Straipsnyje svarstomas teorinis judesys, kuriuo Emmanuelis Levinas grindë savàjà asmens tapatumosampratà, prieðingà Vakarø filosofijos klasikiniame racionalizme ir fenomenologijoje susiklosèiusiossavimonës kaip sàmonës tapatumo sau prielaidai. Kanto asmens tapatumo koncepcija taip pat liekaðioje „antileviniðkoje“ paradigmoje, taèiau Levinas pasitelkia ketvirtàjà Kanto antinomijà kaip iðlaisvinanèià subjektyvumà ið laiko spàstø. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip Levinas perðoka nuo dinamiðko laiko sekmens problemos prie subjekto tapatumo kaip jo socialumo klausimo. Koká vaidmenáðioje naujoje asmens tapatumo sampratoje vaidina Fiodoro Dostojevskio romanø kai kuriø veikëjøvertybinëms prielaidoms labai (...) artima Levino subjekto pasyvumo, paþeidþiamumo ir apsëstumo samprata? Kaip ji iðplaukia ið ketvirtosios Kanto antinomijos pamokø? Vieniðas filosofinis subjektas negalikito momento kitybës aptikti pats savyje. Levino filosofinis subjektas kito momento kitybæ randa kitame asmenyje. Taip laikas sukuriamas. Levinas, susiedamas asmens tapatumà su nauja laiko samprata,suteikia jam socialumo matmená. Autorë straipsnyje árodinëja tezæ, kad Levino subjekto tapatumosteigèiai didþiausià átakà turëjo Dostojevskio romanuose suformuluota þmogiðkosios brolybës samprata. Jos paveiktas Levinas formuluoja naujà asmens tapatumo savimonæ, todël jo filosofijoje pasyvusapsëstasis kitu subjektas yra amþinas Odisëjas, niekada nebegráþtantis pats á save ir nebesutampantissu savimi. Toks teorinis judesys, autorës manymu, tampa galimas, kai Levinas, sekdamas Kanto ketvirtàja antinomija, savo subjektà iðlaisvina ið dinaminës laiko tëkmës panèiø.Pagrindiniai þodþiai: ketvirtoji Kanto antinomija, Levinas, Dostojevskis, subjekto tapatumas. (shrink)

The article analyses legal preconditions for personal identification in physical and electronic space (hereinafter – cyberspace). Analysis of legal governing of identification in physical space is followed by the analysis of the same in cyberspace. Compulsory elements of identification in physical space and compulsory and non-compulsory elements of identification in cyberspace are provided which leads to conclusions about problem aspects concerning personal identification in cyberspace and related legal governing. This scientific article consists of four main chapters. The first chapter „Identity (...) and Personal Identification“ looks into identity, its content and elements alongside with personal identification. The second chapter „Personal Identification in Physical Space“ scrutinizes legal preconditions of identification in physical space in Lithuania. The third chapter „Personal Identification in Cyberspace“ looks into elements of legally regulated and non-regulated personal identification in cyberspace and discusses identity of a person in cyberspace. The fourth chapter „Electronic Identity of a Person and Legal Regulation“ analyzes and systematizes elements of electronic identity of the person and presumes their reliability and mandatory legal governing. (shrink)

Straipsnyje analizuojama fenomenologinë intersubjektyuvumo samprata Husserlio Karteziðkosiose meditacijose. Jose autorius tyrinëja ne konkreèias socialumo formas ar personalinio santykio að – tu subtilybes, bet atvirumo kitam prielaidas. Dëmesys sutelkiamas á konstitutyvinæ kito prasmës genezæ. Husserlis ásigilina á savasties patirtá parodydamas jos parodoksalø susvetimëjimà su savimi. Tiek savo kûno,tiek savo laiko patirtis atskleidþiama kaip reikalaujanti kitybës. Tiksliau sakant, tokia kûno ir laikopatirtis negalima kaip tapatybë su savimi. Tik patirdamas savo kûnà kaip tarpkûniðkumà, galiu atsikratyti vidujybës ir iðorybës, imanencijos ir transcendencijos prietaro. Kitybës (...) dalyvavimà esamybëjeHusserlis apraðo aprezentacijos arba implikacijos terminais, o „poravimasis“ yra svarbiausias tarpkû-niðkos jungties su kitu apibûdinimas. Kito prasmës kilmæ paaiðkina ne metafiziðkai postuluota transcendencija, bet susiporavimo su kitu patirties apraðymas.Pagrindiniai þodþiai: fenomenologija, intersubjektyvumas, kitas, gyvenamas kûnas, tarpkûniðkumas, implikacija, poravimasis. (shrink)

The article deals with the constitutional right of a person to apply to court. While construing this constitutionally entrenched right of a person, one analyses the doctrine of the right of a person to apply to court, which was formed in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The right of a person to court is entrenched expressis verbis in Paragraph 1 of Article 30 of the Constitution whereby the person whose constitutional rights or freedoms are (...) violated shall have the right to apply to court. The doctrine of the Constitutional Court derives this right also from the constitutional principle of a state under the rule of law. The right of a person to court is inseparable from other norms and principles of the Constitution, which are equality of rights, the right to compensation of damage, the right to a proper court process, etc. (shrink)

Dialogo filosofijos mąstytojų Rosenzweig‘o ir Levino darbų esmė – mirties bedugnės ir asmens tapatumo santykis. Rosenzweig‘as niekį laiko galutiniu kantiškojo mąstymo tašku. Mirtis, kaip egzistencinis niekio patyrimas, buvo laikoma kiekvieno žmogaus realybe sudėtingu amžių sandūros laikotarpiu. Rosenzweig‘ui niekis buvo atspirties taškas, permąstant ir siekiant išsaugoti asmens tapatumą. Asmens tapatumas apsaugo nuo niekio, tačiau jis taip pat yra atviras pokyčiams. Savo ankstyvuosiuose tekstuose Levinas daro panašias prielaidas, laikydamas Buvimą asmens tapatumo pradžia. Levinas plėtojo dialektinę fenomenologiją pradėdamas nuo (...) mirties. Asmens tapatumas traktuojamas kaip hipostazė, tačiau Levino darbe „Totalité et Infini“ įvyksta svarbus lūžis – jame asmens tapatumo šaltiniu laikomas troškimas. Buvimas tampa dėmesio centru kaip antroji elementale pusė, o asmens tapatumas suvokiamas kaip atsiskyrimas. (shrink)

Šio straipsnio tikslas – aptarti geriausios santvarkos problemą Aristotelio politinėje teorijoje, atsižvelgiant į Nikomacho etikoje pateiktą žmogiško klestėjimo sampratą. Joje Aristotelis teigia, kad monarchija yra geriausia santvarka (1160a35–36). Šis teiginys pakartojamas ir Politikoje (1288a15–18). Straipsnyje aiškinama, kodėl šie Aristotelio teiginiai prieštarauja Politikoje aptartoms teleologinėms polio, piliečio ir gero piliečio vs. gero žmogaus dorybių sampratoms. Atsižvelgiant į Aristotelio filosofinį valstybės apibrėžimą, jog ji yra „lygių asmenų susivienijimas dėl geriausio įmanomo gyvenimo“, ir teiginį, kad „geriausia yra laimė, o tai susideda iš tobulumo, (...) tobulo jos aktualizavimo ir panaudojimo“, be to, jo argumentus apie gero žmogaus ir gero piliečio santykį, straipsnyje teigiama, kad geriausia politinė santvarka yra politėja, o ne monarchija. Tačiau tokios interpretacijos nepakanka, jei norime išgelbėti Aristotelį nuo jo nenuoseklumo ir filosofiškai abejotinų teiginių apie „prigimtinę nelygybę“. Siūloma radikalesnė Aristotelio interpretacija, atmetanti šio filosofo ontologinę skirtį tarp oikos ir polio. Teigiama, kad Aristotelio socialinių santykių šeimoje-ūkyje (oikos) vertikalumas yra filosofiškai nepagrįstas ir prieštarauja revoliuciniams šio filosofo normatyvinės teleologijos aspektams ir jos radikalioms implikacijoms. (shrink)

Šio straipsnio tikslas – bendrais bruožais aptarti reduktyvizmo raišką šiuolaikinėje analitinėje sąmonės, moralės, veiksmo ir priežastingumo filosofijoje bei įvertinti redukcijos strategijų šiose filosofijos šakose panašumus ir skirtumus. Straipsnyje aptariamos šešios reduktyvizmo strategijos – sąvokų sinonimija paremta redukcija, a posteriori tapatybės tezė, analitinis funkcionalizmas, anomalusis monizmas, analizė pasitelkiant pareities sąvoką, konceptualinė analizė be sąvokų sinonimijos – ir konstatuojama, kad skirtingose filosofijos srityse šios strategijos reiškiasi skirtingai, taip pat yra skirtingai kritikuojamos ir interpretuojamos. Straipsnyje mėginama paaiškinti kai kuriuos šių skirtumų ir daroma (...) išvada, kad šiuolaikinėje analitinėje filosofijoje neperspektyvu kalbėti apie reduktyvizmą apskritai, kaip vieną visas sritis apimantį reiškinį, paremtą visas reduktyvistines koncepcijas vienijančiu reduktyvizmo modeliu, forma ar vizija. (shrink)

Predmet ovog rada je istraživanje i kritika nekih aspekata teorije Dejvida Luisa o tvrđenjima kojima se pripisuje znanje subjektu. U prvom odeljku izlažem skeptički paradoks i osnovne postavke epistemičkog kontekstualizma. U drugom odeljku objašnjavam na koji način Luis kombinuje teoriju relevantnih alternativa i epistemički kontekstualizam prlikom formulisanja svoje teorije o tvrđenjima kojima se pripisuje znanje subjektu. U trećem odeljku pokazujem da ova teorija dopušta postojanje znanja koje je zasnovano samo na ignorisanju i argumentujem da ova nepovoljna posledica proističe iz načina (...) na koji Luis formuliše pravilo verovanja u okviru svoje teorije. U zaključnom odeljku ukazujem na problematične aspekte i ad hoc karakter Luisovog pravila pažnje i tvrdim da je ono tako formulisano da bi omogućilo rešavanje skeptičkog paradoksa. Zaključujem da je Luisova teorija o tvrđenjima kojima se pripisuje znanje subjektu neodrživa u svom originalnom obliku. (shrink)

On the grounds of the fundamental value of the human rights, which is the human dignity, this article describes a basis of the right to health care in terms of quality, discloses its concept, reviews the spheres of health system in which this right is exercised: health care and public health. The right to health care is stressed as one of the fundamental rights, without which the person will not able to enjoy other rights: economic, political and social rights. It (...) comprises the right to enjoy the best physical and mental health. The right to health care is not absolute in itself: efficiency of its implementation depends upon both ability of administrative and institutional systems, which were created by the state, to properly implement the assigned functions and upon the individual, its state of health and lifestyle. (shrink)

Straipsnyje analizuojami Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos bendruomenės etninis ir religinis identitetai, šių identitetų pobūdį ir sąveiką lemiantys istoriniai veiksniai, šiuolaikiniai demografiniai, socialiniai ir geopolitiniai aspektai. Analizei pasitelkti 2019–2021 m. atlikti kokybiniai interviu su įvairaus amžiaus ortodoksų tikėjimą išpažįstančiais rusais arba mišrios tapatybės rusakalbiais bei ortodoksų bažnyčios atstovais (dvasininkais, religinių organizacijų atstovais, kt.) ir oficialaus arkivyskupijos žurnalo „Vestnik“ (2012–2022 m.) tekstai. Atskleista, kad tyrimo laikotarpiu šiai ortodoksų bendruomenei Lietuvoje buvo svarbūs istoriškai susiklostę glaudūs ryšiai su Rusija, rusų etninis identitetas (...) ir Rusijos ortodoksų tradicija, bet nemaža dalis šios bendruomenės tapatinosi su visuotine (Bizantijos) ir (ar) vietine (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) ortodoksų tradicijomis, taip pat susidūrė su iššūkiu prisitaikyti prie dabartinėje Lietuvos visuomenėje vykstančių socialinių demografinių ir politinių procesų (asimiliacija, mišrios šeimos, lietuvių kalbos vartojimas, geopolitiniai pokyčiai). (shrink)

Žymus Lietuvos sociologas Vytautas Kavolis visą akademinę karjerą plačiai tyrinėjo laisvės klausimą, nors ir nenaudojo „laisvės sociologijos“ pavadinimo. Jo daugiamatė analizė apėmė politines institucijas, kultūros normas, istorinę evoliuciją ir globalias perspektyvas, atskleisdama sudėtingą visuomenės struktūrų ir asmens laisvių sąveiką. Šiame straipsnyje politinės sociologijos požiūriu, išskaidant laisvės ir jos apraiškų įvairiuose visuomenės kontekstuose supratimą, bandoma kristalizuoti V. Kavolio sociologinius rėmus. V. Kavolio tarpdisciplininis požiūris, metodologinis originalumas ir reflektyvi analizė prisidėjo prie gilaus visuomenės laisvėjimo dinamikos ir galios santykių tyrinėjimo, metė iššūkį (...) nusistovėjusioms paradigmoms ir pasisakė už įtraukesnę ir teisingesnę visuomenę. Jo įžvalgos tebėra aktualios šiandienei Lietuvai, išgyvenančiai postsovietinį virsmą ir susiduriančiai su globaliais iššūkiais. (shrink)

The modern doctrine of the “fresh start” reflects the differences between the past paradigm of punishment of the insolvent person and the current focus on the economic effectiveness and activeness. Global practice in the field of insolvency shows that the “limited liability rule” is eminently effective in the economic and social perspective. The appending threat of abuse and misapplication of the system might be neutralized through the legal regulation of prevention and rehabilitation means, which are analyzed in this article. The (...) aim of this research is to: 1) present a summary of the paradigm of bankruptcy of natural persons; 2) evaluate the categories of prevention and rehabilitation means set in the Lithuanian concept of the bankruptcy of natural persons; 3) identify the physical factors affecting the bankruptcy of natural persons; 4) provide a conceptual model of rehabilitation after bankruptcy and insolvency prevention measures have been implemented in the field of bankruptcy of natural persons. (shrink)

Right to life is an essential natural right protected and defended by law. The aim of this publication is to discuss the main issues regarding human right to life and its protection in the Roman law. Article deals with the problems of beginning and end of the human life and legal capacity in Rome, elements of legal protection of slaves and family members subject to pater familias life as well as the principle crimes attempting to human life. First of all, (...) the right to life as well as the right to liberty were held to be the institutes of natural law (ius naturale) meanwhile institutes that provided possibility to withdraw those rights (e. g. patria potestas that in the most ancient époque included right to decide on subject person’s right to life) are derived from the branches of positive law—civil (ius civile) and law of nations (ius gentium). Such attitude of the Roman jurisprudence had a solid impact on recognizing right of life to be an inherent law of every person, deriving immediately from the human nature and not conferred by the society and the state. (shrink)

Pirmojoje metodologinei problematikai skirtoje straipsnio dalyje nagrinėjamos pastaraisiais dešimtmečiais stiprėjančios tarpdalykinės tendencijos, vis intensyvesnės filosofijos, sociologijos bei komunikacijos sąsajos. Antrojoje dalyje aptariamos vizualinės komunikacijos strategijos, įsivyraujančios humanitariniuose ir socialiniuose moksluose, svarstomas vizualumo vaidmuo jų suartėjimo ir sąveikos procese. Trečiojoje dalyje dėmesys sutelkiamas ties viena reikšmingiausių moderniosios visuomenės formų – minia, nagrinėjamas filosofinis ir sociologinis santykis su minia, išryškinamas esmiškai negatyvus filosofo požiūris į minią bei principinis bandymas nuo jos atsiriboti. Ketvirtojoje konkrečių minios atvaizdų analizei skirtoje straipsnio dalyje nagrinėjamos LTSR (...) fotografo Fišerio nuotraukos, vaizduojančios stalinistinėje epochoje populiariose priverstinėse šventinėse demonstracijose dalyvaujančią minią. Skirtingais rakursais žvelgiant į tuos pačius atvaizdus svarstoma, kokius filosofinius bei socialinius kontekstus jie gali atskleisti, išryškinami filosofinės interpretacijos ir sociologinės prieigos savitumai bei skirtumai. (shrink)

Straipsnyje nagrinėjama prielaida, kad skaitmeniniame amžiuje vis daugiau laiko praleidžiant elektroninėje erdvėje blanksta riba tarp realaus gyvenimo ir gyvenimo internete bei perskyra tarp fizinės ir virtualios tapatybės. Tai reiškia, kad tapatybė skait­meniniame amžiuje skaidosi ir formuojasi iš naujo. Taigi tapatybės transformacija vyksta ne fiziniame ar virtualiame pasaulyje, bet realizuojama kontinuume tarp šių dviejų pasaulių. Straipsnyje bandoma pagrįsti, kad tapatybė, veikiama medijų skaitmeninėje kultūroje, tampa transmedijuota ir drauge išsklaidyta, epizodiška ir interaktyvi, kitaip tariant, ji virsta transmedijos produktu.

Straipsnyje analizuojama šiuolaikinių lietuvių mąstytojų bei kitų intelektualų (filologų, literatūrologų, istorikų ir t. t.) santykio su senovės graikų filosofija įvairovė. Nurodomos ir pavyzdžiais iliustruojamos keturios tokio santykio rūšys. Pirmoji iš jų – tai požiūris į graikų mąstytojų tekstus kaip filosofijos istorijos objektą. Antroji – tai požiūris į graikų filosofinį paveldą kaip įkvėpimo šaltinį. Trečioji – tai požiūris į graikų filosofiją, ypač metafizinį jos matmenį, kaip į kritikos objektą (dažniausiai iš šiuolaikinės kontinentinės filosofijos pozicijų). Ir ketvirtoji santykio rūšis – tai kreipimasis (...) į graikų filosofiją kaip pačias filosofinio mąstymo ištakas, siekiant giliau įsimąstyti į filosofijos esmę bei misiją šių dienų pasaulyje. (shrink)

The law consists of both internal and external rules, but in both cases they regulate the behaviour of the subjects towards each other. This can be viewed from a phenomenological perspective in the sense that people have a drive to make sense of their world, and the rules that are developed essentially enable them to relate to the world in this way. If anything interferes with this drive, then it causes peoples’ existential upset. That is why the state both enforces (...) these rules between its own nationals, but also with regards to the outsiders. However, in doing so, the state must also be mindful of ensuring that it interprets the rules fairly. If it does not do so, then this may negate the purpose of law by causing the existential unrest. Although in the past this may have been done on a national basis, in that it has been necessary to maintain just the national values of a state in order to ensure that people could lead their lives, globalisation has altered the identity of people. They are no longer just national citizens, but also global citizens, and are increasingly relying on global values to fulfil their existential nature. (shrink)

The article analyses the legal regulation of electronic marketing in the European context. The historical and teleological perspective on past and present regulations of electronic marketing is provided. Emphasis is given on the ability of the legal rules to preserve the balance of private and entrepreneurial interests, and the desirable principles of the regulation of the socially beneficial electronic marketing. The paper concludes that the harmonization of legal regulation of electronic marketing at the European Union level is limited, which causes (...) numerous negative consequences, such as jurisdiction shopping. Some countries (e.g. Finland) follow opt-out regimes for at least some types of electronic marketing, while other countries (including Lithuania) prohibit most forms of electronic marketing without the prior consent of the customer (opt-in). Thus, further regulation and harmonization of the electronic marketing law is suggested at the regional (the EU) and national level, along with more self-regulation and a balanced approach towards future regulation. (shrink)

Nowadays ethics plays a vital role in numerous professions. Due to social requirements and technical advances, changes in the accreditation rules in legal, economic, medical and engineering education have emerged in many countries, often requiring the inclusion of an ethics requirement in such professional programmes. In this work, the authors demonstrate that such changes are absolutely necessary in the legal profession in Lithuania. Specifically, the record low level of prestige of the judiciary and lawyers in the Lithuanian society and the (...) fact that lawyers are often accused of legal nihilism, clannish behaviour, and protectionism, demand that legal ethics assumes a far greater role in Lithuanian legal education. It is necessary to stress that the topic of lawyers’ ethical violations and the consequences of such violations is discussed in the society in only in a fragmentary, and not transparent manner; moreover, the significance of ethics in the education and training of lawyers has not been properly evaluated either. Especially having in mind Lithuania’s Soviet heritage (during most of the Communist era there was almost no education on those issues), it becomes obvious that legal ethics must be continuously stressed in the legal profession’s education and development. The importance and relevance of this topic is primarily determined by the current evaluation of lawyers in Lithuania, which shows that lawyers do not fulfil the expectations of the society. This raises a question whether law graduates indeed acquire this system of ethical values as part of the process of obtaining the knowledge and skills that are necessary for a modern lawyer. While analysing the Lithuanian legal documents governing the requirements for legal studies, it has been noticed that a course in legal ethics or lawyer’s professional responsibility is not compulsory either in the qualification requirements for judges, or in the Ruling of the Constitutional Court of 20 February 2008 on legal education for those who want to assume the position of a judge according to the order of law. In the description of legal study programmes, courses on professional ethics are designated as an optional non-legal subject, which is quite different from the legal education systems of other countries, where this type of course is compulsory for future lawyers. Even if this course is taught at Lithuanian higher education establishments, it is limited to the analysis of cases and legal regulation. Insufficient attention to this issue obviously creates the erroneous impression that it is of secondary importance for a lawyer. It should be noted that legal ethical standards, the development of lawyers’ value systems and other problematic questions related to legal ethics have not attracted attention of the Lithuanian scholars either. Therefore, this is a question of the utmost importance for legal education and requires additional research. In global educational and other academic literature, much is being discussed about the methods of teaching ethics, and the place of ethical subjects in study programmes and assessment. It is well worth supporting the research on the development of lawyers’ value systems, in that the lack of such values may influence the evaluation of the practicing lawyers’ satisfaction with their job, self-confidence and belief in the importance of their profession. Obtaining social-ethical attitudes and perspectives helps future lawyers gain more trust in their professional identity and the correctness of their professional work. The main conclusions drawn from the research are the following: (1) the university can and needs to contribute to the development of students’ value systems and this is one of the most important content requirements within the legal study programmes; (2) while teaching ethics, the primary focus must be not on the legal acts regulating ethics, which are changing over time, but on the aim of helping that students themselves have an increased sense of selfawareness and sensitivity to ethical issues in law practice, recognise and understand ethical dilemmas arising in the law, recognise the dominant attitudes in the society towards the role of a lawyer and motivate them to reconsider and discuss the value bases of such attitudes and their change; (3) a course on legal ethics – no matter how perfect it would be – is not the only way to develop a personal value system. In this context, the importance of liberal arts education should be accentuated. Given the research conducted, there is a clear link between the development of moral awareness and the person’s education in general. (shrink)

Šis straipsnis pateikia rezultatus šaltinių tyrimo, atlikto nagrinėjant vokiečių filosofo bei švietėjo Johanno Heinricho Abichto (1762–1816) mokslinę bei dėstymo veiklą. 1804 m. Abichtas buvo priimtas dirbti Vilniaus universitete. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Vokietijos archyvų tyrimas atskleidė nemažai Abichto akademinės bei dėstymo veiklos Vilniuje faktų, dauguma kurių yra iš laikotarpio, kuomet Jonas Sniadeckis (1756–1830) buvo Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi. Šiame straipsnyje teigiama, kad būtent Abichtas bei jo mokslinė ir dėstymo veikla Vilniuje buvo tiesioginė priežastis Sniadeckiui 1814 m. publikuoti esė „Apie metafiziką“, (...) taip pat paskatinti visų vėlesniųjų Sniadeckio filosofinių raštų atsiradimą. (shrink)

Straipsnyje siekiama įrodyti, kad nors Dworkino pastanga rasti labiau praktinę patirtį atliepiantį moralinės tiesos supratimą yra pagrįsta, jo tikslas tokį supratimą plėtoti pasiliekant moralės objektyvumo sąvoką yra problemiškas. Straipsnio tikslas – įrodyti, kad reikėtų žengti vienu žingsniu toliau nei Dworkinas ir atsisakyti pačios moralės objektyvumo sąvokos. Kadangi moralės objektyvumas pačia savo samprata oponuoja bet kokiam subjektyvumui, jis yra vidujai nesuderinamas su tokia praktinės tikrovės patirtimi, kokią mes turime kaip asmenys iš pirmojo asmens, subjektiškos, pozicijos. Kitaip tariant, Dworkino siekis peraiškinti (...) moralės objektyvumą kaip kylantį iš pirmojo asmens perspektyvos yra vidujai prieštaringas. Straipsnyje pateikiami argumentai, kodėl ir kaip būtent moralinio tikrumo samprata galėtų žymiai adekvačiau įgyvendinti Dworkino siekį rasti labiau praktinį moralinio sprendinio ir moralinės tiesos supratimą. Ši moralinio tikrumo samprata, kaip alternatyva moraliniam objektyvumui, yra plėtojama remiantis vokiečių filosofo Roberto Spaemanno asmens ontologija. (shrink)

Quite often, for one or the other purpose, the fact (or phenomenon) that does not exist is presented to the society or individuals as the real, really existing although it (the fact or phenomenon) simply does not exist in the real life. And often the term “fiction” is used to describe such phenomena. Although fiction is considered an inseparable companion of a social life, the question arises what the actual (true) fiction is and whether the use of it in criminal (...) proceeding does not mean an intentional law maker’s (or the person’s applying the law) fraud, deceit directed towards the addressee of the applicable law. Fiction and its impact on criminal proceedings is analyzed in this article. Features, characterizing fiction are discussed here as well. (shrink)

The article deals with the entrenchment of the institute of criminal liability of a legal person in the Lithuanian criminal law. Upon approval of the Criminal Code of the Republic of Lithuania (hereinafter also referred to as the CC) on 26 September 2000, the criminal liability of a legal person was provided almost in every fifth (at present—in every second) article of the Special Part of the CC. Although criminal liability has been increasingly applied to legal persons (e.g., in 2011, (...) if compared to 2005, almost three times as much punishments were imposed), however, almost 90 percent of the articles of the CC providing also for criminal liability of a legal person are “dead”. One doubt arises with regard to social legitimacy of such lawmaking and the quality thereof in the sense of juridical technique. (shrink)

Straipsnis nagrinėja, kaip Shaunas Gallagheris sprendžia fenomenologijos ir natūralizmo suderinamumo klausimą. Pirmoje dalyje aptariamas Gallagherio tyrimų atspirties taškas: fenomenologinės kūno schemos sampratos pritaikymas interpretuojant trečiojo asmens prieiga gautus duomenis. Antroje dalyje aptariamas bendras Gallagherio fenomenologijos natūralizavimo projektas: argumentai už tai, kad į natūralistinę programą būtų įtrauktos ne paskiros fenomenologų įžvalgos, bet metodiškas pirmojo asmens prieigos taikymas. Trečioje dalyje aptariami argumentai prieš fenomenologijos natūralizavimą. Teigiama, kad pagrindinė problema fenomenologiją ir natūralizmą derinančiam filosofui – mąstymo fenomenologijos natūralizavimas. Galiausiai bandoma apibrėžti (...) fenomenologijos natūralizavimo projekto perspektyvas. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Kultūriniai žemėlapiai: filosofinės ir sociologinės perspektyvos“. Straipsnis atspindi konferencijos eigą, jame aptariamos pagrindinės pranešėjų idėjos ir kai kurios diskusijose išsakytos mintys. Tarp gausybės konferencijoje nagrinėtų temų humanitarinių ir socialinių mokslų teoriniai aspektai persipynė su taikomaisiais. Konferencijoje nagrinėtos fundamentalios „kultūros“ ir „natūros“ sąvokos, lietuviškoji ir europietiškoji tapatybė, juodojo metalo muzikos subkultūra, svarstyta apie gerovės valstybės modelius, mokslinių disciplinų kartografavimą, baroko ir postmodernizmo sąsajas, šiuolaikinę medijuotą kultūrą, kūrybines industrijas ir kt. Konferencijoje taip pat buvo nagrinėjami religiniai, politiniai, ekonominiai, (...) socialiniai, technologiniai šiuolaikinės kultūros ir visuomenės aspektai. (shrink)

Straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „(Post)tiesa ir žinojimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, įvykusi Lietuvos mokslų akademijoje. Kon­ ferencijoje nagrinėtos temos: tiesa ir posttiesa Rusijoje, žmogaus tapatumas medijo­ se, tiesos problema Martino Heideggerio filosofijoje, techninės posttiesos galimybės sąlygos, pedagogika (post)tiesos sąlygomis, nesutarimo etika ir diplomatija bei racio­ nalumų įvairovė, politinis veikimas posttiesos sąlygomis, politinis ethos, posttiesos apraiškos medijose ir propagandoje, sąmokslo teorijos ir posttiesos santykis, taip pat analizuota posttiesos būklė per žaidimo fenomenologijos prizmę ir kt. Straipsnyje ap­ tariamos pagrindinės konferencijos pranešėjų (...) mintys, su kai kuriomis jų polemizuoja­ ma, apžvelgiami svarbesni diskusijų momentai. (shrink)

Tradiciškai inteligibilumas siejamas su racionalumu. Jis taip pat siejamas su prasme bei veikėjo veiksmų suvokimu, kuomet veikėjas sąveikauja konkrečiame kontekste. Šiame straipsnyje analizuojama, kas vyksta tais veikėjo sąveikavimo atvejais, kai inteligibilumas ir prasmė yra atsiejami vienas nuo kito. Dėl šio atsiejimo kiti asmenys klaidingai supranta ar klaidingai interpretuoja asmens veiksmus. Netgi įmanoma, kad ir pats asmuo vėliau nesuvoks, kodėl jis veikė būtent tokiu būdu. Siūlomas paaiškinimas, kad šis ryšys nutraukiamas, kuomet veiksmo procesas, sudarytas iš trijų veiksmo etapų, nėra taisyklingai (...) plėtojamas. Tada kyla nesusipratimų, kurie, būdami tiesiogiai susiję su veiksmu, straipsnyje įvardijami agentiškumo nesusipratimais. Šios rūšies nesusipratimų tyrimas gali būti gyvybiškai svarbus, siekiant suprasti konfliktus, kylančius komunikacijos veiksme bei ieškant abipusio supratimo. (shrink)