinktis. Nors valstybės tikslai ir siūlomos vertybės yra išorinės individo atžvilgiu, tačiau norint jas realizuoti valstybei privalu ieškoti būdų, kaip pasiekti, kad žmonės jas priimtų, rasti joms adekvačią išraišką. Kitaip tariant, visi valstybės siekiai turi būti derinami su visuomenės narių siekiais ir optimaliausiu būdu tuos jų siekius išreikšti. Tik tuo atveju valstybės tikslai, puoselėjamos vertybės iš „išorinių“ gali virsti „vidinėmis“ – tapti individui savos ir daugiau ar mažiau priimtinos. O veikdamas sąmoningai ir kryptingai jis tuo pačiu padės valstybei realizuoti ir jos iškeltus tikslus. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama kūrybinė klasė. Kritikuojama R. Floridos samprata, pasak kurios, tai – visuomenės grupė, gaminanti ekonomines vertes savo kūrybine veikla. Anot straipsnio autoriaus, ne visi kūrybininkai įsitraukia į ekonominę veiklą ir ne visi kūrybos produktai dalyvauja ekonominėje apyvartoje. Demokratija kaip daugumos valdžia pati savaime nesuponuoja nei kūrybos visuomenės, nei jos kūrybinės raidos, o medijuota visuomenė netgi stabdo kūrybos sklaidą nepaisant atsivėrusių neribotų komunikacinių perspektyvų. Apie kūrybinę klasę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu nuo jos atskiriame kažkokias kitas mažiau kūrybingas (...) ar nekūrybingas klases. Straipsnyje keliami klausimai: ar kitos – mažiau kūrybingos (nekūrybingos) – klasės yra kūrybos visuomenės dalis; koks jų vaidmuo ne tik apibrėžiant kūrybinę klasę, bet ir formuojantis kūrybos visuomenei; kuo remdamiesi neigiame šių klasių teisę į kūrybingumą, kuri neatsiejama nuo žmogaus veiklos apskritai; koks sąmoningo tapatinimosi su kūrybos klase vaidmuo apibrėžiant kūrybininką; ar kūrybinė klasė nėra priedanga plėtoti tam tikru išskirtinumu paremtą politiką; ar kūrybinėje aplinkoje gali tarpti ir nekūrybingi individai; ar mažiau kūrybingos (nekūrybingos) klasės apibrėžtinos tik neigiamai (kaip stokojančios kūrybingumo); ar kūrybos visuomenėje mažiau kūrybingų (nekūrybingų) klasių laukia neišvengiama ekspropriacija? (shrink)

Neonatūralisto Josepho Rouse’o kultūrinių mokslinio žinojimo studijų filosofinė programa yra natūros ir kultūros, taip pat mokslinio ir nemokslinio žinojimo radikalios atskirties kritika, inicijuojanti autonomiško mokslo sampratos suspendavimą. Dimitrijaus Ginevo kognityvinio egzistencializmo (hermeneutinės fenomenologijos atmainos) požiūriu, kultūrinė mokslo autonomija yra pamatinis demokratijos ramstis, o natūralistinis „postmodernus“ mokslo „nuvietinimas“ vertinamas kaip kultūros ir visuomenės scientifikacijos grėsmė. Tad ginti kultūrą, visuomenę, demokratiją, o kartu ir savo teises į mokslo tyrimus yra hermeneutinio naratyvo akademinė-pilietinė priedermė. Kultūrinių mokslinio žinojimo studijų požiūriu – atvirkščiai – (...) mokslo autonomijos idėjos (modernybės naratyvo relikto) propagavimas tolygus kultūrinei mokslo stigmatizacijai, o hermeneutinė fenomenologija pati ją skatina. Straipsnio tikslas – palyginti neonatūralistinę ir hermeneutinę-fenomenologinę mokslo topologijas iš „metafilosofinės“ perspektyvos ir įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes. (shrink)

Visuomeniniame gyvenime „gerovės valstybės“ sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Dėl to kyla įvairiausių konceptualių painiavų. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos įtakingiausios gerovės valstybės sampratos tikintis, kad tai padės pasiekti skirtingas politines pažiūras ar nuostatas ginančių tyrėjų tarpusavio supratimą. Tomis įtakingiausiomis gerovės valstybės vizijomis laikoma klasikinio liberalizmo ar libertarizmo siūloma procedūrinio gerovės modelio teorija, pagal kurią laisvė, laisvosios verslininkystės sistema ir privati nuosavybės teisė laikoma pagrindinėmis priemonėmis gerovei pasiekti. Antrasis gerovės valstybės modelis yra tas, su kuriuo dažniausiai tapatinama gerovės valstybė. Tai paternalistinis paskirstomosios (...) gerovės modelis, kuris paprastai siejamas su socialdemokratine politine doktrina. Straipsnyje parodoma, kad šis modelis susiduria su loginio nuoseklumo problemomis. Trečiojo gerovės valstybės modelio šiais laikais laikosi krikščioniškasis socialinis mokymas, nors pagrindinius jo principus suformulavo dar Aristotelis. Šis modelis remiasi bendruoju gėriu kaip esminiu valstybės tikslu ir gali būti vadinamas tiksliniu gerovės valstybės modeliu. Išoriškai jis panašus į skirstomosios gerovės modelį, tačiau jo esmė yra kita. Jis yra logiškai nuoseklus, nors ne visiems priimtinas dėl savo filosofinių principų. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjamos bioetikos ir sociologijos tarpdalykinio diskurso galimybės sprendžiant šiuolaikines moralės dilemas. Apžvelgiant bioetikos ir sociologijos disciplinų raidą, atskleidžiami paradigminiai šių disciplinų skirtumai ir joms atstovaujančių mokslininkų požiūriai į etines sveikatos priežiūros problemas. Tradicinėmis laikytos klasikinės biomedicinos etikos temos, kaip, pvz., pacientų teisės medicinoje, eksperimentinių biomedicininių tyrimų su žmonėmis pagrįstumas, eutanazija ar klonavimas, vis dažniau yra analizuojamos empiriniu požiūriu pasitelkiant socialinių tyrimų metodus. Tačiau bioetikos diskurse socialinių tyrimų rezultatai (pvz., visuomenės nuomonės apklausos) yra ignoruojami, ir atvirkščiai – medicinos sociologijos (...) tekstuose vengiama normatyvinės etikos vartojamų teorinių nuostatų ar tuo labiau filosofinės sąvokų analizės. Straipsnyje aptariamos naujos tarpdalykinės nišos – bioetikos sociologijos ir sociologijos bioetikos teorinės perspektyvos. Nagrinėjama, kaip bioetikos ir socialinių mokslų tyrėjų bei ekspertų naudojami problemų sprendimo instrumentai galėtų būti integruojami į bendrą konstruktyvią mokslinę diskusiją ir kokios galimos (medicinos ar sveikatos) sociologijos ir bioetikos (ar medicinos etikos) bendradarbiavimo išdavos. (shrink)

Straipsnyje analizuojamas socialinio darbo kompleksiškumas. Analizės tikslas – atskleisti santykį tarp socialinių darbuotojų elgsenos sprendžiant konfliktus ir emocinių reakcijų patiriant pokyčius. Tyrimo rezultatai rodo, kad nepastovus, mobilus, rizikingas socialinis darbas lemia daugialypes emocines reakcijas. Profesiniai konfliktai ir pokyčiai gali tapti teigiamų emocinių reakcijų šaltiniu ir organizacijos vystymosi motyvu. Lygiaverčiai ir atviri profesiniai santykiai, net ir esant pokyčiams bei konfliktams, gali determinuoti socialinio darbuotojo energiją, kūrybiškumą, entuziazmą. Organizacinė kultūra nulems, ar darbuotojai išnaudos kompleksinius profesinius iššūkius savo profesinio tapatumo stiprinimui ir profesinės (...) veiklos tobulinimui, ar, priešingai, jų vengs ir taip skatins profesinį susvetimėjimą. Socialinis darbuotojas, spręsdamas daugiaplanes socialines problemas, susiduria su organizaciniais kompleksiniais pokyčių, konfliktų ir emocinių reakcijų iššūkiais, todėl yra būtinas socialinio darbuotojo reflektyvumą skatinantis ir palaikantis organizacinis klimatas ir supervizija kaip profesionali pagalba. (shrink)

Globalisation, repeated economic (financial) crisis and other contemporary social processes are changing the capability of the state to provide individual social security and guarantee human rights. There is therefore a need to review social policy guidelines and their implementation measures. The problem is how to develop the social security system of state, so that human rights are not violated. For the reformation of the social security system to be consistent, it is also necessary to determine the principles on which the (...) social security system should be based. This article examines the concept of the principle of subsidiarity and its impact on the implementation of socio-economic human rights. The goal of this research is to explore theoretical aspects of application of principle of subsidiarity for ensuring the protection of socio-economic human rights and development of the policy of social security in Lithuania. In order to achieve this goal, the research starts from the analysis of the concept and origin of the principle of subsidiarity and its impact on the implementation of human rights. Further the constitutional basis and levels of application of this principle for implementation of socio-economic human rights are studied. Lastly, according to the principle of subsidiarity, some relevant issues of Lithuanian social security system are evaluated. (shrink)

Social life is changing very fast. People are trying to find out reasons of living in a safe society and understand their role in it. The ‘wrong’ and ‘right‘ models of the social life, state and law systems are appearing. In the XXth century, one of them – socialism – made suggestion how to solve social problems, determinated of capitalism. This work deals with the situation of Lithuanian social thought in the Republic of Lithuania (1900-1940). In the article, the standpoint (...) of catholics of socialism is reflected. Catholics displayed socialism as a system, which accumulated many distorted images about human nature, motivations of human behavior, society and its functionating. Considering the society being an organic totality of individuals, but not a faceless mass, and an individual being a personality having natural rights to be respected, but not considered as a little screw without any rights in the state machine, with whom any experiments may be performed, they disclosed Utopia of the idea, proposed by socialists, of the possibility of a perfect society creation by the only preliminarily arranged correct plan,. For this purpose to be achieved, they constructed a model of socialist economy and then destroyed it, demonstrating economical unefficiency of this system. In this manner, intellectuals warned Lithuania and its people about the destructiveness of the realization of such an experiment. In spite of criticism of socialism, some intellectuals, such as A. Maceina, S. Šultė and S. Šalkauskis, appeared to be rather respective to the new social ideas and did not distinguish any social economic system as the best and only one. They thought that all the world, including Lithuania, has to create a new social life and take as a base the progressive ideas of socialism and capitalism. According to the opinion of the catholics, the most reliable way to a safe sočiety and economical welfare passes through the cooperation of individuals and state’s duty to create right laws. Ideological spirit was the main obstacle for the intellectuals to recognize trends of socialism by their aims and methods. That is the reason, why socialism was identified as bolsevism. However, the expression of the intellectuals’ opinion about socialism, its ideological herritage and perspectives enriches the research of the Lithuanian legal phylosophical and political thought and allows to understand better the ideological development of socialism and to define its competence and limits of validity in the contemporary world. Valuable ideas may be fruitfully used in creating a democratic society, social state and the rule of law. (shrink)

The study analyses the issues of protection of national minorities from the perspective of international law. The study consists of three parts. In the first part, the author reveals the understanding of a national minority on the basis of objective and subjective features. This part focuses on such problematic issues as national minorities and citizenship, non-dominant position of a national minority. The second part of the study concentrates on international minorities as subjects of international law. The author analyses international legal (...) subjectivity of national minorities. A question is raised whether the rights of national minorities are individual or collective rights. The third part of the study focuses on the analysis of normative basis for the protection of national minorities. The author notes that the monist system exists in the Republic of Lithuania regarding the relation of international and national law. Under this system, the international treaties ratified by the Lithuanian Parliament (Seimas) are seen as an indivisible part of the legal system of the Republic of Lithuania. Therefore, the Convention for the Protection of National Minorities is an international treaty that is directly applicable in the legal system of the Republic of Lithuania. The fourth part of the study focuses on the question whether Lithuania should become a party to the European Charter for Regional or Minority Languages. Although this issue is complex and includes the problems of political, economic, legal and other nature, the author focuses on the legal analysis of the problems related to the participation in the Charter. It is emphasised that the Charter is not the only document that ensures the linguistic rights of national minorities. Under the Law on International Treaties of the Republic of Lithuania, while considering participation in the Charter, the right of treaty initiative should be implemented, and the question of efficiency of the treaty must also be solved. (shrink)

Resumo: O presente artigo sistematiza informações sobre a implementação do Programa Jovem de Futuro, PJF, na rede estadual de ensino no Pará, considerando suas implicações para o Direito Humano à Educação, DHE, de acordo com o proposto no Pacto Internacional sobre os Direitos Econômicos, Sociais e Culturais- PIDESC, que demarca quatro indicadores da ação estatal para a asseguramento do direito à Educação. São eles: Disponibilidade, Acessibilidade, Aceitabilidade, Adaptabilidade e, ainda, Controle Social incorporado na matriz de pesquisa. Em diálogo com tais (...) indicadores, coletamos informações em páginas oficiais da Secretaria Estadual de Educação do Pará e do ator privado responsável pela implementação do Programa, o Instituto Unibanco. Procedemos análise de documentos oficiais localizados nas referidas páginas, além de consultar a produção nacional sobre o PJF, com ênfase à sua consolidação no estado do Pará, no período de 2011-2018. A pesquisa de tipo qualitativa, apoiada em revisão bibliográfica, análise documental e coleta de dados de fontes primárias e secundárias, possibilitou a constatação de forte influência do setor privado na educação pública paraense, que direcionou a adoção de modelos de gestão empresarial para a obtenção de melhores resultados educacionais, com controle e monitoramento em todas as etapas do PJF, com sérias consequências ao DHE. Palavras-chave: Direito Humano à Educação; Jovem de Futuro; Instituto Unibanco; Privatização. The Jovem de Futuro program in Pará and the implications for the Human Right to Education – DHE Abstract: The article systematizes information about the implementation of the The Youth with a Future Program - PJF in the state education in Pará, considering its implications for the Human Right to Education - DHE, in accordance with what is proposed in the International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights - ICESCR, which outlines four indicators of state action to ensure the right to education. They are: Availability, Accessibility, Acceptability, Adaptability and accountability incorporated in the research matrix. Related with these indicators, we collected information on official pages of the Pará State Department of Education and on the private actor responsible for implementing the Program, Instituto Unibanco. We proceeded to the analysis of official documents located on the referred pages, in addition to consulting the national academic production on the PJF, with emphasis on its consolidation in the state of Pará, in the period 2011-2018. Qualitative research, supported by a bibliographic review, document analysis and data collection from primary and secondary sources, made it possible to verify the strong influence of the private sector on public education in Pará, which led to the adoption of business management models to obtain better results. educational institutions, with control and monitoring at all stages of the PJF, with serious consequences for the DHE. Key-words: Human Right to Education; Future Youth; Unibanco Institute; Privatization. Programa Joven del Futuro en Pará y sus implicaciones al Derecho Humano a la Educación – DHE Resumen: La presente investigación sistematiza informaciones sobre la implementación del Programa Joven del Futuro – PJF en la red estatal de enseñanza de Pará, considerando sus implicaciones al Derecho Humano a la Educación – DHE, de acuerdo con lo propuesto en el Pacto Internacional sobre los Derechos Económicos, Sociales y Culturales – PIDESC, que demarca cuatro indicadores de acción estatal para el aseguramiento del derecho a la Educación. Son ellos: Disponibilidad, Accesibilidad, Aceptabilidad, Adaptabilidad y, aún, Control Social incorporado en la matriz de investigación. En diálogo con tales indicadores, reunimos informaciones en páginas web oficiales de la Secretaria Estadual de Educação do Pará y del actor privado responsable por la implementación del Programa, el Instituto Unibanco. Procedemos el análisis de documentos oficiales localizados en las referidas páginas, así como consultamos la producción nacional sobre el PJF, con énfasis a las consolidaciones en Pará, en el período de 2011 hasta 2018. La investigación de tipo cualitativa, apoyada en revisiones bibliográficas, análisis documentales y recopilación de datos de fuentes primarias y secundarias, posibilitó la constatación de fuerte influencia del sector privado en la educación pública paraense, que direccionó la adopción de modelos de gestión empresarial para la obtención mejores resultados educacionales, con control y monitoreo en todas las etapas del PJF, con serias consecuencias al DHE. Palabras-clave: Derecho Humano a la Educación; Joven del Futuro; Instituto Unibanco; Privatización. Data de registro: 02/05/2022Data de aceite: 26/10/2022. (shrink)

In this article, we explore the concept of African communitarianism and reflect on its potential value for ecojustice education as a localised response to the wider ecological crises that i...

Gene editing in the environment must consider uncertainty about potential benefits and risks for different populations and under different conditions. There are disagreements about the weight and balance of harms and benefits. Deliberative and community‐led approaches offer the opportunity to engage and empower diverse publics to co‐create responses and solutions to controversial policy choices in a manner that is inclusive of diverse perspectives. Stories, understood as situated accounts that reflect a person's life experiences, can enable the articulation of nuanced perspectives, (...) diversify how perspectives are communicated, encourage wider participation, open dominant perspectives to challenge, and invite participants to assess appropriate empathy and precaution in collective positions. An emphasis on storytelling in deliberations on gene editing of organisms emphasizes carefully designed recruitment and facilitation to support hearing from a range of perspectives, including those that present a different set of assumptions than those that may be held by experts or other stakeholders, among these, consideration of how to understand our relationships to nature. (shrink)

The authors find East Asians to be holistic, attending to the entire field and assigning causality to it, making relatively little use of categories and formal logic, and relying on "dialectical" reasoning, whereas Westerners, are more analytic, paying attention primarily to the object and the categories to which it belongs and using rules, including formal logic, to understand its behavior. The 2 types of cognitive processes are embedded in different naive metaphysical systems and tacit epistemologies. The authors speculate that the (...) origin of these differences is traceable to markedly different social systems. The theory and the evidence presented call into question long-held assumptions about basic cognitive processes and even about the appropriateness of the process–content distinction. (shrink)