Abstract

Fenomenologinė filosofija nuo pat pradžių pažymėta siekio įveikti dualistinį, sudaiktinantį žmogaus suvokimą. Naudojant fenomenologinį metodą atsiveria galimybė neiškraipant duoties tirti kūniškają žmogaus buvimo plotmę. Tokiame tyrime gyvasis kūnas pasirodo kaip pranokstantis objekto ir subjekto perskyrą. Tiriant kūniškumo fenomeną kūniškumą aptinkame kaip gilųjį Aš tapatybės sluoksnį – aš esu kūniškas, aš esu kūnas. Aprašant suvokimo vyksmą kūniškumas atsiveria kaip intencionalumas, kaip neapmąstytas reflektuojančios sąmonės pagrindas. Suvokimo analizė parodo, kad būtent gyvasis kūnas, o ne reflektuojanti sąmonė yra pirmasis pasaulio prasmės šaltinis. Tačiau tuo pat metu pats kūniškumas nėra sąmonei visiškai skaidrus, kūno situatyvumo, jo istoriškumo tyrimas parodo jį ne tik kaip mano tapatybę, bet ir kaip gyvenantį savo gyvenimą. Tad gyvojo kūno dėka gyvename pasaulyje ir tampame ta vieta, kurioje prasmė prasiveržia.Esminiai žodžiai: gyvasis kūnas, kūniškumas, suvokimas, intencionalumas, fenomenologijaPhenomenological philosophy from its early beginning is marked by the aim of overcoming dualistic, objectivating understanding of the human being. Only by using phenomenological method it becomes possible to describe and to explore the specificity of human corporeality. The lived-body is neither an object nor the immanent experience of the pure ego. By analyzing the phenomenon of corporeality it becomes clear that corporeality is the deeper ground of our being and our sameness – I am corporeal, I am the body. When we describe the perceptional life of lived-body we discover it as intentional being. Phenomenal body appears as non-reflected basis and is the source of the reflective consciousness and rationality, i.e existence of corporeal-I and not of the pure consciousness appears as granting the meaning to the world. But corporeality does not become totally transparent to the thought, because certain experiences open it up as Other, as historical being. So, the corporeality, even being the deeper ground for I identity is at the same time plugged into anonymous and is the part of the world. This particularity of the lived body gives us the gift not only to be in this world, but also to be place where meeting uncloses.Key words: lived-body, corporeality, perception, intentionality, phenomenology