This article focuses on the problem of criminal liability for unlawful engagement in economic activities, analyses the emergence and development of this norm in criminal law and the ways of its optimal explanation. Special attention is paid to the problem of identification of illegality of activities, based on specific tax and economic regulation. The study concludes that criminal liability must be limited to a violation of fundamental requirements for the legality of business, and does not include particular abuses occurring in (...) legal business. The author also deals with the criteria of delimitation of criminal and administrative liability for unlawful engagement in economic activities. Under Article 202(1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, application of criminal liability is limited by two alternative conditions: either a person illegally undertakes activity in entrepreneurial way or on a large scale. According to the paper, the above-mentioned regulation lacks clarity and leads to the risk of unfounded prosecutions. The author gives practical examples, where on the basis of inexplicable criterion of an entrepreneurial way, criminal charges are filed in respect of petty economic activities. Such practice is incompatible with the purposes and principles of criminal law. The paper proposes to delete the criterion of an entrepreneurial way from the definition, leaving the possibility of criminal liability only in case of large scale illegal economic activity. The article also substantiates the conclusion that prohibited business activities provided for in Article 202(2) of the Criminal Code actually defies logical explanation and should be removed from the regulation. At the end of the article, the author offers a sample of optimal legal wording of unlawful engagement in economic activities in criminal law. (shrink)

Some computational phenomena rely essentially on pragmatic considerations, and seem to undermine the independence of the specification from the implementation. These include software development, deviant uses, esoteric languages and recent data-driven applications. To account for them, the interaction between pragmatics, epistemology and ontology in computational artefacts seems essential, indicating the need to recover the role of the language metaphor. We propose a User Levels (ULs) structure as a pragmatic complement to the Levels of Abstraction (LoAs)-based structure defining the ontology and (...) epistemology of computational artefacts. ULs identify a flexible hierarchy in which users bear their own semantic and normative requirements, possibly competing with the logical specification. We formulate a notion of computational act intended in its pragmatic sense, alongside pragmatic versions of implementation and correctness. (shrink)

I analyse some of the key evolutionary issues that arise in the study of consciousness from a bio-philosophical point of view. They all seem to be related to the fact that phenomenality has a special status: it is a very complex feature, apparently more than biological, it is hard to define because of the plurality of its displays and it is difficult to study with classic evolutionary tools. Giving an answer to the question “is consciousness an adaptive trait?” thus seems (...) to be very difficult and this paper intends to sketch some of the problems we should be concerned with when studying phenomenality as an adaptation. (shrink)

This article presents an analysis of the journey of the Dutch Reformed Church back into the ecumenical fellowship of the World Council of Churches. The first part contains a brief historical review of the relationships between the WCC and the Dutch Reformed Church family, underlining the fact that the Dutch Reformed Church family in South Africa is a founding member of WCC and that it was never excluded from WCC fellowship; rather, this church itself resigned membership in the WCC after (...) the Cottesloe Consultation at the pressure of the South African government of that time. The last part presents in detail the process of the readmission of the Dutch Reformed Church into the WCC fellowship as well as the way this church was active in the WCC after readmission. (shrink)

In the first part, the author discusses the methodological status of interdisciplinary research. Some general issues may be problematized within various disciplines; each of them only examines a certain aspect of the issue. Philosophical categories represent some ideas par excellence, while the terms used by the specific sciences represent models of some of their aspects. The second part recalls the most important problems signaled by engineers and programmers of machines, which are to operate in an external, changing environment, realizing autonomously (...) the objectives set for them. In parts three and four, the author attempts to specify the essential operations that the decision making machine performs. The nature of these operations should be adapted to the requirement that the machine should focus on what is important for the task it performs. (shrink)

We will be concerned with intentionally misleading someone or hindering their ability to properly discern a situation. Thus, we mean communicative acts that are both verbal and non-verbal in nature; they are undertaken both by individuals and on larger human collectives, but also by organizations or institutions; the entities to which these actions are directed may also vary. Most often we stigmatize them as wrong, although in many specific cases we are ready to recognize their rightness. Our goal is to (...) make visible the need to organize these acts from the perspective of a philosophically defined person-society relationship. We will also draw attention to the conditions that such depictions should meet. (shrink)

In the first part I focus on the issue of progress, in particular progress in philosophy. Philosophical progress has a special property that it shares with the process of becoming a better person. It is constantly finding yourself “on the way”. This path is not only anchored in the Absolutely Perfect but it conditions and stimulates the reflection towards the truth about the relationship between Him and us. We can assume that the core of this reflection is philosophy. The second (...) part is devoted to the paradoxical nature of the most generally understood memory. I assume that the condition of awareness of a certain content is its outdatedness, that is, its transfer to the sphere of memory. Memory is a constantly updated and constantly re-ordered picture of everything that the subject has ever relegated from being, so that it can be replaced by something else. The foundation of this order is a certain axiology. In the third part I show how the sketched concept of memory is used to describe the mechanism of the evolution of philosophical thought. The “on the way” philosophy would consist of two constantly repeated activities: on reconstructing what is to be denied, and thus on the recognition of the previous philosophical achievements in its totality, and on its negation. This denial would concern the whole of this achievement as an axiologically reconstructed unity. The new system is only realized as a series of consequences of the negation of the current state. The vast majority of philosophical reflection focuses on the constitution of this current state, its supposed unity. In the short part of the fourth, I draw up prospects for further deliberations. (shrink)

The importance of the adolescence in the value orientations formation as a stable personality trait associated with the shaping of worldview has always been a matter of special research attention. This article seeks to investigate the formation of teenagers’ value orientations through creolized texts. The creolized text is a text in which verbal and nonverbal components form a visual, structural, semantic and functional wholeness, aimed at a complex impact on the recipient. The authors cleared out cognitive, emotional, and behavioural criteria (...) for the formation of students’ value orientations. To determine students’ instrumental and terminal values, M. Rokeach’s method of value orientation diagnostics was used. Educational workshops aimed at altering teenagers’ values with the use of creolized texts were arranged. Examples of motivational posters and comics created by students in the process of these extracurricular activities are provided. The reflexive component is presented through students’ impressions of working with creolized texts. (shrink)

Budizm, Hinduzim’e tepki olarak ortaya çıkan bir inanç sistemidir. Buda, bu dinin kurucusudur. Budizm daha çok Buda’nın hayatı ve görüşleri çerçevesinde şekillenir. Özellikle Buda’nın vaazları bu dinin yayılmasını sağlayan önemli konuşmalardır. Bu çerçevede Ateş Vaazı Budistler arasında önemli bir yere sahiptir. Ateş simgesi ile özdeşleşen bu vaaz, Budizm için bir kırılma eşiğidir. Bu vaazdan sonra yüzlerce keşiş Buda’nın yolunu izler. Genel olarak dini ve felsefi bir içeriğe sahip olan vaaz, keşişleri kurtuluşa davet eder. Buda bu vaaz aracılığıyla kendi yaşam serüvenini (...) ve ulaştığı sonuçları takipçilerine anlatır. Budizm’in inanç hayatı hakkında derli toplu bilgiler veren Ateş Vaazı, insanın bu dünyada yanılma nedenlerini ortaya koyar. Arzu, tutku ve nefretin acılara neden olduğundan söz eder. Tenasüh sürecinin insanı yıprattığını dile getiren vaaz, keşişler için kurtuluş yolu olarak Nirvana’yı önerir. Buda incir ağacının altında Nirvana’ya ulaşır. Burada pişer ve hakikati keşfeder. Buda bu vaaz aracılığıyla takipçilerinin de pişerek olgunlaşmasını önerir. Bu çerçevede bu çalışmada önce Budizm’in kısa bir geçmişi sonra Buda’nın hayatına yer verildi. Böylece Ateş Vaazı’nın ortaya çıkma süreci ve zemini ele alındı. Son olarak bu vaazın neyi, nasıl anlattığı ve ne gibi mesajlar verdiği ortaya konuldu. (shrink)

La Palabra del Buda. Nyanatiloka Mahathera. Translated, with a preface and supplementary notes, by Amadeo Solé-Leris. Altalena Editores S.A., Madrid 1982. 143pp.

The objective here is to present that, in most of Europe, in the medieval and modern periods, the imaginary impressions of Indian fables and the religious life of Buddha, which had already existed for almost two thousand years before in Greece, became recurring. All of the medieval novels, for example, with their heroic knights, as well as modern fables, have a significant mark, rather plagiarism, of popular or classical Indian literature. In fact, as we methodologically base ourselves in the history (...) of ideas, we find that India was the faraway and literary source of the tales, the fables, the romances of chivalry etc., which gave much charm to medieval European times. This is confirmed by Theodor Benfey, one of the translators of the Pañcatantra , our main Indian fable exposed here, who pronounced the dictum , in 1859, that most of the world's fables, which were produced in the West, had originated in magical world of India, of which a small number had actually arrived in Europe as oral stories even before the tenth century. (shrink)

Straipsnyje, remiantis moksline ir menine medžiaga, aptariama humanistikos metodų problema. Keliama mintis, kad vaisingiausi metodai yra susiję su bendresniu mąstymu, su teorija. Jei metodas tik perimamas, jis virsta įrankiu, metodologijos dažnai, ypač disertacijose, tik imituojamos. Pasiremiama A. J. Greimo mintimi apie „apglėbiantį mąstymo būdą“. Trumpai aptariant pirmą kartą lietuviškai pasirodžiusias E. Husserlio „Karteziškąsias meditacijas“, ieškoma ir fenomenologinio tako humanistikoje, ypač literatūros moksle. Pabrėžiamas filosofijos ir literatūros ryšys. Keliama mintis, kad humanistikos metodologinės nuostatos turėtų labiau remtis pačia kūryba. Reikšminiai žodžiai: metodas, (...) teorija, mąstymas, filosofija, poezija, fenomenologija. THE EMBRACING MODE OF THINKING Viktorija Daujotytė-Pakerienė Summary The author sets out to reconsider the problem of humanistic methods. It expresses the doubt as to the application of the methods which are detached from theories and a more general mode of thought. The title of the article is taken from the Lithuanian edition of the preface to “Semiotics” written by A. J. Greimas. The mode of thought, embracing the multifarious worlds of meaning, is considered as a humanistic universal, it is also perceived as a bridge of thought to prevailing phenomenology. The concept of embrace encompasses the dimension of the body and the full mental participation of the individual. A brief review of the first translation of Edmund Husserl’s “Cartesian Meditations” into Lithuanian by Tomas Sodeika are presented. Meditation is viewed as the common ground-substratum shared by philosophy and poetry. “Meditations” of Donaldas Kajokas are introduced. Algis Mickūnas and Arūnas Sverdiolas’s dialogues “The All-Embracing Present” are referred to as a personal testimony of the inner participation in the theories. The significance of A. Ðliogeris’s study “Thing and Art“, which discusses the creative work of P. Cezanne and R. M. Rilke, is reflected within the framework of the tradition of phenomenological thought; here the concept of theoretical point of view was first formulated in Lithuanian humanistics. The article suggests that in approaching the problems of method in humanistics, and especially in literary criticism, the participation of creation itself is very important, and particularly the experiences that open up in original texts. It is important to reveal the equivalents, to reflect them, to extract the method from the texts. The article arrives at the conclusion that the recognition of the organizing inner text system is the essential principle of humanistic methodology, which is in close connection with the embracing mode of thought. Keywords: method, theory, thought, philosophy, poetry, phenomenology. (shrink)

Hinduísmo e Budismo são duas das religiões mais expressivas do mundo em número de adeptos. São, também, originárias de uma mesma região, o Subcontinente Indiano. Para além disso, ao longo do tempo, em especial nas etapas iniciais do Budismo, elas compartilham uma série de elementos teológicos e simbólicos. Mesmo assim, constituíram-se como sistemas religiosos próprios, com dinâmicas próprias, que, em muitos aspectos, não se misturam e até se opõem. Este artigo busca examinar as divergências substanciais entre Hinduísmo e Budismo. Para (...) isso, propõe um trajeto circular, que parte das semelhanças entre ambas as religiões para além do lugar comum, para, então, ocupar-se das diferenças substanciais. (shrink)

Socialinio darbo teoretikai sutinka, kad Pierre’o Bourdieu sociologijos įtaka sociali­ niam darbui plečiasi ir gilėja. Kita vertus, kai kalbama apie socialinio darbo profesiją, tie patys teoretikai ignoruoja P. Bourdieu nuostatą nuo profesijos tyrimų pereiti prie profesinio lauko analizės. P. Bourdieu profesijos fenomeną laikė biurokratinės pri­ gimties konceptualizacija, kuri įtvirtina mokslinio mąstymo logikai prieštaraujančias heteronomijos apraiškas. Straipsnyje siekiama įgyvendinti P. Bourdieu reikalavimą ir, pritaikius jį socialiniam darbui, nuo socialinio darbo profesijos analizės pereiti prie socialinio darbo profesinio lauko tyrimų. Straipsnyje ieškome atsakymo (...) į klausimą, kaip keičiasi su socialiniu darbu siejamų veiklos formų arba praktikų traktavimas, kai socialinio darbo profesijos analizę keičia socialinio darbo lauko tyrimas. Palyginę trijų skirtingų šalių – JAV, Japonijos ir Lietuvos – socialinio darbo profesinės veiklos lau­ kus, priėjome prie išvados, kad profesinio lauko, kitaip nei profesijos, požiūris sudaro prielaidas įtraukti į socialinio darbo lauką tas socialinio įgalinimo praktikas, kurios, socialinio darbo profesijos požiūriu, lieka anapus biurokratinio socialinio darbo reg­ lamento. (shrink)

Buda não ergueu uma religião; fez filosofia e ciência. Foi o precursor do realismo científico, da psicanálise, da filosofia analítica, do existencialismo, do feminismo, da epistemologia, da teoria e crítica do conhecimento, da psicologia social, da psicologia positiva, do preservacionismo ecológico e de conceitos relativos à matéria e à energia que só muito recentemente a física quântica pôde comprovar. Saber adequadamente o que é Budismo é essencial para a formação e cultura de qualquer pessoa que não queira ser simplesmente mais (...) um alienado numa manada que caminha às cegas em meio a uma revolução tecnológica. É possível compreender o budismo de raiz através da linguagem e do conhecimento modernos, e estabelecer suas relações com o pensamento contemporâneo e suas referências. Com isso se torna possível aprofundar e ampliar nossa percepção a respeito da compatibilidade desses princípios milenares com nossas formas modernas de vida e conhecimento. O estudo necessário para isso é bastante trabalhoso. Budismo é um tema subjacente a uma gigantesca montanha literária e cultural. Quanto mais próximos estivermos do seu conceito original, mais profunda e volumosa será a escavação que temos que fazer. (shrink)

RESUMO Este artigo objetiva ser uma breve introdução à práxis soteriológica budista, enfatizando, num primeiro momento, as quatro nobres verdades, aquele conjunto de intuições fundamentais formuladas pelo Buda desde o seu primeiro sermão; depois se descreve o nobre óctuplo caminho, o conjunto de práticas ensinadas pelo Buda para a consecução da experiência do despertar; finalmente, descrevem-se os estágios do caminho tanto no ambiente theravādin quanto na tradição mahāyāna. ABSTRACT This article aims at being a brief introduction to the soteriological praxis (...) of Buddhism, underscoring, firstly, the four noble truths, that set of cornerstone intuitions propounded by the Buddha since his first sermon; then, the noble eightfold path, the set of practices that aims at the experience of awakening taught by the Buddha is described; finally, the stages of the way are described, both in the theravādin tradition as well as in mahāyāna's. (shrink)

Nas primeiras duas seções deste artigo, apresento alguns dos argumentos que os filósofos budistas indianos Nāgārjuna (ca. séculos II-III) e Vasubandhu (ca. séculos IV-V) usam para mostrar a insustentabilidade lógica dos fenômenos, respectivamente, do movimento e da existência de objetos externos/extramentais. A lógica desses argumentos é comparável à lógica que Zenão de Eleia utiliza nos seus paradoxos contra o movimento e a multiplicidade – e, de fato, no interior dos estudos budológicos contemporâneos, essa comparação já foi sugerida. Na terceira seção, (...) entretanto, pretendo mostrar que os objetivos filosóficos mais imediatos desses três pensadores divergem e são inconciliáveis: enquanto Zenão critica o movimento e a multiplicidade para demonstrar a plausibilidade dos atributos da imobilidade e da univocidade do Ser parmenídico, os paradoxos de Nāgārjuna e Vasubandhu devem ser entendidos no âmbito de projetos filosóficos que, em continuidade com o ensinamento budiano do caminho do meio, pretendem ficar equidistantes das categorias do “ser” e do “não-ser”, evitando ambas. Finalmente, na quarta e última seção, defendo a tese de que os objetivos últimos dos Eleatas e aqueles dos dois filósofos budistas voltam a ser parecidos: Parmênides e o Buda, como também seus respectivos epígonos, buscam promover nos seus seguidores uma “revolução epistêmica” que consiste na passagem de uma visão ordinária da realidade a uma compreensão extraordinária ou suprema, coincidente com a realidade em si e, portanto, verdadeira em última análise. (shrink)

Straipsnyje, remiantis kokybinių interviu su lenkų savanoriškų organizacijų lyderiais Pietryčių Lietuvos miestuose duomenimis, diskutuojama, kokie pagrindiniai etniniu pagrindu susikūrusių savanoriškų organizacijų tikslai ir veiklos pobūdis bei dalyvavimo jose motyvai. Saviorganizacija pilietiniu lygmeniu ir ją lemiantys veiksniai analizuojami žvelgiant iš keleto teorinių perspektyvų – kultūrinės, politinės ir ekonominės. Taip pat diskutuojama, ar etninių grupių pilietinė saviorganizacija turi įtakos etniniam identitetui ir kolektyvinei bei politinei mobilizacijai. Tyrimu atskleista, kad etninių grupių pilietinė saviorganizacija yra motyvuota tiek kultūrinių, tiek politinių, tiek ir ekonominių (...) veiksnių. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiamos Lietuvoje nuo 1992 m. veikiančio nepriklausomo lotyniškojo tipo notariato nūdienos aktualijos, patirtis, iššūkiai bei perspektyvos Lietuvos teisės kontekste, taip pat atsižvelgiant į tarptautines notariato veiklos teisinio reglamentavimo tendencijas. Straipsnyje aptariamas daug diskusijų sukėlęs ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pasiekęs pilietybės reikalavimas asmenims, norintiems tapti notarais, notarų atliekamų funkcijų įvairovė bei jų spektro pokyčiai skirtingose valstybėse ir laiko požiūriu, e. notaro koncepcija, notarinių paslaugų tarptautiškumo didėjimas bei naujausios Europos Sąjungos notarų veiklos teisinio reglamentavimo iniciatyvos, notariškai patvirtintų autentiškų (...) dokumentų galiojimas. (shrink)

Straipsnyje, remiantis ribų diskursu, komunikologijos prieigomis ir fenomenologijos nuostatomis, nagrinėjamos akademinės teritorijos ir jų ribos. Plėtojamos šios tezės: 1) akademininkas – dvigubas agentas, ne tik dirbdamas skirtingose institucijose, bet ir priklausydamas skirtingiems akademiniams lygmenims, mokslo idėjoms migruojant iš vienos akademinės teritorijos į kitą; 2) tik priklausydamas tam tikro mito bendrijai, kurios aplinkoje jis formuojasi drauge formuodamas šį mitą, akademininkas tampa savimi; 3) būdamas vienas akademininkas netapatus sau, kitaip tariant, jo nėra be akademinio fono, kurio mito ugdytinis būdamas ir kurį keisdamas (...) jis siektų savo tapatumo; 4) nė viena iš akademinių bendrijų, besivaržančių dėl ribinių teritorijų, komunikuodamos nepraranda teritorijų, priešingai, jos abi išplečia savo žemes, prisijungdamos naujus tyrimo pakraščius bei šalutinius kelius, kurie galiausiai pakeičia ir centro vietą bei vieškelių kryptį; 5) finansuodama akademinių teritorijų įdirbimą valstybė ne tik kontroliuoja universitetus, bet ir prižiūri, kad nebūtų peržengtos nustatytos akademinės veiklos ribos: universitetų karas, sukeldamas nusistovėjusių galios komunikacijoskanalų sumaištį, klibintų valdžios pozicijas; 6) skaldydama ir valdydama valdžia siekia pačių akademininkų rankomis užgniaužti bet kokius kūrybinius ekscesus ir įtvirtinti galios komunikaciją, kurios kanalu tampa akademinis mitas – mokslinės žiūros ir mokslinio žargono visuma, plėtojama tam tikrame universitete; 7) universitetas (ne tik privatus) tampa medija, ne tik pratęsdamas visuomenės vartojimo lūkesčius, bet ir užtikrindamas vartotojiškos visuomenės mainų likvidumą; 8) akademinis regionas – būtina mokslinio mito gyvavimo sąlyga, gyvybinė aplinka, kurioje mitas ne tik skleidžiasi, bet ir įgauna naujas gyvybės formas; 9) ekspertizės, siekiant atidalyti kokybiškas ir nekokybiškas akademines teritorijas, yra magijos salos racionaliame akademinio mito vandenyne. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama kūrybinė klasė. Kritikuojama R. Floridos samprata, pasak kurios, tai – visuomenės grupė, gaminanti ekonomines vertes savo kūrybine veikla. Anot straipsnio autoriaus, ne visi kūrybininkai įsitraukia į ekonominę veiklą ir ne visi kūrybos produktai dalyvauja ekonominėje apyvartoje. Demokratija kaip daugumos valdžia pati savaime nesuponuoja nei kūrybos visuomenės, nei jos kūrybinės raidos, o medijuota visuomenė netgi stabdo kūrybos sklaidą nepaisant atsivėrusių neribotų komunikacinių perspektyvų. Apie kūrybinę klasę galima kalbėti tik tuo atveju, jeigu nuo jos atskiriame kažkokias kitas mažiau kūrybingas ar (...) nekūrybingas klases. Straipsnyje keliami klausimai: ar kitos – mažiau kūrybingos (nekūrybingos) – klasės yra kūrybos visuomenės dalis; koks jų vaidmuo ne tik apibrėžiant kūrybinę klasę, bet ir formuojantis kūrybos visuomenei; kuo remdamiesi neigiame šių klasių teisę į kūrybingumą, kuri neatsiejama nuo žmogaus veiklos apskritai; koks sąmoningo tapatinimosi su kūrybos klase vaidmuo apibrėžiant kūrybininką; ar kūrybinė klasė nėra priedanga plėtoti tam tikru išskirtinumu paremtą politiką; ar kūrybinėje aplinkoje gali tarpti ir nekūrybingi individai; ar mažiau kūrybingos (nekūrybingos) klasės apibrėžtinos tik neigiamai (kaip stokojančios kūrybingumo); ar kūrybos visuomenėje mažiau kūrybingų (nekūrybingų) klasių laukia neišvengiama ekspropriacija? (shrink)

Este volumen colectivo se suma al 150 aniversario del fallecimiento de Arthur Schopenhauer, cuyo pensamiento tiene una enorme vigencia siglo y medio después, acaso entre otras muchas cosas por haber querido tender puentes entre categorías occidentales y orientales −una suerte de Buda de Occidente−, al no desdeñar ninguna tradición y oficiar como buen escanciador de autores clásicos e inmisericorde crítico del academicismo carpetovetónico. Este autor figura de manera inequívoca entre los grandes pensadores del ayer con proyección para el mañana. Fue (...) a la par un tábano punzante contra la vulgaridad pública y un promotor de la paideia de la excelencia. El Encuentro internacional celebrado en el Instituto de Filosofía del CSIC propició que se publiquen aquí las contribuciones aportadas por especialistas alemanes, italianos y españoles. La Colección de Clásicos europeos (que dirige Roberto R. Aramayo) pretende rescatar del olvido algunos textos fundamentales para comprender mejor nuestro presente, al poner en valor la impronta que han legado a Europa y al mundo determinados pensadores europeos. Como complemento a esa colección de textos, este volumen sobre Schopenhauer inaugura la serie de Diálogos con Clásicos europeos, que quisiera cumplir en castellano un papel similar al jugado por los Companions filosóficos de Cambridge. Conviene seguir dialogando con ciertos autores que forman parte del entramado de nuestro acervo cultural, pues no en vano el diálogo es condición sine qua non del filosofar. (shrink)

Straipsnyje aptariamos visuomenės ir valstybės modelių paieškos XX a. pradžios katalikų intelektualų darbuose. Teigiama, kad lietuvių katalikų intelektualai (A. Kaupas, S. Šultė, A. Civinskas, K. Šaulys, J. Staugaitis ir kt.) savivaldą laikė efektyviausia visuomenės narių valdymo forma. Atskleisdami krikščioniškai suprantamos demokratinės savivaldos teigiamybes ir keliamus reikalavimus individui, katalikai rodė priešingumą bolševikų propaguojamai vienintelei „teisingai visuomenės valdymo formai“ – proletariato diktatūrai, uzurpuojančiai individo teises klasės naudai, ugdė demokratijos ir atitinkamo valstybės sutvarkymo bei valdymo poreikį. Aukščiausias teisines galias galinti turėti tik visa (...) tauta, kurios gerovės ir tvarkos siekiams subordinuojama politinė valdžia. Teisė ir įstatymas, taip pat valstybinė administracinė veikla legitiminiais laikytini tik tada, jei jie yra subordinuoti aukštesnei, t. y. viršvalstybinei, teisei (žmogaus prigimtinėms teisėms)ir visų pirma moralei. Politinės demokratijos įgyvendinimą katalikų intelektualai siejo su tokiu valstybės ir visuomenės gyvenimo sutvarkymu, kuris užtikrintų kiekvienam piliečiui teisę ir galimybę naudotis rinkimų teise, spaudos ir žodžio laisve. Koks tos valstybės sutvarkymo ir valdymo būdas – konstitucinė monarchija ar respublika – ne tiek jau svarbu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus – kiek jis padeda siekti žmogui gerovės pagal krikščionybės nuostatas ir nepažeidžia žmogaus prigimtinių teisių. O tai priklauso ir nuo valdančiųjų išminties, ir nuo valdomųjų pilietinės brandos. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama dvejopa machinacijos (Machenschaft) samprata Martino Heideg-gerio technikos filosofijoje. Pirmoji susijusi su Vakarų metafizikos destrukcija (Destruktion) ir jos kulmi-nacija reflektuojama moderniosios technikos plotmėje. Pirmiausiai machinaciją Heideggeris pristato kaip pačios Būties atsivėrimo būdą „pirmoje pradžioje“ (ersten Anfang). Machinacija lemia μετά judesio pamatą, nurodantį į nuolatinę transcendencijos aspiraciją bei „techninį“ esinių atvėrimo pobūdį, nors savo „pajėgumų“ prasme machinacija graikų metafizikoje dar glūdi implicitiškai. Eksplicitiškai machi-nacija pasirodo tik moderniojoje technikoje. Kiek kitokią machinacijos sampratą galime aptikti Heideg-gerio „Juoduosiuose sąsiuviniuose“ (Schwarze Hefte), rašytuose 1931–1938 (...) m. Juose pačią modernybės epochą filosofas pristato kaip machinaciją. Taigi straipsnyje siekiama išryškinti šių dviejų Heideggerio sampratų jungtį, kuri yra machinacijos galios (Macht) augimo tikrovės atžvilgiu nuoroda. (shrink)

Šiame straipsnyje nagrinėjamos teorinės bei praktinės mediacijos taikymo prielaidos sprendžiant administracinius ginčus Lietuvoje. Remiantis mokslininkų darbais, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, administracinių teismų praktika vertinama, ar Lietuvoje galėtų būti taikoma mediacija, sprendžiant administracinius ginčus, ar šiuo metu egzistuojančiame teisiniame reguliavime galima pastebėti taikaus administracinių ginčų sprendimo galimybes. Straipsnyje pirmiausia akcentuojama galimybė kilusį administracinį ginčą išspręsti taikiai taikant mediaciją, t. y. suderinant skirtingus, konkuruojančius interesus, todėl būtent taikaus administracinių ginčų išsprendimo prielaidų ir buvo ieškoma analizuojant mokslininkų darbus, teisės aktus bei teismų praktiką. (...) Šiame darbe remiantis atliktu tyrimu vertinama, kokie administraciniai ginčai ir tarp kokių subjektų galėtų būti sprendžiami taikant mediaciją. (shrink)

Petrus Nigri (Schwarz) se narodil západočeské Kadani (něm. Kaaden) kolem roku 1435 a spolu se svými třemi bratry vstoupil v Německu do dominikánského řádu. Během svého studia prošel velkou část Evropy (Německo, Itálii, Španělsko, Čechy a Maďarsko) a nakonec se stal rektorem generálního studia v Budíně (1481). Obecně je znám spíše jako význačný středověký hebraista. Do dějin filosofie se zapsal zvláště jako autor Clipeus thomsitarum (před r. 1474), což je filosofický komentář na Porfýriův Úvod (Isagoge) a na aristotelovské Kategorie, formou (...) otázek. Třebaže Nigriho práce není originální, představuje v zaalpských zemích významnou recepci pojetí pomyslného jsoucna (Clipeus, část I, ot. 3-4) tak, jak ho koncipoval Hervaeus Natalis († 1323) ve svém traktátu De secundis intentionisbus. -/- Petrus Nigri (Peter Schwarz, born in Kadaň/Kaaden before 1435, died in Buda 1483), is author of Clipeus thomistarum (printed 1481), a philosophical commentary on Porphyry's Introduction (Isagoge), and on Aristotle's Categories in the form of questions. While Nigri's discussion of the concept of being of reason (Clipeus thomistarum, part I, qq. 3-4) is not original, his work is important for contributing to this concept’s reception, and with it the teaching of Hervaeus Natalis (died 1323) in his treatise De secundis intentionibus, in the transalpine countries. Being of reason (ens rationis) is conceived as not a categorial being, nor is it an intellectual operation, nor is it caused, but is only identifiable by the human intellect. Nigri's being of reason has no subjective existence, but only an objective character, which differs both from categorial being and from mere nothingness. (shrink)

Kai kurios šiuolaikinio kognityvinio mokslo teorijos teigia, kad žmogaus prote veikia dvi sistemos: sistema, vykdanti greitą intuityvų mąstymą, bei sistema, vadovaujanti lėtam logiškam mąstymui. Būtų galima manyti, kad šių sistemų egzistavimą patikrinti sudėtinga. Šiame straipsnyje pateikiamas būdas palaipsniui patvirtinti šių dviejų sistemų egzistavimą. Pasitelkiamas dviejų sistemų, pasireiškiančių per mentalinių modelių teoriją, principas. Be to, laikantis Carnapo redukcijos idėjos, straipsnyje aprašomos dvi procedūros, kuriomis hipotezė patvirtinama palaipsniui. Viena iš jų tyrinėja, kaip žmogaus protas nagrinėja žmogaus proto veiklą darant išvedimus pagal (...) modus tollendo tollens. Kita hipotezė tyrinėja išvedimus iš griežtosios disjunkcijos su trimis disjunktais. (shrink)

A interpretação da filosofia de Nāgārjuna como um niilismo metafísico radical é comum tanto entre os autores antigos quanto nos estudos budológicos contemporâneos. Uma primeira leitura da doutrina da vacuidade proposta por esse autor, com efeito, parece levar à conclusão de que nada existe em última análise e, portanto, a realidade em si seria equivalente a um puro não-ser. Uma tal metafísica do nada, entretanto, seria duplamente problemática: primeiramente, ela parece sofrer de graves incovenientes lógico-conceituais; em segundo lugar, ela colocaria (...) Nāgārjuna fora da ortodoxia budista, por ser o niilismo uma doutrina explicitamente reprovada pelo Buda histórico. Uma leitura mais atenta e completa dos textos a nossa disposição, entretanto, nos leva a concluir que a filosofia do fundador da escola Madhyamaka não pode ser considerado como um niilismo metafísico, mas sim, ao invés disso, como uma tentativa de evitar e de eliminar qualquer metafísica, tanto afirmativa quanto negativa, em total acordo com o programa filosófico – já presente no ensinamento do Buda – do “caminho do meio”, equidistante das categorias do ser e do não-ser. (shrink)

Šis straipsnis pateikia rezultatus šaltinių tyrimo, atlikto nagrinėjant vokiečių filosofo bei švietėjo Johanno Heinricho Abichto (1762–1816) mokslinę bei dėstymo veiklą. 1804 m. Abichtas buvo priimtas dirbti Vilniaus universitete. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvų tyrimas atskleidė nemažai Abichto akademinės bei dėstymo veiklos Vilniuje faktų, dauguma kurių yra iš laikotarpio, kuomet Jonas Sniadeckis (1756–1830) buvo Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi. Šiame straipsnyje teigiama, kad būtent Abichtas bei jo mokslinė ir dėstymo veikla Vilniuje buvo tiesioginė priežastis Sniadeckiui 1814 m. publikuoti esė „Apie (...) metafiziką“, taip pat paskatinti visų vėlesniųjų Sniadeckio filosofinių raštų atsiradimą. (shrink)

Aprincipios de nuestra era se inicia en el budismo indio un nuevo género literario dentro de la propia comunidad monástica. Esta nueva literatura, que se reivindica como buddhavacana («palabra de Buda»), se produce en minorías desperdigadas a lo largo de la geografía india y en un contexto monástico y se denomina a sí misma mahāyāna. En ella se resalta la figura del bodhisattva como ideal supremo. En el siglo II o III, Nāgārjuna equipara saṁsāra y nirvana, elevando esta literatura, mayoritariamente (...) devocional, a rango filosófico. El nirvana deja de ser el lugar central para dar paso a una determinada actitud filosófica: el discernimiento de la vacuidad, y a una determinada actitud altruista: la identificación afectiva y solidaria con aquellos que sufren. Los dos ejes de la vida del bodhisattva. (shrink)

ABSTRACT 'The Duologue of King/Governor Pāyāsi' has long been recognised as a source for the proto-materialism current at the time of the Buddha. What needs to be stressed is the significance of the text as a pointer to the development of Logic in India. Perception, which is an accepted method of experimental enquiry, and reasoning from analogy, which can lead at best to a probable conclusion - these two are the only means employed to settle the dispute concerning the existence (...) of the other-world. The Jain version of the same duologue-cum-parable, though varying in minor details regarding the name and identity of the monk refuting the king/governor, contains the same contrast, namely, perception versus analogical reasoning. There can be little doubt that the original parable was conceived with a view to asserting the existence of the other-world. In the Kaṭha Upaniṣad, an earlier Brahmanical text, however, instead of argument by analogy, verbal testimony was invoked to settle the same point. Naciketas is assailed by doubt about the existence of a person after his or her death. The authority of Yama, the Pluto of Indian mythology, is invoked to convince him that the other-world does exist. Thus, the three parables taken together exhibit three means of knowledge in operation: verbal testimony and argument by analogy pitted against perception. RESUMO 'O duólogo do rei/governador Pāyāsi' há muito tempo é reconhecido como uma fonte da corrente protomaterialista da época do Buda. O que é necessário ressaltar é o significado desse texto como um indicador do desenvolvimento da lógica na Índia. Percepção, aceita como método de investigação experimental, e raciocínio por analogia, que no máximo pode conduzir a uma conclusão provável - apenas esses dois são os meios utilizados para dirimir a disputa que diz respeito à existência do outro-mundo. A versão jaina do mesmo duólogo-cum-parábola, mesmo com variações que concernem ao nome e à identidade do monge que se opõe ao rei/governador, contém o mesmo contraste, a dizer, percepção contra raciocínio por analogia. Não há muita dúvida de que a parábola original foi concebida com o intuito de afirmar a existência do outro-mundo. Entretanto, na Kaṭha Upaniṣad, um texto bramânico mais antigo, em vez do argumento por analogia, o testemunho verbal foi invocado para resolver o mesmo ponto. Naciketas é tomado pela dúvida sobre a existência da pessoa depois da sua morte. A autoridade de Yama, o Plutão da mitologia indiana, é invocada para convencê-lo que o outro-mundo existe. Portanto, as três parábolas juntas exibem três meios de conhecimento em função: testemunho verbal e argumento por analogia opostos à percepção. (shrink)

Šiame straipsnyje analizuojamas Lietuvos jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką. Straipsnio tikslas – pateikti jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką teorines prielaidas ir aptarti pagrindinius empirinius radinius. Teorinį tyrimo modelį sudaro daugelio mikro- (individualios charakteristikos) ir makrolygmens (struktūriniai, ekonominiai pokyčiai ir kt.) sociologinių, edukologinių, vadybinių ir ekonominių požiūrių sintezė bei nacionalinis jaunimo švietimo ir darbo rinkos politikos kontekstas. Straipsnyje pristatomi reprezentatyvios jaunimo (16–29 metų amžiaus) apklausos raštu duomenys Lietuvoje. Duomenų analizei buvo taikyti faktorinės, klasterinės analizės metodai, (...) T testas ir kt. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sėkmingam jaunimo perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką yra labai svarbi praktika (profesinės veiklos) studijų metu bei adaptacija pirmajame darbe. (shrink)